Jau aštuntus metus Lietuvos Respublika, vykdydama galingųjų pasaulio valstybių valią, dalyvauja Afganistano – šalies, kuri niekada negrasino Lietuvos gyventojams, – okupacijoje. Pastaruoju metu paaiškėjo faktai, kad Lietuvos kariuomenė šioje tolimoje šalyje naudojama ne tik prieš vietines ginkluotas struktūras, bet ir prieš beginklius civilius gyventojus.

Kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija išplatino pranešimą, kuriame pagyrūniškai pasakojama, kad Lietuvos kariuomenė numalšino sukilusių kalinių riaušes Čagčarano – Goro provincijos sostinės – kalėjime. Riaušės, kaip pranešama, kilo po to, kai iš kalėjimo norėta išgabenti mirties bausme nuteistą kalinį.

Nors pranešama, kad Lietuvos kariuomenė riaušių malšinime tiesiogiai nedalyvavo – ji tik stebėjo situaciją incidento rajone ir vykdė išorinę objekto apsaugą, o malšinant sukilusius kalinius aukų nebuvo, tačiau šis rimtas precedentas kelia daugybę įtarimų bei klausimų.

Visų pirma reikia pastebėti, kad Lietuvos kariuomenė buvo panaudota ne prieš ginkluotus Afganistano sukilėlius, o prieš beginklius žmones, uždarytus svetimos šalies kalėjime. Šis faktas kelia ne tik didelių abejonių dėl kariuomenės panaudojimo teisėtumo, bet ir didina galimų represijų prieš Lietuvos gyventojus pavojų. Tokia karinių pajėgų panaudojimo praktika plačiai paplitusi autoritarinės diktatūros šalyse, kuriose įprasta grubia jėga užkirsti kelią bet kokiems piliečių – nesvarbu, ar jie uždaryti kalėjimuose, ar vaikšto gatvėmis, – nepasitenkinimo apraiškoms.

Daugelis dar gerai prisimena, kad kalinių maištus ir liaudies bruzdėjimus sovietų valdžia malšino ne milicijos, o vidaus reikalų kariuomenės jėgomis. Atrodo, kad panašią metodiką taiko ir Lietuvos valdžia. 2009 m. sausio 16 d. pirmąkart per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos policija šaudė į Lietuvos piliečius guminėmis kulkomis ir nuodijo ašarinėmis dujomis. Tada prieš žmones buvo panaudoti specialiosios paskirties policijos būriai, tačiau niekas nėra apdraustas, kad būsimiems neramumams malšinti nebus pasitelkti Afganistano karo poligone ištreniruoti Lietuvos kariuomenės daliniai.

Antroji svarbi detalė, į kurią reikia atkreipti dėmesį, yra ta, kad kariuomenė buvo panaudota prieš žmones, kurie protestavo prieš mirties bausmę. Akivaizdu, kad kaliniai sukilo manydami, jog jų nelaimės draugui norima įvykdyti mirties bausmę. Taigi prisidėjama prie šių žmonių sutramdymo, Lietuvos Respublika prisidėjo prie mirties bausmės vykdymo grubiai pažeisdama tas žmogaus teisių konvencijas, kurias pasirašė anksčiau.

Nuo 1996 m. Lietuva priklauso toms 88 valstybėms, kurios yra visiškai atsisakiusios mirties bausmės, todėl labai keista, jog Lietuva savo kariškiams užsienyje leido prisidėti prie jos vykdymo. Ar tai reiškia, kad Lietuvos Respublika atsisakė savo įsipareigojimų mirties bausmės taikymo atžvilgiu? Kas iš Lietuvos pareigūnų prisiims atsakomybę už šį radikalų šalies posūkį žmogaus teisių srityje?

2010 m. kovo 18-osios riaušės Čagčarano kalėjime anaiptol nebuvo pirmoji Afganistano žmonių nepasitenkinimo išraiška. 2008 m. gegužės 22 dieną riaušės kilo visame Čagčarano mieste. Iš pradžių minėta, kad neramumai kilo dėl to, jog vienas JAV karys per šaudymo pratybas Irake vietoje taikinio pasirinko Koraną, tačiau vėliau ėmė aiškėti, jog šios neturtingos provincijos gyventojai sukilo dėl to, kad neturėjo ką valgyti. Per šiuos bruzdėjimus žuvo Lietuvos kareivis A. Jarmalavičius, akmenimis lengvai sužeisti dar du Lietuvos kariai. Buvo nušauti penki vietos gyventojai, dar keli – sužeisti.

Lietuvos kariuomenė Afganistane kariauja svetimą plėšrūnišką karą, kuris vis dažniau nukreipiamas prieš civilius šios šalies gyventojus. Tai negali nekelti nerimo visiems mums, gerai prisimenantiems karčią sovietinės okupacijos patirtį.

Šių metų balandžio 11 d. kaimyninėje Lenkijoje rengiamos demonstracijos prieš planuojamą šios šalies karinių pajėgų Afganistane padidinimą iki 2600 karių. Demonstracijos, kurių lozungas skelbs „Išveskite karius iš Afganistano“, vyks prie Lenkijos prezidento rūmų, JAV ambasados ir Seimo. Tą dieną kviečiame solidarizuotis ir Lietuvos gyventojus. Pasakykime griežtą „Ne!“ Afganistano karui, kuris Lietuvai neša tik beprasmes žmonių aukas ir kelia valdžios represijų pavojų.