Laisvasis universitetas diskutuos skaudžiais Lietuvos partizanų teroro klausimais
aktyvizmas

partizanu teroras        Šią savaitę Laisvajame universitete (LUNI) vyksta paskaitos istorine tematika. Praėjusį antradienį įvyko Klauso Richterio paskaita apie tautino antisemitizmo formavimąsi Lietuvoje nacionalinių idėjų pakilimo metu (1883-1914 m.). Remdamasis to meto spaudos pavyzdžiais lektorius komentavo lietuvių kultūros veikėjų antisemitinius pareiškimus ir diskusijas šia tema viešojoje erdvėje. Lietuviai skatinti organizuotai boikotuoti žydų prekes, kad miestuose įsigalėjusi tautinė mažuma išvyktų iš Lietuvos. Šio ketvirtadienio užsiėmimo, kurį ves istorikas Mindaugas Pocius, tema – „Partizaninio pasipriešinimo istorija: partizanų teroro problema“. Diskutuoti apie nelengvus ir retai viešosiose erdvėse aptariamus partizanų istorijos aspektus susitiksime gruodžio 17 d., ketvirtadienį, 18 val., Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose, 239 auditorijoje (šalia Teatro salės), Universiteto g. 3, Vilniuje.

 

M. Pocius baigė Vilniaus universiteto istorijos fakultetą, dirbo Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), bendradarbiavo laikraštyje „Krašto apsauga“. Jis dirbo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, nuo 1997 m. yra Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus mokslo darbuotojas. 2005 m. Klaipėdos universitete ir Lietuvos istorijos institute Mindaugas Pocius apgynė disertaciją „Partizaninis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.: kova su kolaboravimu kaltintais gyventojais“. Lektoriaus pagrindinės mokslinių interesų sritys: Lietuvos istorijos sovietinio laikotarpio kontroversijos, stalinizmo laikotarpio problematika, XX a. partizaniniai karai.

 

Tai bus jau trečioji Mindaugo Pociaus paskaita iš paskaitų ciklo apie partizanų pasipriešinimą Lietuvoje 1944–1953 m. Per šio ciklo užsiėmimus aiškinomės, kodėl partizanų veikla viešojoje erdvėje vertinama vien pozityviai, diskutavome ir apie partizanų santykį su kolaborantais. Šį kartą dėmesį koncentruosime į partizanų teroro klausimus.

 

Pagal vieną iš apibrėžimų, teroras – tai politiškai motyvuotas, iš anksto apgalvotas ir tęstinis neteisėtos prievartos naudojimas arba grasinimas tokią prievartą panaudoti prieš civilius asmenis arba objektus, vykdomas antisisteminių nevalstybinių veikėjų, siekiančių per visuomenės arba atskirų jos segmentų įbauginimą pakeisti esamą sociopolitinę padėtį. Paskaitos metu diskutuosime dabartiniams Lietuvos gyventojams gana skaudžiais klausimais. Ar galima partizanų akcijas 1944-1953 m. interpretuoti kaip teroristines, kaip partizanų terorą? Jei buvo teroras, kokio masto jis buvo, kaip, kada ir kodėl reiškėsi ir ar turėjo regioninę specifiką? Ar tai buvo pogrindžio vadovybės sankcionuota kovos taktikos sudėtinė dalis? Ar buvo sąmoningai siekiama nužudyti kovos veiksmuose nedalyvavusius arba neutralius civilius gyventojus? Ar plataus masto represijos buvo vykdomos kaip pogrindžio savigynos priemonė prieš jo gyvavimo sąlygų pažeidimą, o gal tai traktuotina plačiau – ir kaip kaimo sovietizacijos stabdymo priemonė?

 

Neseniai išleistoje M. Pociaus knygoje „Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944-1953 metais“ pateikti faktai teigia, kad Lietuvos partizanai mirtimi nubaudė 8 852 civilius Lietuvos gyventojus, tarp jų – apie 300 vaikų. „Šiandien mažai kas domisi labai sudėtingais ir nepopuliariais partizanų smurto prieš civilius gyventojus klausimais. Bronys Savukynas tokį požiūrį pavadino „tikrosios istorijos baime“. Žinoma, nė viena pasipriešinimo istorijos problema nėra tokia skaudi, tokia tamsi ir taip prieštaringai interpretuojama, kaip kolaboravimu kaltintų šeimų žudymai. Jos buvo baudžiamos tiek atskirų partizanų ar grupių individualiai, tiek susivienijusių formuočių plataus masto represinių akcijų metu. Apibrėžiant nagrinėjamą reiškinį, būtina skirti dvi represijų prieš šeimas rūšis: 1) visos šeimos arba kelių (ne mažiau kaip dviejų) jos narių sušaudymas, kai žūdavo tik suaugusieji, 2) visos šeimos arba kelių (ne mažiau kaip dviejų) jos narių sušaudymas, kai žūdavo suaugusieji ir vaikai. Dažniausiai žūdavo vyras ir žmona, tačiau kartais su sodybos šeimininkais būdavo sušaudomi jų broliai, seserys, tėvai, tetos, dėdės, suaugę ar nepilnamečiai vaikai, seneliai arba kiti giminaičiai priklausomai nuo to, kas atsidurdavo reido metu egzekucijos vietoje.“ Tai ištrauka iš šios M. Pociaus knygos.

 

Laisvasis universitetas (LUNI) – į visuomenės pokyčius orientuotas neformalus mokymosi tinklas, nepriklausantis nei valstybiniam, nei privačiam sektoriui. Diskusijose, jau rengiamose ne viename Lietuvos mieste, gyvai aptariami įvairūs, dažnai kontroversiški klausimai. LUNI siekia, jog žmonės būtų atviri ir aktyvūs dalyviai visuomenėje, o ne pasyvūs stebėtojai ir esamos situacijos ar dominuojančios nuomonės atstovai. Kviečiame prisijungti visus, kurie nori dalintis savo žiniomis, kelti probleminius klausimus ar tiesiog ateiti paklausyti kitų.

 

Daugiau informacijos galite rasti svetainėje www.luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis ir radijo laidos „LUNI valanda“ per Start FM internetiniu adresu www.startfm.lt. Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o. Jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

 

Daugiau apie užsiėmimą skaitykite: 2009 12 17 LUNI Vilnius. Mindaugas Pocius. Partizaninio pasipriešinimo istorija: partizanų teroro problema

 

Vilniaus LUNI iniciatyvinė grupė

2009 12 15
 

kita menulio puseP.S. Susipažinkite su M. Pociaus knygos „Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944-1953 metais“ fragmentu:

 

Partizanų nusikalstamų veiksmų teisinio bei etinio įvertinimo svarba

 

Reikšminga nusikalstamus pogrindžio dalyvių veiksmus įvertinti teisiniu bei moraliniu aspektu. Pirmuosius bandymus teisininkai jau padarė. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius pripažino, jog tarp 1990–1992 m. paskubomis reabilituotų sovietų valdžios teistų asmenų buvo ne tik karo metų žydšaudžių, bet ir pokario rezistentų, dalyvavusių „šaudant beginkles moteris ir vaikus vien už tai, kad jų vyras ar tėvas buvo, tarkim, stribas ar kolūkio pirmininkas“. Prokuroro žodžiais „Civilių žudymas – tai ne pasipriešinimo kovų dalis. Atsižvelgiant į pasipriešinimo okupacijai kovos tikslus, to meto sąlygas ir kovos būdus, atskirais atvejais galima pateisinti NKVD, KGB darbuotojų, vadinamųjų stribų, fizinį naikinimą, tačiau toks elgesys su taikiais civiliais žmonėmis (nesvarbu, kad jie buvo minėtų asmenų giminaičiai ar kitos ideologijos) nepateisinamas nei tarptautinės humanitarinės teisės, nei žmogiškųjų moralės normų, nei Lietuvoje galiojančių įstatymų požiūriu“ (1). Galima visiškai pritarti tokiam teisiniam įvertinimui, tik reikėtų patikslinti, jog valstybės saugumo ir vidaus reikalų ministerijų darbuotojų, kariškių ir stribų naikinimas pateisinamas daugeliu, o ne atskirais atvejais – kitaip neaišku būtų buvę nuo ko gintis, su kuo kovoti.

 

Partizanai nuolat pabrėždavo savo religingumą ir moralinį pranašumą prieš okupantus, stribus bei bolševikus. Nemažai pogrindžio narių praktikuodavo rytinę ir vakarinę maldą, melsdavosi prieš žygius, nesiskirdavo su maldaknygėmis, rožiniu, ant krūtinės nešiodavo kryželį. Tikrų ar tariamų kolaborantų šeimų, pavienių įtariamųjų civilių žudymas visiškai nesiderino nei su partizanų katalikiškumu, nei su dorovės normomis. Visuomenė bei dalis laisvės kovotojų tai pastebėjo dar vykstant kovai. Bernardas Gailius, paskelbęs straipsnį partizanų teisių atkūrimo klausimu, rašė: „Kolektyvinės atsakomybės taikymas prieštarauja patiems elementariausiems teisingumo principams. Žmona negali atsakyti už vyro nusikaltimus, vaikas – už tėvo, ir panašiai. Nors sovietinė okupacinė valdžia gana plačiai taikė kolektyvinę atsakomybę ir dažnai ištremdavo visus žinomų partizanų šeimų narius, tai nesuteikė teisės partizanams elgtis taip pat ir žudyti kolaborantų šeimas“ (2). Kalbant apie šeimų žudymus, nei būtinosios ginties, nei karinės būtinybės argumentai netenka prasmės.

 

Nekaltų žmonių, šeimų žudymai buvo niekuo nepateisinami kriminaliniai nusikaltimai, ypatingai moralę paminantys veiksmai. Daugelis partizanų vadų už savo pavaldinių įvykdytus nusikaltimus numatė teisinį persekiojimą jau atgavus laisvę. Žinoma, dabar kalbėti apie kažkokį teisinį persekiojimą būtų nekorektiška, nes visi likę gyvi pogrindžio dalyviai jau buvo nuteisti (nors ir neteisėtų, priklausomų sovietinių teismų). Neabejotina, kad pavienių pogrindžio narių ar jų grupių veiksmuose galima pastebėti sunkių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, tai yra nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų požymių.

 

Pavyzdžiui, Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto, priimto 1998 m. liepos 17 d. Jungtinių tautų diplomatinėje įgaliotųjų atstovų konferencijoje, 7 straipsnio „Nusikaltimai žmoniškumui“ kai kurie punktai gali būti pritaikyti vertinant partizanų veiksmus: „1. Šiame Statute nusikaltimas žmoniškumui – bet kuri iš toliau išvardytų veikų, kai sąmoningai rengiami didelio masto arba sistemingi civilių užpuolimai: a) nužudymas; h) kokios nors grupės ar bendrijos persekiojimas politiniais, rasiniais, nacionaliniais, etniniais, kultūriniais, ar kitais motyvais k) kitos panašios nežmoniškos veikos, kai tyčia sukeliamos didelės kančios, sunkūs kūno sužalojimai arba padaroma didelė žala psichinei ar fizinei sveikatai“. Statute sakoma: „civilių užpuldinėjimas“ – daugybinės 7 straipsnio „1 dalyje nurodytos veikos bet kokių civilių atžvilgiu, kai yra vykdoma ar remiama valstybės arba organizacijos politika užpuldinėti civilius“. Taip pat galima remtis Statuto 8 straipsnio „Karo nusikaltimai“ kai kuriais punktais, pvz.: „a) Sunkūs 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų pažeidimai, būtent kurios nors iš šių veikų prieš asmenis arba turtą, saugomus pagal atitinkamos Ženevos konvencijos nuostatas: i) tyčinis nužudymas; iv) neteisėtas ir beprasmis plataus masto turto naikinimas ir nusavinimas, nepateisinamas karine būtinybe; vi) tyčinis teisės į teisingą ir teisėtą teismo procesą atėmimas iš karo belaisvio arba kito saugomo asmens; b) Kiti rimti, tarptautinės teisės nustatytų tarptautinių ginkluotų konfliktų įstatymų ir papročių pažeidimai, būtent šios veikos: i) tiesiogiai karo veiksmuose nedalyvaujančių visų arba pavienių civilių tyčinis užpuldinėjimas; ii) civilinių objektų, t. y. ne karinių objektų, tyčinis užpuldinėjimas; v) bet kokiu būdu vykdoma ataka prieš neginamus ir nesančius kariniais objektais miestus, kaimus, būstus ar pastatus arba jų apšaudymas“ (3).

 

Nešališkas teisinis įvertinimas (ne teisminis persekiojimas) būtų naudingas teisingumui atstatyti, dėl asmeninės piliečių atsakomybės ir humanizmo vertybių puoselėjimo, kad ateityje panašūs įvykiai nesikartotų. Kita vertus, net patys kraupiausi įvykiai ir realijos negali diskredituoti partizaninės kovos dėl šalies laisvės, daugelio pasipriešinimo dalyvių šviesaus atminimo. Jokiu būdu negalime už atskirų asmenų ar jų grupių nusikaltimus atsakomybę priskirti visam partizaniniam sąjūdžiui, visai jo vadovybei. Kolektyvinės teisinės atsakomybės nėra, yra tik moralinė. Atsakomybė gali būti taikoma individualiai kiekvienam atskiram kovotojui. Tūkstančiai partizanų garbingai, vyriškai ir pasiaukojamai kovojo dėl Lietuvos nepriklausomybės, žuvo, apsupti priešo nusižudė, pateko į lagerius, tačiau nepažeidė teisingumo, nesusitepė nekaltu krauju, niekada neįvykdė žmogžudystės.

 
****
 

Dainavos apygardos erdvėje nepagrįsto smurto prieš bendradarbiavimu kaltintus gyventojus ir jų šeimas, artimuosius buvo daugiau nei kitose apygardose. Šeimų žudymai buvo ne tik aklo keršto ar savivalės aktai (pogrindžio visuomenines teisines normas pažeidžiantys ekscesai), bet ir sąmoningai pasirinktas teroristinis kovos metodas, tai yra tikslingai, norint sukelti siaubą, paniką valdžios rėmėjams ir atgrasyti juos nuo išdavikiškos veiklos, laikyti įsitempusius bei paklusnius pogrindį remiančius ar neutralius civilius gyventojus, buvo sušaudomi menkai prasikaltę arba niekuo nekalti režimo pagalbininkų šeimos nariai. Tokiu būdu buvo tikimasi sumažinti kolaboravimo mastą bei išdavysčių skaičių. Manytina, kad partizanų žiaurų elgesį skatino grupinio konformizmo (4) poveikis, jie neretai demonizuodavo priešiškus pogrindžiui ir lojalius valdžiai civilius gyventojus, sovietinius ir partinius aktyvistus, juos identifikuodavo kaip žmogiškų bruožų netekusį priešininką. Tarptautinių humanitarinių normų pažeidimai buvo teisinami ir aiškinami kaip atsakas į atitinkamus priešo ar jo rėmėjų veiksmus (deportacijas, areštus, žudymus, išdavystes, terorą). Kolektyvinis elgesys šiuo atveju paprastai būdavo valdomas „tolygaus atpildo įstatymu“ (5). Kita vertus, galima pritarti K. Girniaus išvadai, jog dėl atskirų asmenų ar jų grupių teroristinių veiksmų negalėtume visų partizanų vadinti teroristais, o pasipriešinimo judėjimo – vien teroristiniu (6). Teroro naudojimas buvo tik vienas iš kovos su okupaciniu režimu, kolaborantais bei krašto sovietizacijos stabdymo būdų, tačiau neturėtume jo pernelyg sureikšminti.

 

______________________

 

(1) V. Skučaitė, Istorinio lūžio erškėtis: Pokalbis su prokuroru R. Valentukevičiumi, Kauno diena, 2002 03 27, p. 15.

(2) B. Gailius, Partizanų teisių atkūrimo klausimu, Naujasis židinys-Aidai, 2003, gegužė, Nr. 5, p. 243.

(3) Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statutas, Valstybės žinios, 2003, Nr. 49-2165;  [prisijungimo laikas – 2007-10-15], 7–8 str.

(4) Partizano depersonalizacija, savarankiškumo netekimas, individualios atsakomybės ištirpdymas kolektyvinėje grupės atsakomybėje. Žr.: Д. Муньос-Рохас, Ж. Фрезар, Истоки поведения... , c. 8–20.

(5) Ten pat, p. 8–20.

(6) K. Girnius, Partizanų kovos…, p. 53
 

Mindaugas Pocius. Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944-1953 metais. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009.

 

Komentarai  

 
0 # :Doo Y-m-d H:i
o vel komunistines lervos susibegima daro, ir nauju nariu verbavimu uzsijama :D
 
 
+1 # ados Y-m-d H:i
knyga gal ir gera - kvestionuoja, kritiskai vertina bei sukelia diskucija, taciau vienas jos trukumas kelia nerima -tai sovietiniu tolaikmecio bylu analize.kas yra susidures su nkvd bylomis - tas supras, ka norejau pasakyti,
 
 
+1 # ados Y-m-d H:i
kita vertus, nereikia visko suabsoliutinti. antraip bus prieita prie akivaizdaus absurdo. reikia atskirti pelus nuo grudu. to ir linkiu pasipriesinima kritikuojantiem s
 
 
+2 # Lietuvos istorijos stribai !!!Kostia Y-m-d H:i
normalus zones su panasiais " istorikais" net neina i diskusijas/ Tad tam pociui telieka viena audotirija - LUNI mankurtukai- imebecilukai.
 
 
0 # Ramanauskas Vanagas mano dievasViktoras Butas Y-m-d H:i
Susirinks kudlotieji jaunieji niekseliai ir tipo nuspres, kas buvo, o kas ne. Kas teisinga, kas ne. As pasakysiu tiktai vieną Dainavos apygardos vadas buvo Ramanauskas Vanagas kuriam buvo pavaldus mano diedukas, su močiute. Niekas is likusių kaimiečių negalėtų pasakyti apie jį nors vieną blogą žodį,o visiems Varėnos rajono senoliams jisai yra tapes tarsi kažkoks šventasis. Tai žmogus turėjas gyvenime vienintelį tikslą, išvalyti Lietuvą nuo viso blogio. Siūlyčiau visiems kudlotiems perskaityti ne Che Guevara, o Ramanausko Vanago atsiminimus ,,Daugel krito sūnų"
 
 
-1 # grazus vaikinaidisidentas b. Y-m-d H:i
sprendziant is veideliu (nuotr.) nepasakysi, kad debilai. gaila, labai gaila, kad pirmosios xx a. puses kvaisalai buvo kraujas (kraujas ir kraujas...)nedu ok dieve ateinancios kartos neapsirupins koksu arba... pelevinu.
 
 
-1 # iš partizanų dokumentųen arche Y-m-d H:i
„Jūs uždegėte keršto ugnį, kurioje sudegsite patys. Teroras bus prieš terorą. Vietoj išvežtos šeimos ir sudegintų lietuvių sodybų sunaikinsim jūsų šeimas ir jūsų kaimus.” (1945 10 18 partizanų atsišaukimas „Kur Jūsų protas“)

„Primename, kad šeimų išvežimas išgamoms lengvai neapsieis. Kiek iš kokios apylinkės bus išvežta šeimų, tiek nušluosime nuo žemės paviršiaus komunistų šeimų” (Iš Pietų Lietuvos partizanų straipsnio „Nebus pasigailėjimo Lietuvių tautos išdavikams – bolševikų padlaižiams“)

„Tenka girdėti, kad LLA kariai, naikindami mūsų tautos išgamas ir duobkasius, operacijų laike sunaikina kartais ir mažamečius jų vaikus. Mažamečių vaikų, iki 10-ties metų amžiaus, nežiūrint jų sukomunistėjimą , NAIKINIMĄ GRIEŽČIAUSIAI DRAUDŽIU! Tokius galima pataisyti ir kitomis priemonėmis ir iš jų gali išaugti padorūs ir mūsų tautai naudingi žmonės. “ (Žemaičių apygardos Alkos rinktinės vado leitenanto A. Venckaus-Antano Adomaičio 1947 m. lapkričio mėn. įsakymas)

„Kartais iš šalies žiūrint gali atrodyti, kad vienas ar net keli sulikviduoti šeimos nariai buvo geri ir teisingi piliečiai. O iš tikrųjų jie buvo patys pavojingiausi šnipai.” (A. Ramanauskas, Daugel krito…, p. 316–319.)
 
 
0 # Viktorui Butuidos Y-m-d H:i
turbut pirmakart jums pritarsiu, sikart - del Ramanausko.
Didziausia beda - tendencinagi viskas absoliutinama. Nieksu buvo ir bus - ar tarp partizanu, ar tarp stribu. AT partizanaibutu kovoje Lietuvos puseje, ar sovietu/nacistu . Analogisku situaciju yra ir Prancuzijoje ir kitur. Tas pats daugumos megstamas CHE, tapes kultu, vienu dievinamas kitu peikiamas. Prizastis paprasta - tapo savo paties revoliucijus budeliu. Kovojes uz grazius tikslus, po to dalyvavo steigiant teroro esalona - kiek zmoniu pasiunte myriop? Ne viena simta tai tikrai.

Pats partizaninis reiskinys,mano galva, yra teigiamas. Atmetus nieksus ir siuksles,kurie pries tai dalyvavo likviduojant zydus, taip pat tuos,kurie griebesi ginklo su tikslu atkersyti kaimynui, sis fenomenas parode nonkonformistis ka laikysena totalitarineje priespaudoje. Negi kai kurie anarchistai skaytu, jog reikejo galvas nuleide laukti, kol sovietine priepsaudos masina galutinai palaus visuomene ar "Minciu policija" likviduos nepritarancius ideologijai? Tada nesuprasciau kai kuriu kairiuju.

Reiktu platesnes analizes ir kaip minejau - nesiremti akla ( O KRITISKAI) sovietinemis bylomis. Tas, kas su jomis susidure ir zino tikruosius nagrinejamo atveju aspektus/faktus , supras, kad sovietinis teisingumas ( tuo laikotarpiu ypac) nepripazino jokiu teises principu.
kaip jau minejau, riekia atskirti pelus nuo grudu. Kritiskaivertin ti visuomenei ( ir valstybiniu lygemeniu)reiks mingus reiskinius - pagirtina, bet nereikia nukrypti i parastes. Pro et contra metodas analizei buna irgi naudingas. Deja, neretai to pasigendu ir matau tik viena vertinimo krypti - arba tendencingai slovinimas asba tendencingas neigimas ( kartais ir dergimas). To nereikia. Visapusiskumas ir konstruktyvus poziuris butu naudingesnis. To ir palinkesiu rasantiems sia tema.
 
 
0 # Anarchistams pamaloninti skiriu Diktatūros dainaViktoras Butas Y-m-d H:i
Visiems anarchistams skiriu šitą Diktatūros klipuką tiesiai is YouTube Diktatūra ,,Partizanai''. Susirasit patys kas netingit
 
 
0 # apie sovietinius partizanusKostia Y-m-d H:i
radau nebloga straipsni - http://www.slaptai.lt/zvalgyba-kontrzvalgyba/2685-tikrasis-partizaninio-karo-baltarusijos-miskuose-veidas.html
 
 
0 # galu galeKostia Y-m-d H:i
anarchofasystu dievukas E. Gevara de la Serna nuvo paprasciausias bandytas, kuri Vyriausybes pareigoms isdave jo burio terorizuojami valstieciai.
 
 
0 # Lietuvos partizanų teroro aktai viešosiose vietosepinčius Y-m-d H:i
Specifinis kovos su okupantais bei kolaborantais būdas buvo minų sprogdinimas viešosiose žmonių susibūrimo vietose. Šokių vakarėliai klubuose partizanams atrodė tinkamiausia tokių teroristinėms organizacijoms būdingų kovos metodų naudojimo vieta. Dažnai juose dalyvaudavo netoliese esančių valstybės saugumo kariuomenės įgulų kariškiai, stribai ir aktyvistai. Galingi sprogimai klubuose nusinešdavo daug aukų ir sukeldavo baimę.

Žinomi 4 stambūs teroristiniai aktai klubuose, iš jų trys Dzūkijoje.

Vienas pirmųjų buvo surengtas 1948 m. balandžio 18 d. Merkinės miestelyje. Suimto A. Ramanausko parodymais, šį teroro aktą organizavo būrio vadas Pranas Ivanauskas-Beva rdis. P. Ivanauskas užduotį pavedė vykdyti Merkinės gimnazijos moksleiviui Vytautui Kudarauskui-Var pui. Jis turėjo susprogdinti miną klube, kai jame bus daug kariškių. Valstybės saugumo duomenimis, žuvo 3, sunkiai sužeisti 9 ir lengvai 10 valstybės saugumo kariškių bei stribų. Iš jų: MGB leitenantas Obuchovič, MGB 8 šaulių kuopos seržantas ir 1 eilinis. Iš aktyvistų bei civilių žuvo 1 ir buvo sužaloti 23 asmenys. Kitais duomenimis, iš viso sprogimas sužeidė 42 žmones.

1948 m. liepos 5 d. naktį partizanai įmetė granatą į Daugų miestelio (Alytaus aps.) klubą. Žuvo 1 stribas, penkiolikmetė mergaitė ir kaimo vartotojų bendrijos sąskaitininkas. 8 žmonės buvo sužeisti, iš jų du MGB kariuomenės kareiviai, stribas ir 5 ūkininkai.

Kitas garsus teroro aktas įvykdytas tų pačių metų rugpjūčio 14 d. vidurnaktį. Tąkart Alovės miestelio (Alytaus aps.) klube aktyvas ir vietiniai gyventojai žiūrėjo kino filmą. Partizanų rezervistui Juozui Račkauskui pro langą įmetus stambią miną, buvo sužeisti 38 žmonės, iš jų 10 nepilnamečių.

Aukštaitijos partizanai įvykdė tik vieną panašų teroristinį aktą. 1949 m. naktį iš gegužės 1 į 2 d., sovietinės Darbo žmonių šventės dieną, Kupiškio apskrities Šimonių miestelyje jaunimo šokių vakarėlio metu pro langą į klubą buvo įmesta minosvaidžio mina. Jai sprogus, žuvo 16 žmonių, 4 buvo sunkiai sužeisti. Saugumiečių duomenimis, šį teroristinį aktą įvykdė Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai apygardos vado Antano Starkaus-Montės nurodymu. Tokia akcija galėjo būti bausmė tiems, kurie nepaisė draudimo linksmintis vakarėliuose po kovą–balandį vykusių masinių trėmimų.

(Iš M. Pociaus knygos "Kita mėnulio pusė")
 
 
0 # pinciuiKostia Y-m-d H:i
labai geras tavo klausimas - ir as atsakysiu, kad nebuvo nei vieno karo, ypac partizaninio, kuriame nenukentetu civiliai asmnenys. Labai gaila, ir as i tai ziuriu itin neigiamai, bet realybeje - kariniu veiksmu metu nuknecia daugiausia civiliai. Jau toks karas yra dalykas - kariai buna paruosti, zino ka daryti, o nukencia civiliai. Juk kai jus dauzete Seimo langus, nukentejo runkeliukai, o jus sekmingai pabegote, argi blogas pavzydys ?
 
 
-1 # to Kostiasetonas Y-m-d H:i
Dusk debilas
 
 
+2 # partizanasSmetona Y-m-d H:i
čia kaikurie jau keikia straipsnio autorių, ar tą dekaną kuris veda paskaitą čia partizanų terorizavimo tema. Tikiu, kad prisiskaite daug gražių knygų su ružavu aplankalu apie tai kaip partizanai gynė eilini pilieti, bet gal geriau pašnekėkit su savo močiute ar dieduku apie tuos laikus, apie partizanus gal susidarysit kitokia nuomone

Seneliai - pagrindinis mūsų istorijos šaltinis
 
 
-1 # ...mx Y-m-d H:i
is cia pasisakanciu anarchoidu supratau kad partizanai turejo istiese rankas pasitikti okupuntus, savanoriskai pasiduoti, arba savanoriskai leistis buti nuzudomi, dekuot die uzmusi koki isdavika, okupanta. Disidentui B. visiskai neuzkliuva NKVD zudikai, tuo tarpu visi partizanai jam yra banditai. Apgailetina.
 
 
-1 # aha ahaslavik Y-m-d H:i
partyzanai buvo fashyztai!!!. jie kovuojo pries diziaja rusu tauta!!! virai, mums reike labeu stiangtis, ir pamatisit, didi rusu tauta viel mums padies!!!
 
 
0 # tam mxdisidentas b. Y-m-d H:i
"Disidentui B. visiskai neuzkliuva NKVD zudikai, tuo tarpu visi partizanai jam yra banditai." apgailestauju, mintis buvo kaip tik, beveik tokia: tiek 'stribai', tiek 'miskiniai' "shyrinosi" krauju. mes turime kovoti del teises auginti kanapes ir durnaropes.
 
 
0 # apie kovasdisidentas b. Y-m-d H:i
ne vien lietuvoje "partizanai" linciavo saviskius. musu taip vadinamu partizanu analogas - prancuzijos 'resistance'(da uguma tokiais tapo tik pasibaigus II ww)nerenge tokiu stambiu 'baudziamuju operaciju', taciau po karo "koloborantus" state prie sienos kaip didelius. materys susilaukusios nuo vermachto kareiviu vaiku buvo kerpamos plikai, is ju atimti vaikai auginti internatuose...
 
 
0 # mieli "patriotai"disidentas patriotas b. Y-m-d H:i
susitarkime taip: reikalaujam niurnbergo - 2 civiliu zudikams (stribams ir reabilituotiems miskiniams) ir prie sito klausimo daugiau nebegriztam (?).
 
 
0 # dar "mielesniam" kostiadisidentas patriotas pupuliukas b. Y-m-d H:i
gerbiamasis, jusu svelniai tariant nekompetencija ir isduoda toks konteksto nepaisymas ir verzimasis kalbeti ab ovo. arkliui ir visiems pradinukams aisku, kad "Partizanai atsedejo Gulaguose po 15 - 20 metu". mus jaudina, kad atsedejusius tikrai kaltus del civiliu gyventoju zudyniu taip vadinamus partizanus dabartine lietuvos respublikos valdzia bando reabilituoti, romantizuoja (= mitologizuoja) visa 'miskiniu' judejima... etc.

kaltinimai formuluojami ELEMENTARISKAI, pagal galiojancius istatymus ir tarptautine teise: [atskirų pogrindžio narių ar jų grupių] teroristiniai veiksmai; sunkūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai; nusikaltimai žmoniškumui; karo nusikaltimai.
 
 
0 # LUNI studentai diskutuoja su lektoriumi po paskaitosluni Y-m-d H:i
http://www.luni.lt/index.php/Aptarimas:2009_12_17_LUNI_Vilnius._Mindaugas_Pocius._Partizaninio_pasiprie%C5%A1inimo_istorija:_partizan%C5%B3_teroro_problema
 
 
0 # nereikia supaprastint: Y-m-d H:i
problema yra ne vien ta kad nekurie "partizanai" už nusikaltimus žmoniškumui atsėdėjo, o dabar yra reabilituojami. ir heroizuojami. heroizuojami yra tokius pat nusikaltimus padarę, bet nenuteisti (pvz., dėl mirties )asmenys. Valstybė kelia bylas žmonėms persekiojusiems tuos karo nusikaltėlius ir vadina juos genocido vykdytojais,Ats kiri veikėjai, kaip K.Masiulis bando kriminalizuot patčią kovą su trečiu reichu... ir tai yra problema kurią reikia spręsti, nes ji daugina tokius kvailučius kaip Kostia ir anksčiau ar vėliau gresia išvirst kraujo praliejimu.
 
 
0 # Skirta (:)))Viktoras Butas Y-m-d H:i
Pats žinai nusipezėjai ir tiek
 
 
0 # to kostiadisidentas Y-m-d H:i
"- sunkus humanitrines teises pazeidimai , puiku, tada reikia baudziamon atsakomyben truakti visu pirma soveitinius partizanus, zudziusius civilius gyventojus LT, prancuzu, olandu, belgu rezistentus, kurie zude pvz. tarnaujancius fasistu adminitracijai , nusikaltimai zmoniskumui - vis dar gyvas Rainiu zudyniu dalyviai, karo nuskaltimai - patirinek raudonosios armijos nuskaltimus okupuotuoje Vokietijoje."

mes su tavim bendraminciai, kostia.

p.s. olandai/prancuz ai jau atsiprasineja ir "gedos vaiku" ir "fils de Boches " ir moteru, apkaltintu "horizontaliu kolaboravimu".
 
 
0 # to kostiadisidentas Y-m-d H:i
kostia, daugiau nevartok tokiu irelevantisku argumentu (kaip gaidelis ismuses vistytei akyte). cia loginio argumentavimo klaida. visi is taves juoksis.
 
 
0 # (:)))Kostia Y-m-d H:i
o taikiu gyventoju tremimas i Sibira, kas tavo manymu yra - gal cia " humanizmo apraiska" ? ar koks gimnazistas platines pogrindine literatura ir nusautas stribu yra " karo nusikaltelis " ?
remiantis tavo logika, Solzenycinas buvo nuteistas teisingai:-)
 
 
0 # nuosprendisdisidentas Y-m-d H:i
kai bus musu valdzia... istremsim kostia i zarasu rajona. uz flamo fludinima :-))))))))))))) ))))))))))
 
 
0 # iš asmeninės patirtiestyrinėtojas Y-m-d H:i
Manding, diskutuoti su Kostia reiškias užsiimti Sizifo triūsu. Tai žmogus, elementariai nepajėgus: suvokti oponento argumentus, net pačius paprasčiausius ir nereikalaujanči us jokių specialių žinių; susilaikyti nuo demagogijos, politinių kaltinimų ir įžeidinėjimo; išlikti prie ginčo temos bent per du komentarus, nenukrypstant į visiškas pievas. Blogiausia, kad jis pats viso to nepastebi ir jaučiasi esąs minties galiūnas... Nors iš tiesų tėra asilas.
 
 
0 # (:)))Kostia Y-m-d H:i
tai tu maisai viska i viena katila - lietuvis gimnazistas kovojo pries okupantus, o tai, kas vyskta Graikijoj - tai kaip sako rusai " с жиру бесятся"....sve ntavgiskai butu lyginti naivius pokario idealistus - gimnazistus ir maordierius deginancius zmoniu masineles ir dauzancius vitrinas.
 
 
0 # !!slavik Y-m-d H:i
palycininkas ten uzmose fashyzta!! mias turim dziaugtys situ aktu. takarta palycija kovojo musu pusieje!!!
 
 
0 # .Boba Y-m-d H:i
tikėjausi istorinio požiūrio, o išgirdau politinį.
bloga nuo vienpusiškumo ir subjektyvumo.
 
 
-1 # Dabar jie randai ValhalojViktoras Butas Y-m-d H:i
Visi miško broliai dabar randasi Valhaloj ar kažkur Dausose, ten kur ilsisi didvyriai http://www.youtube.com/watch?v=9ZBxbFgk69Y&feature=related
 
 
-1 # Atsakaslaisvas Y-m-d H:i
1984 pionieriurius prievartinis. Sakau ne. Kodel: bijau kad ateis vokieciai; hahah ir visa klase (mokytoja Vilkotiene).Uzs irisau raudonraisi tik del motinos kuri buvo partine. Man buvo 9 m , Uz 4 m paiskejo teisybe Petrenams is Birzu pagarba. Ta juoka atsimenu visa gyvenima. Jus propogandiniai nesuprasit..