Balandžio 10 d. įvyko jau 42-oji kasmetinė Vilniaus universiteto fizikos fakulteto studentų šventė – Fiziko Diena (FiDi). Pagrindinis šventės akcentas – fizikos fakulteto studentų eisena į filologijos fakultetą su šventės simboliu Dinu Zauru priešakyje. Pasak legendos, kažkada Dinas Zauras surijo „gražiąją filologę“ ir dabar kasmet ateina atsiprašyti. Šiais metais Diną Zaurą pirmą kartą pasveikino ir feministinėmis vėliavomis nešini studentai.

Universitetas turėtų būti laisvos minties erdvė, kurioje gimsta ir prigyja progresyvūs požiūriai, drąsios idėjos. Kyla klausimas, kodėl „gražiosios filologės“ jau ne pirmus metus iš eilės imasi tenkinti patriarchato ir jo remiamos popkultūros peršamą moters įvaizdį (šokanti, viliojanti etc.) Feministinis Frontas (FeF) neturi nieko nei prieš šokį apskritai, nei prieš popkultūrą, tačiau bėda yra ta, jog šokėjos reprezentuoja ne tik save, bet visą filologijos fakultetą. Į tai reaguodami fizikai neretai sušunka „Ko čia šokat, iškart „duokit“!....“, o filologijos fakultetą (studentiškai – „filologyną“) vadina „makštynu“.

Toks filologijos fakulteto reprezentavimas netenkina nemenkos dalies filologijos studentų ir apskritai vargu ar yra tinkamas akademiniam jaunimui reprezentuoti, todėl per šią Fiziko Dieną studentų grupė Vilniaus universiteto Feministinis Frontas (FeF) nusprendė taikios akcijos forma išsakyti kitokį požiūrį į filologes ir filologijos fakultetą. FeF grupė kritikavo lyčių stereotipais pagrįstą „gražiosios filologės“ ir „fiziko Dino Zauro“ santykiu paremtą tradiciją ir kasmetį filologijos fakulteto studentų atstovybės rengiamą šou, paryškinantį stereotipus (moteris filologė – gražuolė viliokė).

FeF grupės studentai pasirodė nešini vėliavomis ir transparantu. Viena vėliava – tai Veneros simbolis, reiškiantis moteriškumą, kita – su užrašu „Valerie Solanas“ (1968 išleista V. Solanas knyga „Society For Cutting Up Men“), o transparantą puošė perfrazuota V. Solanas citata: „Moters funkcija yra tyrinėti, išrasti, atrasti, spręsti problemas, krėsti pokštus, kurti muziką – su meile. Kitaip tariant, kurti magišką pasaulį“.

Šie ženklai rodo, jog:

1. FeF palaiko autentišką įvairiapusę moters savirealizaciją, kuri apima ne vien patriarchato ar popkultūros primestą įvaizdį;

2. FeF skaito, cituoja ir gerbia feminizmo klasike dabar vadinamą Valerie Solanas, toli gražu nepuolant tiesiogiai vykdyti radikaliausių jos idėjų. Tai įrodo vaikinų veikimas grupėje FeF;

3. FeF diskutuoja su moters samprata, kuri pateikiama filologijos fakulteto Studentų atstovybės organizuojamuose renginiuose, kai moterys tiesiog nudaiktinamos, o vyrai – fizikai priversti į jas žiūrėti tiesiog kaip į objektus, o ne į asmenybes. Po tokių renginių fizikai visą fakultetą pravardžiuoja „makštynu“ tarsi ypač vyriškos šilumos pasiilgusių merginų erdve. FeF supranta, kad tai viso labo juokeliai, tačiau kam leisti uzurpuoti fakultetą tik vienu įvaizdžiu, nors ir labai šmaikščiu, jei jų gali būti įvairių, kaip yra įvairių požiūrių į moteris apskritai.

Taigi po suplanuoto filologių šokio fizikams, fizikų dekano ir filologijos fakulteto dėstytojos kalbų FeF grupės nariai, nešini minėta atributika, užlipo į sceną, norėdami išsakyti savo požiūrį į moteriškumą – paskaityti „Filologių manifestą“. Tačiau organizatoriai FeF‘ui mikrofono nedavė pagrįsdami tuo, kad akcija nebuvo suderinta su universiteto administracija. Nepaisant to, Feministinio Fronto aktyvistai, kurių dalis yra filologijos studentai, manė turį teisę pasisakyti FiDi proga, todėl bandė kalbėti be įgarsinimo. Susidomėję renginį stebintys fizikai ėmė šaukti: „Mikrofoną! Mikrofoną!“. Tačiau organizatoriai daugumos balso neklausė ir neleido FeF‘ui pasisakyti, nes jų manifestas neįėjo į suplanuotą programą. Po dar kelių mėginimų kalbėti be įgarsinimo buvo įjungta muzika ir paskelbta renginio pabaiga.

Skirstantis kitiems renginio dalyviams FeF grupė nuo scenos trauktis neskubėjo, nors renginio vedėja kvietė fizikus vaikinus „padėti feministėms rasti laiptus nuo scenos“. Renginys baigėsi staiga, nors FeF visai nenorėjo nieko gąsdinti ar trukdyti šou. FeF norėjo taikiai pasisakyti. Įdomu, ko išsigando studentų atstovybė, kad neleido to padaryti. FeF nariai noriai davė paskaityti manifestą vedėjai ir jėga nesiveržė į sceną. Vedėja, nemandagiai išvadinusi FeF narius, nusprendė, kad tekstas netinkamas skaityti viešai šiame renginyje.

Tą patį manifestą FeF‘o nariai dalijo susirinkusiai publikai skrajučių pavidalu. Taip pat kaip simbolinis feminizmo „užkratas“ fakultete buvo žiūrovams klijuojami lapeliai su Veneros ženklu. Daugelis į akciją žiūrėjo susidomėję, tik keli – skeptiškai. Vėliau būrelis žiūrovų – fizikų ir ne vien fizikų -  priėjo prie FeF grupės ir draugiškai teiravosi ir diskutavo apie akciją.

FeF išėjimas į sceną buvo kažkas netikėta ir nauja sustabarėjusioje, nebesikeičiančioje, subiurokratėjusioje studentų erdvėje. Juk Lietuvos universitetuose taip trūksta drąsiai reiškiamo požiūrio, spontaniško, gyvo, gaivališko ir progresyvaus veiksmo, kuris, kaip matome, lengvai išgąsdina tuos, kurie mėgsta viską surikiuoti, sutvarkyti, kiekvieną smulkmeną žinoti iš anksto.

Šia feministine akcija FeF grupė nori paskatinti filologes atskleisti tikruosius savo talentus, laisvą mintį išreikšti drąsiu veiksmu, atmesti primestus stereotipus ir ieškoti savo balso pasaulyje, mintimis ir veiksmais tą pasaulį keičiant ir išmokstant apsiginti nuo Dino Zauro, jei dar kada bandytų kėsintis. Nereikia bijoti eksperimento, improvizacijos, spontaniškumo. Spontaniškumas laimėjo ir filologijos fakultetas jau nebebus toks kaip anksčiau. Studentai turi imtis naujų veikimo ir saviraiškos formų ir akademinėje erdvėje žadinti minties ir veiksmo laisvę.

Vilniaus universiteto Feministinio fronto info

2010 04 11