LUNI per savaitę: antikorporacinis filmas, elgetavimo filosofija, muzika, skaitymai, parkūras ir nudizmo kultūra
aktyvizmas

the yes men fix the world        2010 02 09 LUNI Vilnius. Filmo „Yes men fix the world“ peržiūra

 

Vasario 9 d. LUNI rengia kolektyvinę filmo „Yes men fix the world“ peržiūrą bei aptarimą. 2009 m. sukurta „Yes men“ grupės dokumentinė komedija „Yes men fix the world“ padaužišku stiliumi pašiepia šiuolaikinės visuomenės godumo kultą ir atvirai tyčiojasi iš didžiųjų pasaulio korporacijų.

 

Grupės vyrukai apsimeta aukštas pareigas užimančiais bosais ar valdininkais ir grynu absurdu paverčia paties aukščiausio lygio verslo konferencijas. 1,2 mln. egzempliorių tiražu jie išleido fiktyvų „New York Times“ laikraščio numerį, ne kartą pasisakė žiniasklaidoje stambių korporacijų – „Dow Chemical“, „Exxon“, „Haliburton“ – bosų vardu, apsimetę vyriausybės atstovais, svaidėsi rožiniais pažadais, skirtais korporacijų bei valstybės apgautiems gyventojams.

 

Visų šių kultūrinių provokacijų tikslas – atakuoti laisvosios rinkos sudievinimo kultą. Linksmos, vėjavaikiškos ir iš pažiūros nekaltos „Yes men“ akcijos iš tikro yra rimta politinė kapitalizmo kritika. Jos nusviedžia šalin korporacijų bosų ir aukščiausių politinių veikėjų aureoles bei apskritai kvestionuoja patį valdžios klausimą. „Yes men“ teigia, jog jų grupė siekia skatinti žmonių aktyvumą ir savarankiškumą, juk be valdžios ir stambiojo verslo atstovų desakralizacijos neįmanomas joks organizavimasis „iš apačios“. 

 

elgeta2010 02 10 LUNI Plungė. Evaldas Balčiūnas. Elgetavimas ir bedarbystė

 

Vasario 10 d., trečiadienį, 18 val., Plungės turizmo ir verslo informacijos centre (Senamiesčio a. 5) vyks Laisvojo universiteto (LUNI) paskaita apie elgetavimą ir bedarbystę.Lektorius Evaldas Balčiūnas – buvęs maištininkas, renegatas, disciplinos laužytojas, profsąjungų bosas, tarptautinis veikėjas ir elgeta – dabar dalinsis asmenine elgetavimo patirtimi.

 

Lektorius kalbės apie sugebėjimą paprašyti/priimti/suteikti pagalbą, kuri šiandien yra nuvertinta vertybė. Ar elgetaujantys televizijos projektai yra vieninteliai, verti pagarbos? Lektorius pasakos ir apie elgetavimo technologijų pritaikymą šiuolaikiniame pasaulyje. Bedarbystės klausimą lektorius aptars per asmeninės patirties prizmę: kas apsunkina ir kas praskaidrina bedarbio gyvenimą šiuo sunkiu krizės metu. Prieš paskaitą siūloma lektorius siūlo susipažinti su projektu „Bedarbio užrašai“, kuris publikuojamas tinklapyje anarchija.lt. Tai nuoširdus bandymas dalintis bedarbio išgyvenimais.

 

Elgetavimą lektorius laiko viena sparčiausiai Lietuvoje besivystančių paslaugų rūšių. Žmonės su ištiesta ranka didelei tautos daliai labai pigiai, tik už kelis centus, leidžia pasijusti turtingais, gailestingais ir t. t. Tai ir yra paslauga. Vakaruose elgetavimas yra neblogai išvystyta industrija. Elgetauja ten visi, kas netingi: alkoholikai, narkomanai, valkatos ar šiaip ne darbui sutverti piliečiai. Viena blogybė – elgetavimas reikalauja daug laiko ir atitinkamos išvaizdos. Nori nenori, tačiau elgetavimas greitai virsta gyvenimo būdu... 

 
Italu autonomistai2010 02 11 LUNI Vilnius. Autonomizmo skaitymo grupė (2)
 

Ketvirtadienį, vasario 11-ąją, 18 val., visus tuos, kuriems patinka skaityti įvairius tekstus ir apie juos diskutuoti, Laisvasis universitetas kviečia į Vilniuje esančios kavinės „Balti drambliai” (Vilniaus g. 41) galinę salę. Čia įvyks antrasis autonomizmo – neortodoksinio marksizmo, radikalios naujųjų socialinių judėjimų srovės – skaitymo grupės susitikimas. Antrajame susitikime skaitymų grupės dalyvių pageidavimu daugiau dėmesio bus skirta autonomizmo istorijai.

 

Alexo Aspdeno straipsnyje, skirtame XX a. 7-ojo dešimtmečio neramumams Italijoje, kurie ir pagimdė autonomizmą, kalbama apie studentų kovas ir universitetų okupacijas, o taip pat – darbininkų streikus, kuriuose pasirodė naujai susiorganizavusi, laisva ir norinti gyventi sau dirbančiųjų klasė. Tokios socialinės kovos dirbančiųjų tarpe neišvengiamai griovė tiek valdžiai tarnaujančių profsąjungų, tiek pačios valdžios autoritetą.

 

Kitas straipsnis – tai Gary Kinsmano pateiktas įvadas į autonomizmo problemas. Jame paaiškinami skirtumai tarp tradicinio ortodoksinio marksizmo ir autonomizmo, taip pat – naujas požiūris į kapitalizmą; pastarasis, pasak autonomistų, neveikia ir nesikeičia savaime, jo krizes ir pokyčius lemia stiprios dirbančiųjų klasės socialinės kovos. Išryškintas ir autonomizmo vaidmuo per pastaruosius dešimtmečius kilusiuose judėjimuose – nuo lesbiečių ir gėjų iki Meksikos zapatistų. Straipsnio pabaigoje kalbama apie kintančią autonomizmo politikos sampratą: vietoj revoliucijos ar sukilimo šios srovės atstovai akcentuoja žmonių galią veikti ir kovoti, kurti naujas alternatyvias erdves, nuolat priešintis kapitalistinei sistemai ir priversti ją keistis.

 

Skaitymo grupėje kviečiami dalyvauti visi šiuolaikiniais socialiniais judėjimais besidomintys žmonės. Tokių grupių dalyviai savarankiškai skaitys įvairius savo pasirinktus tekstus ir apie juos diskutuos susitikimuose. Grupės organizatoriai nori, kad perskaityti tekstai suteiktų dalyviams intelektualinės drąsos, ugdytų kritinį mąstymą, galbūt net padėtų atsakyti į kasdienybėje kylančius klausimus. 

 
parkuras2010 02 12 LUNI Vilnius. Parkūras – judėjimo menas
 

Parkūras (pranc. parkour – distancija, kliūčių ruožas) – tai veikla, besiribojanti su Rytų kultūros menų filosofija, akrobatika ir ekstremaliu sportu. Ši veiklos rūšis, dar vadinama „laisvuoju bėgimu“ (free running), atsirado 1988 m. Paryžiaus priemiesčio Lisseso gatvių gaujoje „Yamakasi“. Pradininkai – Davidas Belle ir jo kolega Sebastienas Foucan – parkūrą apibūdino kaip „nenutrūkstamą judėjimą iš taško A į tašką B įveikiant įvairias kliūtis subjekto aplinkoje – virš, po, aplink ir kiaurai“.

 

Lektorius Adomas Sabaliauskas yra baigęs Lietuvos kūno kultūros akademiją ir yra įsteigęs Elektrėnuose klubą, kuriame propaguojamos pagrindinės subkultūrinės aktyvaus laisvalaikio formos: akrobatiniai parkūro pratimai, meninė gimnastika, breiko šokiai, savigynos ir gyvenimo įgūdžių formavimas kapueiros kovos meno pagalba.

 

A. Sabaliauskas papasakos parkūro atsiradimo istoriją ir aptars, kuo skiriasi pagrindinės parkūro kryptys – bėgimas (running) ir triukai (tricking). Klausytojai bus supažindinti su įžanginiais akrobatiniais pratimais (spurtu, kūlversčiais, šuoliais), estafetėmis jungiant veiksmus ir žaidimu „Paskui mane“ („Follow my“). Lektorius pasidalins patirtimi, kaip taisyklingai kvėpuoti ir kompensuoti nuovargį, supažindins su biomechanikos ir traumų fiziologijos pagrindais.

 

Lektorius teigia, kad svarbiausias dalykas parkūre yra harmonija tarp tavęs ir kliūties; kūno judėjimas turi būti elegantiškas. Parkūre nėra nereikalingų judesių, svarbiausia susieti juos su saviįtaiga ir koordinacija. Keletas pagrindinių judesių: „Katės šuolis“ (abi rankos uždėtos ant kliūties, kūnas perkeliamas tarp jų); „Tik-tak“ judesys (atsistūmimas nuo įvairių plokštumų); „Tornadas“ (horizontalus 90 laipsnių flegas) ir pan. 

 

Gintaras Sungaila2010 02 14 LUNI Panevėžys. Gintaras Sungaila. Muzikos anatomija

 

Vasario 14 d., sekmadienį, 14 val., PAS salėje, Klaipėdos g. 31, Panevėžyje rengiama paskaita „Muzikos anatomija“. Paskaitą ves Gintaras Sungaila – klasikinės bei alternatyvios muzikos mėgėjas, baigęs Panevėžio muzikos mokyklą. Paskaitoje bus aptariami muzikos kompozicijos pagrindai, aiškinami pagrindiniai muzikos kūrybos dėsningumai bei taisyklės. Šios taisyklės smarkiai palengvina kūrybą bei improvizaciją. Atskirai šiek tiek dėmesio bus skirta įvairių muzikos stilių kompozicijai: džiazui, bliuzui, pankrokui, metalui. Bus paaiškinta ir pop muzikos kompozicija, tačiau ji labai primityvi, todėl daug dėmesio tam neskirsime... 

Paskaitoje aptarinėsime:
  • Kas yra muzikinis kūrinys? Iš ko jis susideda?
  • Kas yra intervalai?
  • Kas yra akordai ir kaip jie sudaromi?
  • Kas yra dermė? Kas yra gama?
  • Kokios dermės naudojamos įvairiuose muzikos stiliuose?
  • Kaip suderinti dvi skirtingas partijas?
  • Kas yra dodekafonija?
  • Kas yra tritonis?
  • Kaip improvizuoti solo?

Paskaitoje bus dėstoma ne tik teorija, bet ir praktika - visi galės pagroti muzikos instrumentais. 

 

nudizmas2010 02 15 LUNI Vilnius. Šarūnas Geras. Nudizmo filosofija ir kultūra

 

Šių metų vasario 15, pirmadienį, 18:00 val., „ARTotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, rengiama LUNI paskaita „Nudizmo filosofija ir kultūra“. Lektorius –Lietuvos nudistų bendruomenės atstovas, nudistų portalo www.nudizmas.lt autorius Šarūnas. Jis pateiks nudizmo idėjų apžvalgą, supažindins su nudizmo filosofija, kultūra bei teisine aplinka. Lektorius trumpai apžvelgs didžiausias nudistų organizacijas, jų žiniasklaidos priemones bei organizuojamus renginius. Pakalbėsime ir apie nudistų turizmą bei poilsiavietes.

 

Įprasta manyti, kad nudistai nesilaiko moralės normų, tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad nepriklausomai nuo šalies, jos tradicijų ir papročių, nudistai laikosi vidutiniškai aukštesnių moralės standartų palyginus su visa visuomene apskritai. Tarp nudistų yra yra santykinai mažiau žmonių, turinčių įvairių polinkių, kurie priskiriami įvairaus lygio nukrypimams nuo normos, jų šeimos vidutiniškai rečiau skiriasi, vidiniai šeimyniniai ir bendruomeniniai saitai tvirtesni. Jie kelia sau aukštesnius vidinės moralės reikalavimus.  Šie duomenys paneigia nudizmo priešininkų svaičiojimus apie žemą nudistų moralę.

 

Kažin kodėl taip yra? Gal todėl, kad nuogas žmogus yra labiau pažeidžiamas, todėl pasąmonės lygyje ir siekia elgtis nuosaikiau, nes juk galioja taisyklė: „Jei gyveni stiklo name –  nesisvaidyk akmenimis“. Kaip tik tai ir paaiškina, kodėl nudistai yra mažiau agresyvi visuomenės dalis, kuri, beje, visai neperša kitaip manantiems savo pažiūrų ir nereikalauja jokio išskirtinio dėmesio.

 

Nudistai yra tiesiog tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti, išsiskiriantys iš kitų tik vienu dalyku – esant tinkamoms aplinkybėms norintys pabūti nuogi. Sugrįždami prie anksčiau išdėstytų minčių galime teigti, kad jie tiesiog nori pabūti kitaip apsirengę, t. y. apsirengę tik tuo, ką davė ponas Dievas. Tai nė kiek ne kitoks noras, kaip noras pobūvyje būti apsirengus vakariniais drabužiais, o kasant daržą – apsirengus darbo drabužiais. Žinoma, dar reikia pridėti ir malonius pojūčius, kai visą kūną gaivina vėjelis, saulė ar vanduo...

 
LUNI iniciatyvinė grupė
2010 02 08

 

Komentarai  

 
0 # elgetaujantys lunatikaiKostia Y-m-d H:i
sliauzioja po kaimus, nes miestuose niekas nebesirenka i ju marazmus