savigyna        Kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbu žinoti, kaip apsiginti nuo viskam pasiruošusio užpuoliko. Idealiame pasaulyje to žinoma neprireiks, bet kol kas toks dar nesukurtas. Žmogus gali būti žiaurus ir negailestingas, gali daug negalvodamas žaloti ar net žudyti tokius pat kaip jis. Istorija žino daugybę tokių pavyzdžių: pradedant diktatoriais, kurie įtvirtina savo valdžią žudydami milijonus nekaltų žmonių, baigiant psichologinių problemų kamuojamais serijiniais žudikais, prievartautojais ar plėšikais. Žmogaus gyvybė yra trapi, o per civilizacijų istorijas buvo sugalvoti šimtai ir tūkstančiai būdų, kaip ją sunaikinti. Jau vien todėl verta skirti šiek tiek dėmesio savigynai. Gali būti, kad kada nors tai išgelbės tau gyvybę.

 

Iš kitos pusės – kas, jei ne tu? Valstybė, policija?! Nejuokink. Valstybei tu tesi menkas statistinis skaičiukas, ko gero, mokantis per mažai mokesčių. Policijai esi įtartinas personažas, trukdantis ramią tarnybą, mažinantis galimybę gauti premiją ir kažką nerišliai rėkiantis į telefono ragelį. Tie, kuriems teko pergyventi pavojingas gyvybei situacijas, puikiai supranta, kad geriausia yra gintis pačiam. Apie tai ir dar daugiau kalba šis tekstas.

 
 
Padėties įvertinimas
 

Vienas protingas žmogus pasakė, kad 90 % savigynos problemų išspręsi, jei vengsi blogų vietų, nedarysi kvailų veiksmų ir nebūsi šalia kvailų žmonių. Visų pirma reikia vengti problemų, todėl reikia suvokti aplinką. Dažnai galima numatyti blogas pasekmes dar prieš joms atsirandant. Naudosime kariuomenėje, jėgos struktūrose ir kovų menuose naudojamus aplinkos suvokimo spalvinius kodus.

 

Susitarkime, kad balta spalva reiškia visišką aplinkos nesuvokimą. Nelaimei, daugybė žmonių taip praleidžia beveik visą savo gyvenimą. Geltona reiškia budrią būseną, kai žmogus kreipia dėmesį į savo aplinką. Oranžinė reiškia pavojaus būseną, kada žmogaus protas ruošiasi atakai. Raudona reiškia, kad vyksta kova. Būdamas viešoje vietoje stenkis būti „geltonas”, nes užpuolikai dažnai renkasi aukas iš atitrūkusių nuo aplinkos, susimąsčiusių ar lengvai užklumpamų žmonių.

 

Kad geriau tai suprastum, parduotuvėje pabandyk stebėti žmones. Pabandyk surasti, kas yra „baltas”, o kas yra „geltonas”. Nesitikėk surasti daug „geltonų” ar „oranžinių”. Jei nori pamatyti ar patirti visas aplinkos suvokimo būsenas, vėlai vakare apsilankyk įtartinose vietose. Stebėk aplinkinių emocinę būklę, elgesio manieras ir pabandyk galvoti kaip prievartautojas ar plėšikas. Kas atrodo kaip tinkama auka? Kas atrodo kaip sugebantis pasipriešinti? Ir, galų gale, kas atrodo kaip toks, su kuriuo geriau neturėti jokių reikalų?

 

Būdamas „geltonas”, pažink savo aplinką. Jei nežinai, pakalbink vietinius, pasidairyk į kaimynus, paskaitinėk užrašus ant sienų ir atkreipk dėmesį į pastatų būklę. Būk budrus, fiksuok įtartinus asmenis, galvok, kokius pavojingus veiksmus jie galėtų padaryti. Įvertink pasalai tinkamas vietas už medžių, elektros skydinių, pastatų kampų, šiukšlių konteinerių, automobilių, statybviečių, tunelių ir tiltų. Stebėdamas aplinką, išmok naudotii atspindžiais langų stikluose. Eidamas įtartinomis vietomis, neklausyk ausinuko, nes būsi kurčias aplinkos garsams. Jei pastatas atrodo pavojingas, lipk laiptais, o ne kelkis liftu. Būk atsargus viešuose tualetuose. Geriau naudotis kabina, o ne pisuaru. Ištobulink savo įprastus kelionių maršrutus. Būk dėmesingas automobilių stovėjimo aikštelėse, baruose, naktiniuose klubuose, vakarėliuose, poilsio aikštelėse, alkoholio parduotuvėse, kiaurą parą veikiančiose parduotuvėse, pramogų parkuose, karnavaluose ir raudonųjų žibintų rajonuose.

 

Jei lankaisi priešiškoje teritorijoje, tikėkis netikėtumų, stenkis susilieti su aplinkiniais, nesipuikuok savo pinigais ir juvelyriniais dirbiniais, jei įmanoma, būk su draugais ir nešiokis ginklą. Vilkėk rūbus su kuriais patogu muštis ir greitai judėti. Ankšta suknelė ir aukštakulniai tik kliudys. Įvertink galimybę turėti „netikrą” piniginę su keliomis kupiūromis viduje. Jei užpuls plėšikas, galėsi mesti tą piniginę ir bėgti. Ir galiausiai, pasitikėk savo intuicija. Paprastai, jei jaučiama, kad situacija prasta, ji tokia ir yra.

 

Jei jauti pavojų, esi „oranžinėje” būklėje ir turi tik kelias sekundes nustatyti, ar pavojus yra tikras. Apžvelk aplinką 360 laipsnių ir greit įvertink situacijos pavojingumą. Koks užpuoliko elgesys ir emocinė būklė (atrodo girtas, apkvaišęs ir pan.)? Kokie jo ketinimai (apiplėšti, sumušti ar tiesiog parėkauti)? Koks atstumas iki jo (pakankamai arti, kad panaudotų ginklą)? Kur jis yra (priekyje, šone ar už nugaros)? Jei turi ginklą, paruošk jį ir dairykis pasitraukimo kelių. Stebėk jo rankas. Jis gali laikyti ar slėpti ginklą. Dairykis šalia esančių potencialių ginklų, kuriuos gali panaudoti tu arba jis. Stebėk jo tyliuosius draugelius, galinčius ateiti į pagalbą. Žiūrėk, kas po kojomis (ledas, smėlis, tepalas). Jei kluptelsi ar nugriūsi – tai gali būti ne tik gėdinga, bet ir pavojinga. Pasidairyk potencialios priedangos (stalų, durų, automobilių, medžių, tvorų, sienų, šiukšladėžių) ir pasitraukimo kelių (durų, langų, laiptų, avarinių išėjimų).

 

Jei atsidūrei „raudonoje” padėtyje, stenkis atsidurti savo užpuoliko šone ar užnugaryje. Tai apsunkins jo puolimą. Naudok psichologines priemones (elkis kaip psichiškai nesveikas, kalbėk su tariamu žmogumi už jo nugaros – tai privers jį manyti, kad kažkas stovi už jo, apsimesk, kad pasiduodi, kai ruošiesi pulti). Naudok ir fizines priemones (mesk į jį žemę, druską, smėlį, kokį daiktą, purkšk pipirines dujas). Veik netikėtai ir be perspėjimo. Manyk, kad užpuolikas ginkluotas ir, esant galimybei, visada panaudos naudos ginklą (jei dar neturi ginklo, tuojau pat susirask).

 

Jei užpuolikas turi ginklą ar puola ne vienas, tu esi mirtinai pavojingoje padėtyje, tad jokie garbės kodeksai jau nebegalioja. Naudokis visais įmanomais negarbingais būdais, įskaitant ir žudymą. Kąsk ir draskykis, pirštais badyk akis, rauk plaukus, mindyk pirštus, kalk į klyną, naudok Tysono būdą (kąsk į ausį ar nosį), išplėšk auskarus. Jei pavyks ištrūkti, tučtuojau bėk į apšviestą, pilną žmonių vietą. Bėgdamas daužyk šiukšladėžes, kelio ženklus ir kitus galinčius nuvirsti ant kelio objektus. Išgrūsk kokios parduotuvės langą – gal suveiks signalizacija.

 
 
Taktika
 

Kai atsiduri potencialiai pavojingoje situacijoje, gali pasiduoti, pabėgti, sumažinti įtampą ar kovoti. Tavo reakcija priklausys nuo aplinkybių. Pasiduoti būtinai reikės, jei būsi užkluptas netikėtai ar žymiai didesnių pajėgų. Jei tu neginkluotas stovi prieš plėšiko vamzdį, nėra kitos išeities, kaip tik pasiduoti, atiduoti savo piniginę ir visa kita, ko tik plėšikas pageidauja. Šioje padėtyje bandymas priešintis gali baigtis tavo mirtimi.

 

Geriausias pasirinkimas – pabėgti. Pabėgti iš potencialiai pavojingos vietos nėra nei bailu, nei gėdinga. Labai naudingas galėtų būti gebėjimas sumažinti įtampą naudojant psichologinius pokalbio metodus. Nustebtum sužinojęs, kiek užpuolimų ir žmogžudysčių įvyko dėl menko ginčo. Jei gali girtą ar apsinešusį žmogų atkalbėti nuo smurto, tu laimėjai! Daugelyje kovinių menų pergalė be kovos laikoma aukščiausiu pasiekimu. Kova turėtų būti pati paskutinė galimybė, bet jei reikia kautis dėl pavojaus gyvybei ar išprievartavimo grėsmės, nedvejodamas daryk viską, ką sugebi ir, jei būtina, nužudyk užpuoliką. Tačiau žudymas nėra žaidimas. Jei įmanoma pabėgti ar sušvelninti padėtį – daryk tai!

 
 
Kaip sušvelninti padėtį
 

Jei potencialus užpuolikas yra kiek toliau, neginkluotas, girtas, piktas ar tiesiog rėkaujantis nesąmones, tau gali pavykti jį nuraminti. Stenkis išlaikyti atstumą, venk fizinio kontakto, nors tai ir gali būti priimta kaip priešiškumo ženklas. Stenkis išlikti ramus ir kontroliuoti savo emocijas. Nepriimk asmeniškai, jei žmogus sako kažką įžeidžiančio. Stenkis neparodyti emocijų tiek veide, tiek ir kūno judesiais. Balsas turi būti ramus, pasitikintis ir tvirtas. Atsargiai rinkis žodžius, jie gali būti kaip ginklas. Kai kuriomis aplinkybėmis už neapgalvotus žodžius gali tekti sumokėti krauju. Būk ypač atsargus, kai turi reikalą su asmeniu iš kitokios kultūrinės ir socioekonominės aplinkos. Jei savo žodžių negali apginti kumščiais, geriau patylėk! Būk atsipalaidavęs, bet budrus, naudok „oranžinį” aplinkos suvokimo kodą. Taip įgysi taktinį rezervą situacijai pablogėjus. Rankas laikyk pakeltas, kad galėtum apsaugoti gyvybiškai svarbius taškius. Įdėmiai stebėk jo rankas ir niekada neatsuk nugaros.

 
 
Muštynės
 

Tarkime, kad tu jau atidavei tam šiukšlei savo piniginę, bet jis dar kažką sugalvojo (ypač, jei tu esi moteris). Arba. tarkime, girtas idiotas nebeklauso tavo kalbų ir užsimojo ranka. Arba sutikai kietuolį, kuris atkakliai ruošiasi tau „išmalti snukį”. Yra toks senas posakis, kad „diplomatija yra menas sakyti „geeeras šunytis”, kol ranka ieško akmens”. Ką gi, pakalbėkime apie „akmenį”. Tavo puolimas priklausys nuo atstumo iki priešininko. Toliau stovinčiam galima spirti koja. Arčiau esantį galima atakuoti duriant pirštais, smūgiuojant delnais, plaštakos briauna, „kabliais“ iš apačios, smūgiais iš viršaus ir tiesiu taikymu kumščiais. Artimoje kovoje galima smūgiuoti galva, kąsti, spausti akį, draskytis nagais, mindžiotis ir smūgiuoti alkūne ar keliu.

 

Stovėk pasisukęs 45 laipsnių kampu, taip sumažinsi galimos priešininko atakos plotą, paruošk savo natūralius ginklus, kiek pasilenk į priekį. Jei esi dešiniarankis, į priekį išstatyk kairę koją. Būk judrus ir išlaikyk pusiausvyrą, į priekį, atgal ar į šoną judėk mažais žingsneliais. Tavo tikslas turėtų būti maksimaliai panaudoti savo natūralių ginklų jėgą prieš jo gyvybiškai svarbius taškus ir išmušti jį iš pusiausvyros išlaikant savąją. Šie veiksmai turi būti automatiški, agresyvūs ir atliekami be jokių svarstymų. Šūksnis ir iškvėpimas smūgio metu yra svarbūs, nes tau padeda susikoncentruoti, o priešininką blaško. Rėkti reikia garsiai ir narsiai, kaip laukiniam gyvuliui. Visam tam, žinoma, reikia praktikos. Visų pirma, stenkis judesius atlikti tiksliai ir greitai, o vėliau pridėk dar daugiau jėgos. Labai svarbu treniruotis įvairiose aplinkose (menkai apšvietose patalpose, ant ledo, smėlio, drėgnos žolės, naktį, per lietų, sniegą, rūką ar vėją, mažose erdvėse – lifte, tualete, laiptinėje, vestibiulyje ar automobilyje). Jei nori ekstremalios patirties, pabandyk praktikuotis vandenyje, purve, ant kalno viršūnės ar griovyje. Realios atakos metu greičiausiai nebus galimybės kovoti šiltose, erdviose, gerai apšviestose patalpose.

 

Natūralūs ginklai yra galva, dantys, alkūnės, kumščiai, delnai, plaštakos briauna, pirštai, keliai, blauzdos, pėdos keltis ir kulnas. Viskas, kas kieta, gali būti panaudota atakai Viskas, kas minkšta, gali būti panaudota kaip atakos taikinys.

 

Galva – galima smūgiuoti į nosį ar žandikaulį.

Dantys – galima kąsti į nosį, ausį, gerklę, pirštus ir lūpas. Ši priemonė turi būti naudojama kraštutiniu atveju, nes burnos gleivinei usilietus su priešininko krauju, galima užsikrėsti hepatitu ar AIDS.

Alkūnės – galima smūgiuoti į nosį, smilkinį, krūtinę, užpakalinę kaklo dalį, gomurį, paširdžius ir šonkaulius.

Kumščiai – galima smūgiuoti į smilkinį, akį, nosį, krūtinę, užpakalinę kaklo dalį, gomurį, paširdžius, raktikaulį, šonkaulius, inkstus, klyną.

Delnai – galima smogti į nosį ir krūtinę.
Plaštakos – galima sugriebti kaklą.

Plaštakos briauna – galima smūgiuoti į nosį, gomurį ar kaklą iš šono.

Pirštai – galima durti ar spausti akis, suspausti gerklas, sukti ausį ar nosį, įkišti į nosį ir plėšti, rauti plaukus, išplėšti auskarus, sugriebti ir traiškyti sėklides. Jei priešininkas aptukęs, tiesiog griebk jo lašinius ir plėšk.

Keliai – smūgiuok į šonkaulius, paširdžius, pilvą, šlaunį, veidą ar gomurį. Be to, gali prispausti priešininką keliais kovojant ant žemės.

Pėda – spirk į gomurį, šlaunį, kelį ar blauzdą, šonkaulius, mindyk pirštus. Jei priešininkas ant žemės, spirk į galvą, kaklą, stuburą, inkstus.

 

Smūgiai į gyvybiškai svarbius taškus gali sukelti skausmą, ir, jei jie pakankamai stiprūs – sužaloti ar net nužudyti.

 

Akys labai jautrios. Drėksk, durk, spausk ar mesk apakinančias medžiagas (purvą, druską, skalbimo miltelius).

Ausys – ypatingas taikinys. Stiprus antausis išgaubtu delnu gali sukelti skausmą.

Smilkinys – silpniausia kaukolės dalis, todėl smūgis gali būtu mirtinas.

Nosis – patogus taikinys smūgiuoti galva ar delnu.

Užpakalinė kaklo dalis – ši sritis menkai apsaugota, todėl net silpnas smūgis gali sukelti sąmonės praradimą.

Raktikaulis – patogu smūgiuoti iš viršaus kumščiu.

Gomurys – ši zona taip pat gali būti mirtina. Trachėja yra silpnai apsaugota ir lengvai sutraiškoma. Keli centimetrai į šoną eina pagrindinės kraujagyslės ir nervų kanalai, kuriuos užspaudus, žmogus praranda sąmonę.

Šonkauliai – geriausia smūgiuoti į apatinius šonkaulius. Jei pavyktų užkabinti juos pirštais iš apačios, galima juos išplėšti iš savo vietos. Smūgis gali būti mirtinas, jei lūžus šonkauliui, lūženos sulenda į plaučius ar kepenis.

Paširdžiai – į juos sueina daugybė nervų.

Apatinė stuburo dalis – geras smūgis gali suparalyžiuoti.

Kirkšnis – vyrukai žino, kad sugriebus, pasukus ar smūgiavus galima sukelti nepakeliamą skausmą.

Šlaunys – geriausia vieta smūgiui yra šone, apie 5 cm virš kelio, arba į vidurinę vidinės šlaunų dalies pusę. Gerai pataikius, priešininkas nebegalės pajudinti kojos.

Keliai – stipriai smūgiuojant galima nutraukti raiščius ir išnarinti sąnarį.

Blauzda – labai jautri vieta, ir stiprus smūgis gali sulaužyti kaulą.

Pirštai – galima sutraiškyti, sulaužyti, įkąsti, pažeisti sausgysles.

Pėdose yra daug smulkių kaulų, kuriuos nesunku sulaužyti stipriai užminant.

Kojų pirštai – venk šio taikinio, jei užpuolikas avi tvirtos odos batus.

 

Norėdamas apsiginti nuo priešo atakos, atmušinėk smūgius, naudok blokus ir išsisukimus. Išsisukimus naudok norėdamas išvengti tiesioginio smūgio. Tiesiog sukinėk liemenį ar galvą į dešinę ar kairę. Atmušinėti - reiškia greitai smūgiuoti delnu nukreipiant atakuojantį smūgį. Blokai rankomis, alkūnėmis ar kojomis naudojami atremiant sukamuosius smūgius. Rankų blokai stabdo smūgius į galvą ir liemenį, atremdami juos vidurine dilbio dalimi. Alkūnių blokai atremia smūgius į liemenį. Kojomis blokuojami smūgiai į kojas ar kirkšnis. Paparasčiausiai pakelk priekyje esančią koją ir blauzda sustabdyk smūgį. Apsigynęs visada kontratakuok. Ir niekada savo kūnu ar jo dalimis neblokuok ginkluotos atakos. Jei jau nebėra pasirinkimo, blokuok ranką, laikančią ginklą, o ne patį ginklą.

 

Mokėti kontrveiksmus prieš sugriebimus, užlaužimus ir smaugimą, ko gero, yra svarbiausia savigynos dalis. Taip yra todėl, kad šie veiksmai dažniausiai taikomi puolant iš pasalų, ir tu dažniausiai būsi užkluptas netikėtai. Turi būti pasiruošes akimirksniu išsivaduoti iš gniaužtų, kol padėtis netapo beviltiška, ypač jei puolantysis yra gerokai stipresnis ir stambesnis. Laimei, daugumai kontrveiksmų nereikia didelės jėgos, nors ji ir pageidautina.

 

Kontrveiksmus reikia atlikti tučtuojau, greitai. Jei kas nors bando sugriebti tavo riešą, atlik nykščio užlaužimą pasukdamas link jo ranką ir išlupk savo ranką. Jei padėtis tikrai rimta, gali sugriebti jo mažąjį pirštelį ir jį sulaužyti. Jei užpuolikas bando tave pargriauti, panaudok savo dilbį įremdamas jį į nosį ar akis, ar bet kur į veidą. Metimų galima išvengti atsipalaidavus, privertčiant priešininką laikyti visą tavo svorį ir įsitvėrus jo kelnių ar diržo. Jei jis bandys tave permesti, turės permesti ir pats save, kas yra neįmanoma. Stiprus meškos apkabinimas iš priekio, apglėbiant po rankomis, gali būti įveiktas suskliaustais delnais stipriai tvojant per užpuoliko ausis ar smūgiuojant į nosį, akis ar smakrą. Alkūnes naudok smūgiams į kūną, rankas – į galvą, kelius – į šlaunis ir kirkšnį.

 

Jei užpuolikas apglėbė tave kartu su rankomis, smūgiuok galvą į veidą, stipriai mindyk kojas, spardyk blauzdas ar keliu trenk į kirkšnį. Jei bandoma užlaužt ranką, apsimesk, kad tau nepakeliamai skauda. Tada laisva ranka sulaužyk nosį, durk į akis, plėšk ausį, sutraiškyk pėdos keltį, naudok atbulinius smūgius alkūne. Galvos užlaužimas iš nugaros gali būti įveiktas duriant pirštais į akis, smūgiuojant į kirkšnį ar gerklę. Galvos laužimas iš šono įveikiamas smūgiuojant ranka iš priešininko nugaros į veidą, o kita ranka – į kirkšnį ir toliau smūgiuojant alkūnėmis ir rankomis. Smaugimas yra pavojingiausias veiksmas ir būtent todėl jis draudžiamas naudoti daugelio šalių policijoje. Kad išsivaduotum, visų pirma reikia sumažinti spaudimą į kaklą, nes kitaip dėl oro ir kraujo trūkumo smegenyse prarasi sąmonę. Tai galima padaryti atsukant veidą į alkūnės linkį, smūgiuojant į kirkšnį ir dešinę ranką atplėšiant nuo kaklo. Tada sulaužyk jo mažąjį pirštelį, durk į akis, smūgiuok į nosį, gerklę ar kur papuolė. Gali duoti valią savo veiksmams, nes kiekvienas, naudojantis smaugimą, sąmoningai ar ne stengiasi tave nužudyti.

 

Atsidurti ant žemės yra viena pavojingiausių situacijų. Jei atsidūrei tokioje padėtyje, kontratakuok ir kaip galima greičiau atsistok ant kojų. Pirma panaudok vieną galūnę atakos atrėmimui. Tuo pačiu metu sugriebk ranka kas papuola (žemė, smėlis, akmuo, pagalys ir pan.). Smūgiuok į užpuoliko kelius, apatinę kūno dalį, šlaunis ir blauzdas ar kirkšnį. Kita pėda bandyk užblokuoti jo kojų judesius ir tuojau pat kelkis.

 

Ginantis nuo kelių užpuolikų, ieškok galimybių pabėgti, susirask ginklą ir nesustok bėgti. Niekada nesileisk, kad būtum apsuptas ar įspraustas į kampą. Jei pabėgti neįmanoma, tu pats turi pradėti muštynes. Tuojau pat pulk pavojingiausią žmogų (geriausiai ginkluotas, arčiausiai stovintis, blokuojantis pabėgimo kelią ar grupės lyderis). Tada laikyk tą žmogų prie saves kaip priedangą nuo kitų, kartu atakuodamas jo akis ir gerklę tam, kad pašalintum jį iš veiksmo. Kartok tą patį, kol pavyks ištrūkti. Bet kuria kaina stenkis išsilaikyti ant kojų. Jei parkrisi, greičiausiai būsi rimtai sužalotas ar net nužudytas spardant.

 

Jei užpuolikas turi buką ginklą, pabandyk susirasti geresnį ginklą ir, mojuodamas juo į kairę ir į dešinę, bandyk pabėgti. Jei tai neįmanoma ir tu neturi ginklo, palauk kol jis užsimos ir galbūt nepataikys į tave, tada greit priartėk ir smūgiuok. Atrodo paprasta, ar ne? Deja, taip nėra, ir reikia daug praktikuotis, kad tavo veiksmai būtų bent pusėtinai efektyvūs.

 

Apie gynybą nuo peilio ir šaunamojo ginklo kalbėsime vėliau. Neginkluoto žmogaus kova prieš ginkluotą užpuoliką yra pasaka kvailiams, nebent tu esi gerai treniruotas ar tiesiog neturi kito pasirinkimo. Galbūt tai puikiai sekasi Džeki Čanui ar Styvenui Sygalui, bet jie tėra tik aktoriai, o gatvės kovoje nėra scenarijaus ir dublių. Filmuose kovos scenos tesiasi nuo penkių iki dešimties minučių, o gatvės kovose viskas būna baigta praėjus mažiau nei minutei. Jei gali pabėgti – daryk tai!!!

 

Kad efektyviai smūgiuotum, turi lavinti greitį, jėgą ir laiko pojūtį. Atsipalaiduok, susikaupk ir pabandyk smūgiuoti kaip įmanoma greičiau. Į smūgį įtrauk visą kūną. Nesmūgiuok į taikinį, smūgiuok kiaurai per jį!! Tavo priešininkas neturi numatyti artėjančio smūgio. Geriausia to išvengti stengiantis išlaikyti neutralią veido išraišką. Kovos imitavimas prieš veidrodį yra gerai, bet geriausia praktikuotis smūgiuojant į sunkų maišą ar kovoti su partneriu. Tokiu būdu išlavinsi laiko pojūtį ir išmoksi sujungti ataką, gynybą ir kontrataką. Kovoje neturėsi laiko galvoti, todėl visi veiksmai turi būti atliekami automatiškai. Pasistenk pasitreniruoti bent tris kartus per savaitę ir išlavinti atakų derinius (pvz., keturi skirtingi smūgiai iš eilės). Kartok judesius 3-4 minutes, atsikvėpk 30 sekundžių ir dar pakartok viską 5-10 kartų. Taip pat stenkis palaikyti gerą fizinę formą. Atlik seriją pritūpimų, atsispaudimų ir prisitraukimų kartu su bėgimu, plaukiojimu ar važinėjimu dviračiu kelis kartus per savaitę. Ar bent jau pėsčiomis nueik į darbą vietoje to, kad važiuotum automobiliu. Jei turi antsvorio ir esi prastos fizinės formos, tavo galimybės apsiginti bus ribotos.

 

Jei nešiojiesi ginklą – dujų balionėlį, lazdą, peilį, garsinį ginklą, prožektorių ar tiesiog raktų ryšulį ant grandinės (tokius dažnai turi pankai) – pasipraktikuok su jais keletą valandų per mėnesį. Išmok keletą gerų smūgių ir nuolat juos lavink. Pavyzdžiui, su lazda geras yra šoninis smūgis arba duriamasis smūgis tiesiai prieš save. Praktikuokis pataikyti į gyvybiškai svarbius taškus. Lavink greitį, jėgą ir tikslumą. Susipažink su savo ginklų trūkumais. Pavyzdžiui, pipirinės dujos negali būti naudojamos esant stipriam vėjui ar mažose patalpose. Jos neefektyvios ir esant drėgnam, lietingam orui, o apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų gali net nepajusti jų poveikio. Neįspėk priešininko, kad turi ginklą, o apsigynęs tuojau pat atakuok (pvz., spirk į kelį ar kirkšnį). Be to, savo ginklą visada turėk su savimi. Automobilyje paliktas ginklas gatvėje nepadės.

 

Kalbant apie teisėtumą, gali naudoti tik jėgą, būtiną apsiginti nuo užpuolimo, pabėgti ir pasiekti medikus, jei tai būtina. Kai tik viršysi tai, kas būtina, viskas taps nebe gynyba ir bus keliama baudžiamoji byla kaltinant užpuolimu ar net žmogžudyste. Gindamasis remkis sveiku protu. Jei vakarėlyje kažkas prisigėrė, kvailai elgėsi ir yra neginkluotas, visai nebūtina sutraiškyti jam trachėją. Galbūt pakaks staigaus smūgio į nosį ar paširdžius. Vis dėlto, jei kas nors aiškiai ruošiasi sukalti tave iki sąmonės ar gal net gyvybės praradimo, daryk viską, kas įmanoma, kad išgyventum.

 
Parengė diedas
2009 03 17