Partizaninė filologija (2). Dainuojanti revoliucija – tai buržujų revoliucija
kontrkultūra

kauspedas-burzujus     Praėjusios Vasario 16-osios proga pasirodė režisierės Giedrės Žičkytės dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją”. Patriotiškai nusiteikę ir šventiškai pasipuošę žiūrovai sugužėjo į filmo premjerą, dar kartą kviečiami pasididžiuoti neva atkovota laisve, valstybės nepriklausomybe ir per muzikinę prizmę nostalgiškai prisiminti romantiškas kovas dėl laisvės.

 

     Filmas apie legendinę grupę „Antis“, devintajame dešimtmetyje organizuotus „Roko maršus“. Filme svarbi figūra tuo metu ypač populiarus muzikantas (ir Sąjūdžio veikėjas) Algirdas Kaušpėdas, laikomas kone Atgimimo revoliucijos pranašu, taip pat ypač svarbi vieta minimai revoliucijai suteikiama lietuviškai roko muzikai.

 

     Bet, nekalbėdama apie tuometinį „Anties“ kūrybos turinį ar originalumą, norėčiau pažiūrėti, ar toks nostalgiškai pagarbus požiūris į įvykius ir į jų veikėjus, kaip rodoma filme ir girdima viešojoje erdvėje, šiandien nėra tik kvailas įprotis, ir ką jie sako mums šiandien.

    

     2007 metais, po septyniolikos metų pertraukos, „Antis“ išleido naują albumą. Ten yra įdomi daina, pavadinta „Buržujus“. Apie ją norėčiau daugiau pakalbėti, nes ji galimai atskleidžia netikėtą prasmę ir kalba apie grupės „Antis“ reikšmę šiandien. Daina iš pirmo žvilgsnio atrodo ironiška, dviprasmiška. Tačiau paklausius atidžiau, galima tuo smarkiai suabejoti. Dainos teksto pirmieji posmai:

    

     Varau per Afriką off-road'iniais keliais,
     Lengvai pakalęs ir miklus kaip bulius,
     Skubu medžioti zebrų su drambliais.

     Ir pagaliau, ir pagaliau aš gyvenu kaip Vakarų buržujus,
     Skrendu į tolimas egzotiškas salas,
     Guliu po palme, o aplink gražuolės zuja,
     Vaišina austrėm ir šampano į valias.

     Ir pagaliau, ir pagaliau aš gyvenu kaip Vakarų buržujus,
     Gurkšnoju viskį, neškit picą į namus!
     Virš stalo kabo krištolinis abažūras,
     Juodi rotveileriai bėgioja apie mus.

     Dainoje džiaugiamasi, kad štai pagaliau galima gyventi kaip gyvena Vakarų buržujai – egzotiškų šalių kurortai su šokančiomis aplink merginomis, prabangos atributai (krištolinis abažūras, lakstantys rotveileriai), pica, keliaujanti tiesiai į namus ir t. t.. Štai – pagaliau – tas gyvenimas, apie kurį taip ilgai svajota. Sovietmečiu eilėraščio kalbantysis negalėjo būti buržujumi, kaip apdainuota, o štai dabar – pagaliau – po kovų jis turi laisvę gyventi prabangiai, „buržujiškai“.

 

     Gana šokiruojančiai atskleistas tikrasis ir ciniškas dalies prasisukusių Dainuiojančios revoliucijos kovotojų tikslas ir kovų rezultatas – išsipildęs miesčionių, išsiilgusių daiktų ir prabangos, troškimas turėti visa tai, kas buvo deficitas, kas buvo nepasiekiama jiems, eiliniams piliečiams. Juk čia stulbinamai puikus šaltinis, demaskuojantis Atgimimo revoliuciją ir kalbantis apie tikruosius jos pasiekimus. Kartu, dengiantis tariama ironija, išreiškiama didžiulė nepagarba tos revoliucijos dalyviams ir aukoms.

 

     Dainoje su pasididžiavimu rodomas dešimtojo dešimtmečio organizuotos mafijos laikų „naujojo lietuvio“ paveikslas arba dabartinių laikų oligarcho ar gerą karjerą padariusio politiko (o tai susiję) paveikslas. Tai juk vagies, plėšiko portretas. Ir pateiktas su paika miesčionio puikybe, net be jokios kriminalinės romantikos. Žinoma, romantiškai kalbėti galima apie kriminalą, kuris visada už įstatymo ribos, o čia juk kaip tik džiaugiamasi situacija, kad galima plėšti legaliai. Dainoje vienintelė vertybė – prabangių daiktų ir statuso turėjimas. Būti buržujumi eilėraščio kalbančiakam atrodo labai prasminga ir šaunu.

 

     Dainos subjektui, rodos, įvykusi fiksacija ir jis viską matuoja dar sovietmečio masteliais – tada ideologija buržujų nemėgo, nepaisant to, kadldininkai tokie buvo, o dauguma gyventojų troško to, apie ką dainuojama – tai liudija buržujaus-miesčionio mentalitetą. Juk aristokratiško mąstymo žmogus taip paikai nekalbės apie prabangą kaip kalbama dainoje – net pasiekus tai, kas pasiekta dažniausiai tampa neįdomu. Toks neva ironiškas skelbimasis tik rodo gašlų begėėdiškai miesčionišką mentalitetą, kurio net nemanoma delikačiai nuslėpti. Gal todėl, kad yra panašūs, klausytojai per atgimusios „Anties“ koncertus džiaugsmingai šoka, turbūt drauge svajodami apie tai, ką patys revoliucijos žiburiai jau pasiekė, užuot nuovokiai nušvilpę tokius roko muzikantus nuo scenos.

 

    

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

     Kitas dalykas – juk bet koks rokas iš prigimties yra antiburžuazinis, antimiesčioniškas, estetika ir tekstais išmušantis iš vėžių patogių miesčioniškų vertybių atstovus. Juokingas to pavyzdys – grupės „Twisted Sister“ daina „I wana rock“, kur rodomas tėvas kaip miesčionis ir sūnus, noritis groti roką, kuris priešinasi primetamoms vertybėms. Arba analogiškai mokinys priešinasi mokyklos mokytojui.

 

     Rokas – iš prigimties pasipriešinimas daugumos gyvenimo būdui: neįprasti miesčioniui apdarai, makiažas, šukuosenos, kas be ko, svaigalai. Turbūt kiekvienas roko mėgėjas ar mėhžgėja šimtą kartų yra išgirdęs (-usi), kad klausosi triukšmo. Aišku, dabar ta estetika, inkorporuota sistemos, tapo norma, ji reiškia kitus dalykus nei iš pradžių. Maištas, kaip žinia, tapo puikia preke. Bet „Antis“ grodama dainą „Buržujus“ net nesuvokia antiburžuazinio maišto kaip prekės vertės – čia reiškiamos absoliučiai priešingos idėjos... Neva tai ironija ar saviironija.

 

     Nors įprasta, kad „Anties“ tekstai nerimti, tačiau ši daina ne iš tokių. Tai įrodo paskutinės dainos eilutės. Pateikiu paskutinį posmą:

 

     Ir pagaliau, ir pagaliau aš gyvenu kaip Vakarų buržujus,
     Perku – parduodu nekilnojamus turtus.
     Kas vakar buvo litais – šiandien eurais. 
     Dėkoju Landsbergiui, tebūna jam dangus!

 

     Ar toks aistringas Sąjūdžio veikėjas kaip A. Kaušpėdas galėtų išdrįsti pasakyti negerą žodį ar – ypač – ironizuoti didžiai gerbiamą Profesorių? Nė už ką! Jis kaip tik tiesiogine prasme dėkoja Profesoriui, kad padėjo jo svajonei tapti tikrove. Čia nėra jokios dviprasmybės. Neįmanoma, kad žmogus, buvęs nepriklausomybės kovų dalyvis, galėtų ironizuoi iš pačios svarbiausios to meto figūros – naujojo tautos patriarcho. Tai būtų skandalas.

 

     Štai ir atsakymas, kad daina yra absoliučiai nedviprasmiška, nors skamba neva ironiškai, taigi tipažu bei gyvenimo būdu, kuris apdainuojamas, nuoširdžiai didžiuojamasi, nepaisant iš pirmo žvilgsnio kylančiam lengvos ironijos ar saviiironijos įspūdžiui. Tekstas, rodos, yra pats tikriausias Dainuojančios revoliucijos dainiaus A. Kušpėdo dabartinio gyvenimo manifestas.

 

     Filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ pačioje pabaigoje A. Kaušpėdas vaikštinėdamas savo ištaigingų apartamentų prieeigose, bando prisiminti, kiek jam kainavo tvenkinį puošianti skulptūra – 500 ar 800 eurų. Matyt, ir filmo režisierė bando pašiepti po nepriklausomybės prtaturtėjusį patį revoliucijos dainių ir kameros šviesoje nušviesti, kad viskas, apie ką dainuojama nesenoje dainoje „Buržujus“, tiesa – mentalitetas miesčionškas, pabrėžtinai giriamasi turtais, neva ir saviiironiškai.

 

     Ir jei vykstant „Roko maršams“ dar, matyt, buvo galima įsivaizduoti romantiškesnius revoliucijos baigties scenarijus, daina „Buržujus“ pastato į savo vietas, kaip ir dera dainai, įprasmina. Ji visiškai paneigia „Roko maršų“ revoliucinę romantiką, atskleidžia tik neabejotiną nepriklausomybės naudą buržujams. Kitaip tariant, revoliucija buvo „žaista“ vien tam, kad būtų panaudota tam tikrų apsukruolių buržujiškų svajonių išsipildymui. Kitais, naiviaisiais, pasinaudota kaip priedanga. Buržujų revoliucija įvyko.

 

     ***

 

     Praėjusią kovo 11-ąją vadinamojoje alternatyviojoje neonaciams eisenoje „Švęsime laisvę“, kuri buvo pabrėžtinai apolitiška ir jos dalyviai visai nepozicionavo savęs kaip antipodo neonacių rengiamoms eitynėms, dalyvavo ir A. Kaušpėdas. Be kitų šūkių jis skandavo: „Tegyvuoja Lietuvos valdžia, pati valdiškiausia valdžia pasaulyje!“ Tai vėl atseit nieko nereiškiantis kalambūras – „valdiškiausia valdžia“. Tačiau čia galima matyti tik nepaslėptą nuogą konformizmą, esamos sistemos palaikytojo poziciją, valdžios kaip struktūros, garantuojančios esamą tvarką ir esamą A. Kaušpėdo buržujiško gyvenimo būvį, palaikymą. Besikartojantis garbinamos valdžios motyvas galutinai atmuša mintis apie dainos „Buržujus“ nerimtumą.

    

     Aira Leonidovna

     2012 06 02

 

Komentarai  

 
-2 # ATS: Partizaninė filologija (2). Dainuojanti revoliucija – tai buržujų revoliucijaLabai gera Y-m-d H:i
Labai sauni analize, daugiau tokiu truksta.
 
 
+5 # ATS: Partizaninė filologija (2). Dainuojanti revoliucija – tai buržujų revoliucijaGuest Y-m-d H:i
o as visgi manau, kad Antis irnizuoja. ir paskutine eilute - padekojimas Lansbergiui - irgi hiper ironiska to riboto mentaliteto naujojo lietuvio istarta fraze. juk ir dabar tie, kurie tuomet mane, kad sajudis garantuos jiems geresni gyvenima, jei ji butu gave, butu dekoje Lansbergiui, o po to jo nekente. lygiai taip pat tie patys dabar sako, kad del visko kaltas Kubilius. bet kuriuo atveju, idomi intelektualaus zmogaus nuomone. dekui uz straipsni. manau kiek kitaip. :)
 
 
+2 # ironija ir tiektikras lietuvis Y-m-d H:i
Autorė aiškiai angažuota, todėl nesugeba suprasti, kad Kaušpėdo dainoms yra būdinga visko ironija.
 
 
+5 # ATS: Partizaninė filologija (2). Dainuojanti revoliucija – tai buržujų revoliucijaGBK Y-m-d H:i
Nei Antis, nei Kaušpėdas man nieko nereiškia, bet aš visgi linkęs manyti, jog dainos tekstas tyčiojasi iš "buržuazijos", o ne ja gėrisi.
 
 
+1 # ATS: Partizaninė filologija (2). Dainuojanti revoliucija – tai buržujų revoliucijaMindaugas Y-m-d H:i
Per giliai čia bandoma kažką pasakyti, analizė gana paviršutiniška, ir šiaip atrodo kad iš anksto numatyta jos išvada, o ir daugiau dainų tekstų galima būtų paanalizuoti. Tik viena?.

Pažiūrėkim iš kitos pusės... Būtų gana naivu teigti, kad šiuolaikinės roko žvaigždės - maištauja,palai ko "neburžujus", nesikrauna turtų ir kovoja už visokias anokias "neburžujiškas" tiesas ir teises. Tačiau, jie aišku apie tai dainuoja, o paskui... gyvena taip kaip A. Kaušpėdo dainoje.


A. Kaušpėdas tuo tarpu (atvirksčiai) yra (šlykštus) buržujus, kuris atvirai tai reiškia, myli "buržujišką" revoliuciją (ir Landsbergį), kuri jam padėjo susikrauti turtus. Tad kame čia problema?

Ir kaip galima pagal vieną dainą/grupę, spręsti kokia buvo ta revoliucija...
 
 
+2 # Nereikia ieškot prasmių, kur jų nėraJustas Y-m-d H:i
Prisimenu per lietuvių pamokas interpretacijas rašydavom, tai tiek priinterpretuot avom į lankas iš to noro kažką parašyt ir priduot mokytojai... Taip ir šiuo atveju nereikia ieškot kažkokių slaptų prasmių ir apvertinėt aukštyn kojom. Daina ironiška, saviironiška, Antis anksčiau ironizavo ir dabar ironizuoja. Žinant tikrąją varlių istoriją, šiek tiek juokinga tokias interpretacijas skaityti. Pabaiga filmo gera. Daugiau tokių filmų, tokių dainų ir tokių šūkių iš balkono.
 
 
-4 # ;Rabarbaras Y-m-d H:i
Jau buvau pasiilgęs tų Vasiliausko Nido stiliaus paranojiškų rašliavų.
 
 
+1 # bubaguga Y-m-d H:i
Nežaidi pagal taisykles- iškrenti iš žaidimo. Ne visi turi tam jėgų, o užslėptas noras viską mesti kibėnimat pas daug ką viduje glūdi. Kažką su tuo reikia daryti, nes ilgainiui pradeda gadint gyvenimą. Kai kurie eina į sceną, dainuot ir grot, kad kažkaip suderint vidinius prieštaravimus. Gyvena vienaip, dainuoja kitaip, bet daugmaž išsilaiko savo vidinio komforto zonoje. Žinoma, kad Kaušpėdas yra buržujus iki kaulų smegenų, dirbantis prievartinėse architektūros struktūrose, bet ta jo dainelė vistiek yra gera.
 
 
+2 # siauras autorės požiūrissakyčiau labai Y-m-d H:i
Matyti, kad autorė labai siauru aspektu interpretuoja A. Kauspėdo kūrybą. Menininkas paprastai yra daugialypė asmenybė. Savo kūriniuose jis nedažnai pašiepia savo anstesne kūrybą ar pasisakymus, nebijo pasijuokti ne tik iš kitų bet ir iš savęs. Dažnai būna kad kūrėjai patys parašo recenzijas kuriose pašiepia savo kūrybą. Būtent visa A. Kaušpėdo kūrybą balansuoja ant tos ribos. Tai ir yra vadinama autoironija. Man atrodo kad straipsnio autorei tai svetima.
 
 
0 # ATS: Partizaninė filologija (2). Dainuojanti revoliucija – tai buržujų revoliucijaHipis Y-m-d H:i
Būtų įdomu išgirsti interpretacijas apie naujausią Bruce Springsteen'o albumą "Wrecking ball". Jame tikras amerikietis kviečia visą pasaulį kovai ir revoliucijai.Al bume tikrai daug nuoširdaus pykčio, o tarp kviestinių žvaigždžių ir pats Tom'as MOrello- "Rage againts the machine" gitaristas
 
 
+4 # per daug dėmesio nereikšmingai dainaiJV Y-m-d H:i
Dainos lieka dainomis... so what? Algirdas Kaušpėdas yra "prasimušęs" verslininkas, tad natūralu, kad jis džiaugiasi naujos sistemos galimybėmis tokiems kaip jis. Bet kam jam tiek dėmesio? Išpučiamas iš dainos kažkoks didelis burbulas didesnis už pačią dainą... Visada galioja principas "drakonas mirė, tegyvuoja drakonas". Tas pats ir kaušpėdo atveju, bet jis pats iš dainos matosi, kad puikiai suvokia ironišką savo situaciją.

Beje kiek pamenu sąjudis ir nekovojo už kažkokią egalitarinę visuomenę... tikslas buvo atnešti vakarų sistemą ir vakarietiško tipo "laisvą rinką" į Lietuvos teritoriją ir atkurti teisiškai nepriklausomą Lietuvos valstybę. Kaip bebūtų, bet tikslas pasiektas 100 proc. Jeigu sąjudis būtų buvęs kairiųjų judėjimas už egalitarinę visuomenę, tuomet būtų galima prikaišiot... bet kad sąjudis nebuvo kova už lygią visuomenę... kaip tik tai buvo kova prieš per daug "sulygintą" SSRS visuomenę, kurioje tokie kaip Kaušpėdas neturėjo erdvės ir galimybių "parodyt savo potencialą" (nors ir buvo "lygesnių" už kitus, bet sovietmečiu visuomenė bendra prasme buvo gerokai egalitariškesnė (nors ir prievartos būdu, bet vistiek egalitariškesnė ))...
 
 
-2 # gi kovok už klasę, o ne už rasę!vr Y-m-d H:i
"Мы не ведём войны против отдельных лиц. Мы истребляем буржуазию, как класс. Не ищите на следствии материалов и доказательств того, что обвиняемый действовал делом или словом против советов. Первый вопрос, который вы должны ему предложить, - к какому классу он принадлежит, какого он происхождения, воспитания, образования или профессии. Эти вопросы и должны определить судьбу обвиняемого. В этом - смысл и сущность красного террора."
(Лацис, газета "Красный террор", 1 ноября 1918)
Pasikeitė tik vardai...
 
 
-13 # kaip jaučiatės, anarchistai?korna Y-m-d H:i
Juozas Valiušaitis
Prieš 17 val.

Pirmasis GEGUŽĖS 17 Liudijimas:
Edvinas MARČENKOVAS

2012 GEGUŽĖS 17 D.

L I U D I J I M A I

1. Edvinas Marčenkovas
Šiandien jau dvi savaitės po šturmo. Manau, kad labai svarbu kuo anksčiau užrašyti savo liudijimus, nes atmintis laikui bėgant išsitrina ir pakinta. Man rašant labai padėjo ustream'o vaizdo medžiaga iš antro aukšto, taip pat kitų filmuotos medžiagos, nuotraukos, mano telefonu filmuoti kadrai ir telefono informaciniai įrašai apie skambučius ir žinutes. Po Sausio 13 taip pat buvo renkami liudijimai, jie išsaugoti ir visiems prieinami. Manau, reikia, kad liudijimus rinktų ne vienas žmogus ir išsaugotų ne vienoje laikmenoje. Liudijimas.
Aš, Edvinas Marčenkovas, liudiju apie tai, ką mačiau Klonio gatvėje 2012 metų balandžio - gegužės mėnesį ir gegužės 17 dienos ryte.
Po kovo 23 dienos dienos smurto prieš vaiką, pirmas kelias savaites beveik kasdien, o vėliau iki gegužės 17 dienos kasdien lankydavausi Klonio gatvėje ir Kedžių kieme. Deimantė Kedytė išreiškė norą būti saugoma, kad smurtas nepasikartotų. Esant didesniam žmonių skaičiui, ji jautėsi saugi, dėkojo žmonėms už saugojimą. Stebėjau jos elgesį ne vieną ir ne dvi valandas, nes esant geram orui (nelyjant), dažnai būdavo lauke, žaisdavo su vaikais ir suaugusiais žmonėmis. Man su ja asmeniškai bendrauti neteko, nes nesu artimas žmogus. Žaisti kamuoliu buvau kviečiamas, bet dėl turimos kojos traumos atsisakiau. Per visą buvimą jokių prievartos atvejų prieš vaiką nepastebėjau, vaikas lakstė laisvai, važinėjo riedučiais, žaidė, bendravo su artimaisiais ir svečiais, dalyvavo renginiuose. Mačiau normalų niekuo neišsiskiriantį vaiką. Mačiau prisirišimą ir meilę Neringai Venckienei, nes jai grįžus, mergaitė puldavo į glėbį.
Bendra atmosfera buvo taiki, rami, geranoriška (kaip 1991 sausį prie TV bokšto ir Parlamento). Ramybę drumstė tik grasinimai apie galimą šturmą ir vaikų teisių darbuotojų vizitai, (prisimenant, kas įvyko kovo 23 d). Nepamačiau nei vieno alkoholio vartojimo atvejo ar kitokių pažeidimų. Išgėrusių kartais pasitaikydavo, bet jie būdavo išprašomi gražiuoju arba vienu atveju – išsivedė policijos pareigūnai, nes pilietis nesutiko pats išeiti.
Gegužės 17 dieną į Klonio gatvę atvykau kartu su kaimyne dar prieš penkias, nes vakare ir naktį buvo gauti pranešimai apie galimą šturmą. Iki šešių buvo ramu, kol Artojų gatvę stebėję žmonės nepranešė apie atvykstančią policiją ir blokuojamą kelią. Laisvas žmonių judėjimas buvo neteisėtai suvaržytas. Žmonės nebegalėjo įvažiuoti ar įeiti į Artojų gatvės atkarpą ir visą Klonio gatvę, kuri buvo apsupta iš visų pusių. Klonio gatvėje budėję žmonės susirinko prie Kedžių namo. Kažkam kilo mintis prie namo sunešti kėdes ir suolus. Žmonės sustojo prie namo verandoje ir šalia jos. Pirma eilė laikė Lietuvos vėliavas ir sudarė ištisinę vėliavų liniją. Ateinant būriui policininkų, užlipau ant verandos šalia namo. Mano galva prie namo buvo apie 100 – 150 žmonių. Ateinant policininkams su antstole, sugiedojome Lietuvos himną. Baigus giedoti himną, be jokio įspėjimo (aš tikrai nieko panašaus negirdėjau) policininkai pradėjo šturmą. Mes skandavome „Lietuva!, Lietuva!”, o jie plėšė žmones ir tempė juos nuo namo. Vienus paleisdavo kieme, kitus išvedinėjo. Girdėjau kažką šaukiant, kad praleistų antstolę. Taip ir buvo padaryta – antstolė buvo praleista prie durų. Policininkai vistiek puolė ir plėšė žmones nuo namo. Mane taip pat stambus policininkas paėmė už rankos ir išvedė iš kiemo. Prašiau, kad jis prisistatytų ir paaiškintų, kokiu pagrindu mane išveda, tačiau jis to nepadarė. Pasakė, kad turi tam teisę pagal daug įstatymų, tačiau nei vieno neįvardino. Mane nuvedė į Artojų gatvę ir ten kurį laiką laikė. Mačiau kaip kitus apieškojo ir kišo į autobusiukus. Manęs ir kelių kitų žmonių nekišo. Nesupratom kodėl. Gal neturėjo vietos visiems. Prašiau leisti pasiimti Kedžių kieme likusią kuprinę su asmeniniais daiktais ir dokumentais, tačiau atgal eiti neleido dar apie valandą. Likusį laiką su keliais žmonėmis prastovėjau Artojų gatvėje, ties Klonio gatve. Raminau moterį, kuri sėdėjo ant žemės ir verkė. Prie mūsų priėjo Stauskis (kurio iškart nepažinau) ir pasiūlė medikų pagalbą. Ji atsisakė. Pasakiau, kad jis man kažkur matytas, tada kažkas pasufleravo, kad tai Stauskis. Pavadinau jį TV žvaigžde. Jis pradėjo mums aiškinti, kad mes apgauti, nežinome tiesos, o jis žino, bet negali pasakyti. Aiškino, kad viską jie daro teisėtai, mes patys kalti, kad renkame klounus, kurie priima tokius įstatymus, o jie tik vykdytojai. Pavadinau jį melagiu, priminiau jo melą po kovo 23 d. ėmimo. Tuomet jis nuo mūsų nuėjo.
Stovėdami Artojų gatvėje dar matėme kaip išvedinėjo kitus budėtojus. Mačiau, kaip per Klonio gatvę vedė basą Kedienę. Ją įkėlė į mėlyną autobusiuką. Po kiek laiko Skučienė išlindo iš to autobusiuko iš šaukė, kad Kedienei bloga, reikia vandens. Priėjo keli policininkai, bet ne su vandeniu, o klausimu „Ar tikrai?“. Kažkoks žmogus nubėgo iki gatvėje stovėjusio automobilio ir atnešė butelį vandens. Greitosios medikas nespėjo to padaryti.
Kažkuriuo metu dideliu greičiu išlėkė baltas autobusiukas. Supratome, kad išvežė Deimantę. Po to dar apie pusvalandį neįleido į Klonio gatvę.
Artojų gatve, prasiveržę pro kordoną, atėjo Šustauskas su būreliu žmonių, bet jų toliau į Klonio gatvę nepraleido.
Nuotraukoje - Policijos "rinktinis"
2012 birželio 3 d.
 
 
-12 # kaip jaučiatės, anarchistai?korna Y-m-d H:i
Prieš 17 val. Lina Ikasalienė buvau tame burelyje su Sustausku bet i Klonio gatve pakliuti niekaip negalejome... Neziurint i tai, keletas policininku akivaizdziai verke, pora filmavo, o dar keletas isdidziai tyciojosi is beviltiskai prasanciuju praleisti, zmoniu.Buvo ir tokiu, kurie,neturedam i, kaip prikibti, pasake,kad mane suims uz tai,kad stoviu ant vaziuojamosios kelio dalies (neziurint i tai,kad toji kelio dalis buvo uztverta ir joks transportas ja nevazinejo,o ir pats "teisuolis" pareigunas stovejo paciame gatves viduryje kada as stovejau apie puse metro nuo kelkrascio).O labiausiai savimi patenkintas buvo vienas riebokas "ponas" - kazkas is virsininkeliu. Sitas vaiksciojo tarp raudanciu zmoniu ir demonstratyviai visiems i akis juokesi. Prieš 14 val. · 3 Juozas Valiušaitis Ačiū, LINA! Prašau parašyti DAUGIAU, detaliau, pasistengus prisiminti išgirstus Žodžius konkrečiai, kol dar šviežia: tai DOKUMENTAI! Tokie prisiminimai ir užrašymas - neprilygsta jokiam video. Jau pradėjau bendrinti dalyvių liudijimus! Prieš 12 val. · 4 Renaldas Sciglinskas Oi... Nuotraukoje gi ne T. Stauskis. Bet šitas irgi buvo Klonyje... Prieš 10 val. Lina Ikasalienė kad nelabai daugiau yra ka rasyti... Ilgai stovejome ties pirma policijos uzkarda matydami,kaip jauni vyrai verziasi tolyn.Paskambin au pazistamam,kad jis , ziuredamas tv3, informuotu,kas vyksta prie namo - tuo metu dauze terasos stikla... Tiesa pasakius, tie policininkai,ku rie stovejo nuo pagrindines gatves (pirmieji du postai iki Klonio gatves, nebuvo nusiteike nei agresyviai, nei pasaipiai. Tiesiog atejus prie ju Sustauskui ir jam kone isakmiai pasakius "ko cia stovit? Einam? visu buriu patraukem pro policija lyg jos nebutu. Sie gi mus perspejo,kad praeje cia, prie namo visvien nepakliusim ir 100% busim sumusti ten esanciu ju kolegu. Viena,ka dare sie policininkai-ap ieskojo vyrus,bet ir tai atrode daugiau formalumu,nei butinybe. Na,o prisibrovus iki Klonio gatves,prasidej o smagioji dalis.Kai kas is policijos ryskiai asarojo,kai kas akiu pakelt nuo asfalto net negalejo, kai kas akivaizdziai juokesi ir girdejosi,kaip dziugavo,kad PAGALIAU viskas pasibaigs,kad ivykde teisinguma.Vien a pagyvenusi moteris,sakesi esanti mokytoja ir sauke,kad turi teise suzinoti,kur mergaite mokinsis isvezta? Niekas jos ten,aisku, nesiklause. Mus filmavo bent 2 policijos pareigunai.Vien as vaipesi,kitas akmeniniu veidu dirbo savo darba.Tam,kuris vaipesi,priejus i tiesiai i kamera paklausiau,kaip jis jauciasi dirbdamas toki darba? Atsake,kad puikiai.Veliau pamaciau iseinanti nuo gatves pareiguna-pova (apie kuri rasiau auksciau).Priej au prie jo,paklausiau to paties, tai geriau su slapiu skuduru butu kas meteleje,nei buciau isgirdusi jo placia sypsena dziugesingai istarta PUIKIAI! Na,bet kokiu atveju, labiau,nei akivaizdu buvo,kad maziausiai du trecdaliai ten atvytu policininku, tiesiog stovejo del kiekio.Visa juoda darba dirbo kauketi juodieji kileriai ir keletas uniformuotu "zaliuku". Nueinant po visko atgal prie masinos, sutikom dziugaujancius 3 "zaliuosius", ju paklausiau to paties "kaip jauciates dirbdami tki darba?".Tada mane ir pasiule uzdaryti uz tai,kad stoviu ant vaziuojamosios kelio dalies .Zengiau zingsni atgal ir paklausiau,o uz ka dabar mane arestuos?Pasake ,kad laisvai gali suimti uz mano pasakyta zodi "bliamba",nes tai ,pasirodo, keiksmazodis, zeminantis pareigunu oruma ) lyg jie jo butu kada nors tureje...).Kaip visciukas slapia grizau tiesiai i darba... Visa diena buvo absoliuciai nedarbinga ir labai "slapia" - istisai zliumbiau kaip vaikas... Prieš 2 val. Lina Ikasalienė beje, tas "zaliasis povas", Juozai, Jusu albume yra Nr3 "rinktinis".. maždaug prieš valandą


Parašykite savo nuomonę
 
 
-11 # kaip jaučiatės, anarchistai?korna Y-m-d H:i
To be continued.
 
 
0 # Pietu afrikietis ir likusiejiViktoras Butas Y-m-d H:i
Kas del Afrikos as net nezinau. Kaip tik paskutinem savaitem turejau reikalu su pietu afrikos pilieciu(geras boksininkas, juodaodis) Supazindino pazystamas anglas(zmogus kariaves afganistane) kartu abu sedejo zonoj taip ir susipazino. Padejau spresti vietinius reikalus. Isvis mano gyvenimas paskutiniu metu laksto i visas puses. Daug judu tarp miestu
 
 
0 # Dainuojanti poezijaViktoras Butas Y-m-d H:i
Arba apdainuotas gyvenimas repo forma. Isigijau britva Honda. Siaip dabar rasau vel is tokio miestelio(nors daug judu po sali)Buvau Servudo girioj Ir Notingemo miesteli. Teko apginti sese latve nuo nieksu jos tautieciu(dar jie bande mane nupjaut) Seip teko reikalu tureti su albanais cia padejau tvarkyti reikalus anglui su afrikeciu. Saip laikausi ramiai ir nuosali. Cia prisiminiau repo forma kazkada vadinta dainuojamaja poezija. Serega(anksciau nekreipiau i si gabala demesio, bet nesenai vaziavau su tokiu leku turinti ceko pasa ir pavarde( tai kazkaip zodziai uzkabino. Himnas http://www.youtube.com/watch?v=lZh_dFLbzgI
 
 
0 # Repo zodziaiViktoras Butas Y-m-d H:i
AManau metu gale varysiu i pietu amerika. Noriu pagyveny ben kelis metus( o gal kazkur i afrika. Aisku jei nebus 2012 pranasystes, staigiai varyciau i Rusijo sibira. Stai ir dabar katik isejau is amerikos lotyno baro,vkar buvau strip klube ten dirba mano pazystamos drauge. Nezinau galvoju. Daug treniruojuosiu paskutiniu metu, nors siandien nuo vakar vakaro esu apsvaiges. Dabar esu tokiam miesteli kur didziaja jo dali sudaro rytu europos ir ne tik degradai . Cia kazkuo primenama Black Lagoon anime seialo miesta Roanpura. Ronpuras http://www.animezona.net/forum/threads/1535-Black-Lagoon-(2006)?p=40506
Prisiminiau sena lietuviu repa 9 desimtmecio pradzia ir grupe pompa(Cia kazkieno perepuotas ju gabalas As sugryzau http://www.youtube.com/watch?v=E2K3BvGllOs
 
 
0 # Kova su seseliuViktoras Butas Y-m-d H:i
Zluge cempioniskos ambicijos. Like tik kova su seseliu. Nezinau ar kada gryziu i Savo sarmatija(ten likS tik proteviu kapai) Kova su seseliu 3 dalis. http://www.youtube.com/watch?v=_fvDvMHp-xA&feature=related Tai ne pirma dalis, bet man kazkuo sitas filmas primine Black lAGOON REVy . Klipas repo forma(ir vel pirma dalies geriau bet)Einu dabar grisiu i lotynu bara kartu su meksikanais nusigersiu ir ziuresim. Gyvenimas parodys. Tarp kittko sitam filme man heroje kazkuo primena Revy is Black Lagoon http://www.youtube.com/watch?v=csw5O9j8yBc
 
 
0 # ATS: Partizaninė filologija (2). Dainuojanti revoliucija – tai buržujų revoliucijatram pam pam Y-m-d H:i
http://www.youtube.com/watch?v=nj33qxVrAv0