Emma Goldman Finishing School: Socialinio teisingumo komuna Sietlo širdyje
aktyvizmas

Emma Goldman Finishing School 0        Emmos Goldman baigiamoji mokykla (Emma Goldman Finishing School) – tai 1996 metais susikūrusi bendruomenė, kuri remiasi lygybe, pacifizmu, ekologija, paprastu bendruomeniniu gyvenimo būdu. Komunos nariai kuria infrastruktūrą, kuri priešinasi dominuojančiai sistemai ir ateityje ją pakeis. Bendruomenės gyvenimas pagrįstas visiška jos narių lygybe. Vieni komunos nariai daugiau laiko skiria darbams, kurie atneša pinigų, kiti daugiau laiko skiria namui ir kitiems komunos projektams, tačiau visų indėlis yra vienodas. Kiekvienas komunos narys komunoje patenkina esminius savo poreikius – gauna maistą, pastogę, transportą, sveikatos priežiūrą ir pensiją.

 

Komunos nariai naudojasi žymiai gausesniais resursais nei daugelis žmonių galėtų sau leisti. Žinoma, tam reikia pasišventimo komunos reikalams, bet kartu tai yra ir žymiai efektyvesnio gyvenimo būdo pasekmė. Pavyzdžiui, dalindamiesi maistu jie beveik visada valgo puikų namie pagamintą maistą, išvengia apsipirkinėjimo vargų ir triūso virtuvėje (nebent jie patys to nori). Dėl tokio darbų pasiskirstymo efektyvumo visi kolektyvo nariai yra nepaprastai aktyvūs už komunos ribų. Anstesni ir dabartiniai kolektyvo nariai įkūrė ir dalyvauja šiuose projektuose: Homested Community Land Trust, Independent Media Center, riseup.net, Community Alliance for Global Justice, Boomtown Cafe, Federation of egalitarian communities, Peace activist trainee program, Gallery 1412, Zen of cello, KBCS 91.3 FM, Northwest Environment Watch. Daugybę kartų visas kolektyvas ar atskiri jo nariai buvo suimami policijos.

 

                        Emma Goldman Finishing School

 
Žmonės
 

Šiuo metu komuną sudaro 7 suaugę žmonės (4 moterys ir 3 vyrai) ir vienas 16 mėnesių vaikas. Komunoje yra rašytojai, mokytojai, aktyvistai, šokėjai, sodininkai, anarchistai, auklės, studentai, muzikantai, kajakininkai ir revoliucionieriai. Stengdamasi palaikyti lyčių pusiausvyrą, savo vertybes ir politines pažiūras, komuna kviečia naujus narius nepaisydama amžiaus, odos spalvos, tautybės, sugebėjimų, orientacijų ar klasinės kilmės. Šiuo metu komunoje yra vietos dar keturiems asmenims. Komunos nariai dirbo pačius įvairiausius darbus – buvo akušerės, seksualinės prievartos aukų prižiūrėtojai, muzikos mokytojai, sodininkai, ne pelno siekiančių įstaigų direktoriai, matematikai, techniniai konsultantai, socialiniai darbuotojai, dirbantys su 3 laipsnio šizofrenikais, jie padėjo chroniškiems benamiams, vaikams, paaugliams, dirbo klinikose, skirtose vargšams.

 

                        Emma Goldman Finishing School 1

 
Namas
 

Komuna įsikūrusi milžiniškame pastate, kuris anksčiau priklausė vienai šeimai, o vėliau buvo perstatytas į daugiabutį. Šiuo metu visiškai renovuotame keturių aukštų (su rūsiu) pastate yra 12 miegamųjų, virtuvė, valgomasis, svetainė, studija (be konkrečios paskirties, minimaliai apstatyta ir išdekoruota), susirinkimų kambarys, bendro naudojimo kambarys, kontora, dvi patalpos sandėliavimui, skalbykla, didelė dirbtuvė rūsyje ir pilnai įrengti vonios kambariai kiekviename aukšte. Iš didžiulės terasos atsiveria vaizdas į mūsų vidinį kiemą su gėlynu, nedidele veja, pakankamai dideliu daržu, kuriame auginamės ekologiškas daržoves savo stalui. Visai šalia yra miesto autobuso linija, o ir patį Sietlo senamiestį nesunkiai galima pasiekti pėstute, todėl komunos gyventojai gali laisvai mėgautis ir miesto aplinkos teikiamais patogumais bei pramogomis, ir kalnais bei vandens telkiniais, iš visų pusių supančiais Sietlą. 

 
Tikslas
 

Komunos tikslas yra sukurti laisvą visuomenę, pasaulį be skurdo, kuriame laisvai gali reikštis kiekvienas, pasaulį be hierarchijos, be priespaudos, kai galia pasiskirsto vienodai. Čia ir dabar konstruojant alternatyvią ekonomiką, politiką ir infrastruktūrą, kuriama tokia ateitis, kuri priešinasi dominuojančiai sistemai ir ateityje ją pakeis. Komuna siekia sukurti vietą, kurioje įsikūnytų bendros vertybės, smagi gyvenimo aplinka ir būtų kuriamas efektyvus santykių su žnonėmis bei institucijomis tinklas. Čia įmanoma patenkinti visus materialinius žmogaus poreikius. Tai gera vieta savišvietai, eksperimentams ir radikaliai demokratijai.

 

                        Emma Goldman Finishing School 2

 
Vertybės
 

Socialiniai pokyčiai. Komunos nariai tiki, kad mūsų visuomenė skatina paslėptą neteisybę, nevaldomą smurtą, ekologijos naikinimą ir godumą. Jie mano, kad šios problemos yra įtvirtintos dominuojančiose valdymo ir ekonomikos sistemose. Todėl pirmenybė teikiama radikaliems, sisteminiams pokyčiams ir priešinimuisi šiandieninėms dominuojančioms sistemoms – kapitalizmui, patriarchijai ir baltaodžių dominavimui.

 

Egalitarizmas. Komunarai mano, kad visi žmonės potencialiai yra lygūs, todėl visi nusipelno lygiaverčio naudojimosi galia ir resursais – lygiomis teisėmis ir vienoda atsakomybe. Hierarchija (apibrėžiama kaip nelygiavertis naudojimasis galia) neišvengiamai reiškia ir engimą, todėl komunarai siekia sukurti organizacines ir savaldos struktūras be hierarchijos. Siekiama sukurti bendruomenę, besiremiančią tiesioginės demokratijos principais, į kuriuos įeina ir lygybė, laisvė ir įvairovė. Saviraiškos laisvė neįmanoma esant materialiniams nepritekliams.

 

Pacifizmas. Komunos nariai kuria ateities pasaulį be smurto, todėl šiam tikslui pasiekti jie renkasi nesmurtines priemones. Savo pacifizmą jie suvokia kaip aktyvų nebendradarbiavimą su engėjais. Nesmurtinis pasipriešinimas gali būti praktikuojamas kaip absoliuti moralinė vertybė ir strategija. Komunarai sutinka, kad kitos bendruomenės turi teisę pačios spręsti apie savo moralę ir strategiją.

 

Ekologija. Žmogiškos sistemos ir gamtinės sistemos gali ir turi būti harmonizuotos. Žmonių poveikis gamtai turi būti sumažintas, ypač tų, kurie vartoja daugiausiai. Emmos Goldman baigiamoji mokykla siekia sumažinti resursų vartojimą ir visus bendruomenės sprendimus priima įvertindama ekologinį poveikį.

 

Paprastumas. Paprastesnis gyvenimas kelia gyvenimo kokybę. Čia netikima korporacinės kultūros melu, teigiančiu, kad mes verti tiek, kiek turime daiktų. Vartojimas – psichologinio ir dvasinio mūsų kultūros skurdo išraiška. Paprastumas mažina žalą ekologijai, skatina teisingumą ir griauna sudaiktėjusios visuomenės pagrindus.

 

Bendruomeninis gyvenimas. Gyvenimas bendruomenėje reiškia susvetimėjimo ir izoliacijos atmetimą. Komunos privalumai – savitarpio pagalba, savitarpio ryšiai, pramogos, socialinė veikla, mokymasis iš komunoje kylančių konfliktų. Kiekvienas komunos narys praturtėja stengdamasis patenkinti kitų komunos narių asmeninius interesus.

 

                        Emma Goldman Finishing School 3

 
Ekonominė sistema
 

Tikslas. Komuna siekia kiekvieno žmogaus darbą vertinti vienodai. Ši žmonių grupė dalinasi savo resursais ir išlaidomis, skatina mažesnį vartojimą ir siekia iki minimumo sumažinti kiekvieno nario darbo laiką bei komunai reikalingų pinigų kiekį.

 

Visos valandos yra lygiavertės. Čia manoma, kad vieno žmogaus darbo valanda prilygsta kito žmogaus darbo valandai. Tikima, kad kiekvienas komunos narys savo darbo laiką naudos taip, kaip sugeba, ir garbingai užsirašys, kiek valandų dirbo. Aiškiai išsakytos viltys ir pasitikėjimas skatina žmones dirbti iš širdies ir patirti malonumą. Nežiūrint to, kur dirba komunos nariai – už komunos ribų, renovuodami pastatus ar ruošdami maistą – kiekviena jų darbo valanda turi vienodą vertę. Tikimasi, kad visi komunos nariai dirbs vienodą darbo valandų skaičių per savaitę.

 

                        Emma Goldman Finishing School 4

 
Sprendimų priėmimas
 

Kiekvieną pirmadienio vakarą komuna susirenka aptarti svarbesnius reikalus. Visi sprendimai priimami bendru sutarimu. Susirinkimus rotacijos principu moderuoja vis kitas žmogus. Galia paskirstoma vienodai visiems nariams ir visi nariai turi lygiavertį balsą diskutuojant.

 

Bendruomenės kūrimas. Nors tik keli žmonės mėgsta ilgus susirinkimus, bet čia atsiranda galimybės ryšiams, draugystei ir solidarumui. Kiekviena susirinkimas prasideda trumpu žmonių prisitatymu, kad būtų galima pajusti, kuo gyvena kiekvienas bendruomenės narys, ir baigiasi tuo, kad kiekvienas trumpai išsako savo įspūdžius apie susirinkimą. Susirinkimų metu juokiamasi, verkiama, šaukiama, tylima ir neretai valgomas pyragas. Visos šios emocijos ir praktiniai reikalai kartu atspindi komunos gyvenimą.

 

Bendras sutarimas. Priimant sprendimus bendru sutarimu, spręndima įsigalioja tik tada, kai kiekvienas komunos narys jam pritaria. Tai reiškia, kad net vienas prieštaraujantis gali viską blokuoti. Kai kiekvienas narys turi tokią galią, kinta sprendimų priėmimo dinamika. Sprendimai priklauso ne nuo koalicijų, balsų skaičiavimo, o nuo tikrai vieningų ketinimų. Todėl turi būti atsižvelgta į kiekvieno žmogaus poreikius, idėjas ir rūpestingai įvertinti visi prieštaravimai. Tokiu būdu priimami išmintingesni sprendimai, sukuriamas gilaus bendradarbiavimo pojūtis. Bendro sutarimo magija pasireiškia vieningumu, atsirandančiu iš daugybės ginčų ir gilių prieštaravimų diskusijos pradžioje. Šis procesas skatina bendruomenę tikrai įsigilinti į klausimą, išsiaiškinti ir pasverti kiekvieno žmogaus lūkesčius bei atrasti kiekvienam tinkantį spręndimą.

 
Pagal egfs.org parengė RB
2009 08 13
 
Skaitykite daugiau:

 

Komentarai  

 
0 # nesuprantubajeris Y-m-d H:i
Tokiam didžiuliam name tik 7 žmonės ir 1 vaikas! Kažkas ne taip. Jie kalba apie solidarumą ir tarpusavio pagalbą, o patys gyvena kaip didžiausi turtuoliai. Kažkodėl niekas prie jų neprisideda... Reiktų sužinoti priėmimo į komuną sąlygas.
 
 
0 # Žmogaus prigimtis ir paternalizmas.Ovidijus Y-m-d H:i
Tekste rašoma, kad kaip ir kiekvienoje komunoje, neišimtis ir šitoje, sprendimai priimami vienbalsiškai- tai beveik reiškia, kad netiesiogiai galioja liberum veto teisė. Sprendimai grindžiami vienbalsiškumu. Bet juk taip negali būti, kad visada nuomonės sutaps, net esant nedideliam žmonių skaičiui. Reikės aukoti savo norus komunos labui. Na, aišku ir gyvenime beveik be išimties kažką aukojame darydami beveik viską ką darom. Bet tas vienbalsiškumas visgi labai greitai pradeda nebeveikti, nes žmonių mintys skiriasi. Taip tekste rašoma apie deklaruojamas vertybes, bet jas pasiekti galima įvairiais būdais, o kokie bus tie būdai spręs komuna. Manau, jog tam tikrais kartais, kai komunoje susikerta interesai, reiktų naudoti laikiną demokratijos principą- tai yra balsuoti. Bet jei kam visai nepatinka paskelbtas sprendimas, tas palieka komuną. Kraštutinės idealogijos ir jų įgyvendinimas galimas tik mažuose grupėse, gyvenvietėse, bet ne globaliai- nes ištiktų visiškas krachas. Pagal krašutines teorijas paremtas pasaulis galėtų gyvuoti tik per melo ir ginklo diktatą, nes idealogijos paremtos ne žmonių prigimtimi pasmerktos žūti. Pamiršta, pamiršta anarchistai, kad kiekvieno vergo svajonė nuėjus į turgų nusipirkt sau šeimininką, o tokių vergų labai daug, beveik visi. Kritiškas protas vienija tik mažą mažumą. Žmonių susisluoksniavi mas yra ir be jo pasaulio funkcionavimas neįmanomas. Vieno žmogaus darb valanda- lygi kito žmogaus darbo valandai. Vienas padaro daug, kitas- mažai. Vienas- silpnas, kitas- stiprus, ir kitaip negali būti. Vienas gauna daugiau, kitas automatiškai mažiau. Hierarchija turi išlikti tik ne tokia drastiška kaip liberalizme. Laukinė rinka, atvirkščiai kaip teigia liberalai ar libertarai- nėra prigimtinė ir natūrali būsena. Liberalizmas teigia, kad jei tu negamini mėšlo, kurį kiti pirks ir neapgauni kitų nei kaina nei reklama, tai tu esi loozeris ir skurdžius. Prieš liberalizmą kovoja kairė, bet tik kairė, esanti arčiausiai centro įmanoma globaliu mastu. Socialdemokrati ja. Bet ten irgi yra spragų.
 
 
0 # Ovidijuien arche Y-m-d H:i
Taip, mane irgi dažnai nervina visiško, t.y. 100-procentinio konsensuso principas, reiškiantis, kad kiekvienas turi veto teisę. Sprendimų priėmimas stringa, nes visą laiką atsiranda asilas drąsuolis, kuris reikia švaistosi savo veto teise - reikia ar nereikia.

Todėl kai kuriais atvejais iš anksto susitariame, kad sprendimus priimsime konsensuso principu "-1", tai reiškia, kad veto teisė įsigalioja ne vienam subjektui, o dviem.

Toks jau sunkus tas anarchistinis kolektyvizmas.. .