Fryganizmas (angl. freeganism) – tai filosofija, kurios pasekėjai dažniausiai gali būti apibūdinami kaip sąmoningi, atsakingi ir ekologija besidomintys žmonės. Fryganu tampi tuomet, kai susivoki, kad nesvarbu, iš kurio prekybcentrio pirksi savo kasdienius produktus, vienaip ar kitaip remsi korporacijas, atsakingas už etikos principų, žmogaus ir gyvūnų teisių pažeidimus bei gamtos niokojimą, todėl galiausiai savanoriškai apsisprendi to nedaryti. Taip, tiesiog NEPIRKTI.

     Retai tenka skaityti mokslines knygas, kurios neleidžia užmigti ir savo sukuriama intriga prilygsta įtempto siužeto romanams. Dažniausiai mokslininkai stengiasi parodyti, kokie jie protingi ir kaip sugeba žudyti nuoboduliu. Bet Roberto van Voreno knyga „Neįsisavinta praeitis: Holokaustas Lietuvoje“ (Kaunas: VDU leidykla, 2011) yra tikra išimtis akademinių nuobodybių pasaulyje.

     2012 m. balandžio 19 d., ketvirtadienį, Laisvasis universitetas (LUNI) rengia kelionę po seniausią ir užimamu plotu didžiausią Vilniaus miesto rajoną – Antakalnį. Orientuotis šiame rajone padės Antakalnyje gyvenantys LUNI koordinatoriai Darius Pocevičius ir Kasparas Pocius. Kelionė truks 2 valandas ir ilgiau. Kelionės pradžia 18 val. aikštėje priešais Petro ir Povilo bažnyčią.

     Mums – mąstantiems žmonėms – žodis „partija“ dažnai sukelia šleikštulį. Visame pasaulyje jos atstovauja tik klanų interesus ir siekia prastumti sau jiems naudingus įstatymus. Jūsų dėmesiui pateikiame neįprastų ir juokingų partijų sąrašą. Skaitykite, analizuokite, lyginkite – į kurią jūs norėtumėte įstoti? Galbūt ne į visas iš karto?

     Antifašistine simbolika prisidengusių fašistuojančių skinų grupuotė „Autonominis pasipriešinimas“ 2012 m. balandžio 14 d. rengia koncertą, nukreiptą prieš LR BK 170 str., numatantį baudžiamąją atsakomybę už tautinės bei rasinės neapykantos kurstymą. Koncerto vieta nenurodoma. Jo afišą simboliškai puošia du skustagalviai su bomberiais bei trispalvėmis ant rankovių. Vienas laiko armatūros strypą, kitas – peilį.

     Besidomintiems politika pastarieji keli metai turėjo būti labai įdomūs ir turtingi įvykiais. Nuo Europos skolų krizės iki Šiaurės Korėjos lyderio mirties, nuo „Arabų pavasario“ sukilimų iki visuotinių rinkimų Baltarusijoje. O pastaruoju metu pagrindinis korporacinės žiniasklaidos – tiek užsienio, tiek ir Lietuvos – dėmesys yra nukreiptas į neramumus Sirijoje bei diplomatinius konfliktus tarp Irano bei didžiųjų Vakarų valstybių.

     LUNI grįžta į Klaipėdą! Naujais veidais pasipildęs Klaipėdos LUNI kolektyvas balandžio 11 d., trečiadienį, 19:00 val. rengia susitikimą su „Occupy London” judėjimo dalyviu Sigučiu. Renginys vyks Kultūros namuose (kava ir menai), Tiltų g. 3, Klaipėdoje.

     Pabandykite atrasti savo mieste iš tikro patogią vietelę, kurioje galėtumėte komfortiškai leisti laiką. Tokios nerasite. Rasite tik kietus metalo, medžio arba plastiko suoliukus, ant kurių galima prisėsti ilgiausiai pusvalandžiui. Šiuolaikinio miesto suoliukai dažniausiai daromi specialiai nepatogūs, kad ant jų negalėtų miegoti benamiai.

     „Pakilęs į kosmosą, mačiau žemę, upių vagas ir vandenynų linijas, bet nemačiau sienų tarp valstybių”, – sakė Jurijus Gagarinas. Pirmojo kosmonauto pastebėjimas atrodo banalus, bet primena svarbų ir dažnai pamirštamą dalyką – politinio žemėlapio kontūrai, skirtingai nei Žemės paviršiaus relje­fas, nėra duotybė. Tai žmogaus konstruktas ir, kaip rodo Pietryčių Azijos regiono tradicinis politinis mąstymas, nebūtinas politinio vieneto egzistavimui.

     Ir kas gi, stebėdamas, kaip tuštėja žymiausias Lietuvos patvorys, galėjo pagalvoti, kad jis ir vėl bus „apgyvendintas“. Neįtikėtina, tačiau rinkimai tapo puikia proga surinkti į krūvą jau beišsikvepiančią violetinę minią. O ar galėjo būti kitaip?

     Balandžio 4 d., trečiadienį, 18 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia žiūrėti antrąją prancūzų režisieriaus Chriso Markerio filmo „Le fond de l'air est rouge“ („Oro atspalvis raudonas“) dalį, pavadintą „Les Mains Coupees“ („Nukirstos rankos“). Šis filmas, pasakojantis apie 1967-1977 m. laikotarpį, laikomas vienu geriausių filmų dokumentinės kinematografijos istorijoje.

     Simbolių galią žmonija suprato jau seniai – daug seniau nei atsirado pirmosios valstybės. Pirmykščiuose kultuose jau buvo naudojami daiktai, kurie buvo sudvasinami suteikiant jiems privilegijuoto visuomenės nario statusą arba pritaikant bendravimui su bekūnėmis dvasiomis (dievybėmis) ar gamtos galiomis. Ir stabai, ir fetišai buvo uoliai saugomi, jų naudojimas – reglamentuojamas, o jiems padaryta „skriauda“ buvo laikoma nusikaltimu, už kurį būdavo skiriama griežta bausmė.

     Pastaruoju metu girdėti tiek daug raginimų atsigręžti į tautą, į tradicijas, į šeimą, į Dievą, į Maironį, kad kyla klausimas: kaip jiems nepaskausta sprando? Rodos, esame liudininkai simptomiškos situacijos, kuomet ilgimasi saugumo, užkertančio kelią bet kokiems pokyčiams, saugumo, iš kurio vadavomės kiek daugiau nei prieš porą dešimtmečių.

     BRELL – tai posovietinė energetinė sąjunga, kurioje Lietuva šiemet pradėjo skaičiuoti antrąjį narystės dešimtmetį. Tiesa, teisininkai galėtų paaiškinit, kad tai – viso labo penkių posovietinių šalių energetikos įmonių tarpžinybinis susitarimas, o ne posovietinė sąjunga, kokias draudžia Lietuvos Konstitucija. Tačiau gyvename laikais, kai energetika iš aukštų tribūnų įvardijama kaip geopolitikos sinonimas.

     Ispanijos Nacionalinės darbo konfederacijos (CNT) komitetas nusprendė kovo 29-ąją skelbti visuotinį 24 valandų streiką – toks streikas jau anksčiau skelbtas Galicijoje ir Baskijoje. Streikas bus nukreiptas prieš darbo reformą, išlaidų karpymus ir dirbančiųjų klasės puolimą.