LUNI svečiuosis laisvojo švietimo aktyvistas iš JAV
aktyvizmas

eli meyerhoff        LUNI kvietimu į Lietuvą atvyksta laisvojo švietimo aktyvistas ir akademinis JAV disidentas Elis Meyerhoffas. Sausio 7 d., ketvirtadienį, Laisvajame universitete (LUNI) kalbėsime apie Jungtinių Amerikos Valstijų švietimo sistemos ir aukštojo mokslo problemas, mokysimės studentų kovos už savo teises taktikų, lyginsime JAV ir ją mėginančios sekti Lietuvos švietimo sistemų bruožus. Užsiėmimas „Kovos JAV švietimo sistemoje“ vyks 18:00 val., „Artotekos“ kūrybinės dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje (netoli „Barbakano“, greta „Tamstos“ muzikos salono, įėjimas iš Šv. Dvasios gatvės pusės).

 

Elis Meyerhoffas padeda organizuoti laisvąjį universitetą Mineapolyje ir Sent Polyje, pasivadinusį „Miestų dvynių eksperimentiniu koledžu” („Experimental College of the Twin Cities”, EXCO).

 

Eksperimentinio koledžo kolektyvas kartu su studentų grupėmis siūlo alternatyvą brangiam aukštajam mokslui ir patys rengia paskaitas bei praktinius užsiėmimus (kiekvieną semestrą jų įvyksta nuo 40 iki 70). Šiomis paskaitomis siekiama paskatinti savišvietos projektus ir plėsti horizontalius ryšius tarp pačių įvairiausių socialinių sluoksnių – garantuotų pajamų neturinčių studentų ir dėstytojų, darbininkų, kairiųjų socialinių judėjimų, socialiai atskirtų mažumų, migrantų bendruomenių ir kooperacijos iniciatyvų. Greta veiklos laisvajame universitete E. Meyerhoffas padeda organizuoti kitas kovas universitete: kurti doktorantų profsąjungas Minesotos universitete, o taip pat projektą, kurio tikslas – apjungti kovas globaliniame lygmenyje kuriant komunikacinius tinklus ir rengiant konferencijas.

 

Paskaitoje E. Meyerhoffas apžvelgs apartheido persmelktą JAV „aukštojo” mokslo sistemą, neseniai įvykusias studentų kovas ir universitetų užėmimus, pasidalins svarstymais, kaip sustiprinti studentų judėjimų potencialą bei taktiką, kuri gali būti naudinga ir aktyviems Lietuvos  studentams.

 

Lektorius teigia, jog Amerikoje, nepaisant B. Obamos išrinkimo, rasistinis palikimas niekur nedingo. Tokios figūros kaip B. Obama ar buvęs JAV sekretorius C. Powellas lyg ir rodo „sėkmės, pasiektos sunkiu darbu“ modelį, tačiau nutylima, kad Amerikoje rasinė ir klasinė priespauda yra apgalvotai institucionalizuojama visose aukštosiose mokyklose. Sąlygos mokytis baltųjų ir juodaodžių rajonuose yra anaiptol ne tokios pat.

 

JAV studentu protestai

 

JAV aukštojo mokslo sistemoje ryški ir socialinės atskirties problema. Paversdama „aukštąjį” mokslą deficitine preke, už kurią studentai privalo mokėti vis didesnes įmokas (labiausiai prestižinėse mokyklose – 30 000 dolerių per metus), švietimo industrija paverčia išsilavinimą vis mažiau prieinamu neturtingiems arba mažumoms priklausantiems studentams. Kita problema – universitetinių tyrimų komercializavimas. Korporacijomis virtusių universitetų administratoriai, norėdami padidinti pajamas, skiria daugiau lėšų tyrimams, kurie ateityje gali pasitarnauti korporaciniams ir kariniams interesams. Dėstytojų JAV padėtis taip pat nėra gera. Kad sumažėtų kaštai, administratoriai apkarpė dėstytojų atlyginimus, panaikino nuolatinius etatus ir įdarbino pigiau „kainuojančius“ laikinus dėstytojus (dabar JAV jie dėsto daugiau nei 60% visų paskaitų).

 

Per du praėjusius metus žmonių troškimas gyventi geresniuose būstuose įstūmė Amerikos ekonomiką į krizę, vietinė ir nacionalinė valdžia į tai atsakė finansine pagalba bankams ir mažesne parama švietimui. Universiteto biurokratai stengėsi neutralizuoti tokius biudžeto apkarpymus mažindami etatus, atlyginimus ir didindami įmokas (šiemet Kalifornijos universitete jos pakilo 32%), o studentai į tai atsakė protestais ir barikadomis. Pasak lektoriaus, okupuotose „New School“, NYU, UNC, Santa Cruzo, UCLA, Berkeley‘o universitetų erdvėse atsiveria radikalių pokyčių potencialas. Universitetus užėmę studentai stato barikadas, kovodami prieš jų „įkalinimą” įprastiniame grafike, prieš savo prekariškumo jausmą – taip jie randa galimybių kurti saviorganizacijos projektus, kurie atspindėtų jų poreikius ir troškimus.

 

Laisvasis universitetas (LUNI) – tai atvira bendruomenė, atviras neoficialus mokymosi tinklas, siekiantis kurti alternatyvą komercializuotai dabartinei švietimo sistemai. Į mokslą galima žiūrėti ne tik kaip į siauros specialybės išmanymą ir diplomo įgijimą. Mokymosi motyvacija net stipresnė tada, kai nėra pažymių, egzaminų, kai džiaugsmas yra pats mokymosi procesas, besiplečiantis akiratis ir stiprėjantis kritinis požiūris, o ne konkurencija grindžiamas įvertinimas. LUNI žmonės mokosi kartu vieni su kitais dalindamiesi žiniomis ir patirtimis. Čia nėra hierarchijos tarp dėstytojų ir studentų, jie nesudėtingai gali pasikeisti vietomis. LUNI kviečia tapti aktyviais visuomenės dalyviais, o ne pasyviais stebėtojais.

 

Daugiau informacijos galite rasti svetainėje www.luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis ir radijo laidos „LUNI valanda“ per Start FM internetiniu adresu www.startfm.lt. Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o. Jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

 

Vilniaus LUNI iniciatyvinė grupė

2010 01 05