Vaida Pilibaitytė. Penkios rimtos priežastys, kodėl atominė yra visai netikęs būdas apsirūpinti elektra
švietimas

atomine energija aciu nereikia        Prisidengdama kovos su klimato kaita ir pavojais energetiniam saugumui, branduolinės energijos pramonė pastaraisiais metais skelbia apie atominės energetikos renesansą. Dažnai teigiama, kad tai – neišsenkamas pigios, patikimos ir švarios elektros šaltinis, kad urano išteklių pakaks šimtams ir net tūkstančiams metų, o kuru galima apsirūpinti dešimtmečiams į priekį.

 

Tačiau yra bent penkios rimtos priežastys, kodėl atominė yra visai netikęs būdas apsirūpinti elektra, o jos „renesansas“ veikiau vadintinas „kalbų ir iliuzijų renesansu“.

 

Pavojingos atliekos. Atominėse jėgainėse gaminama ne tik elektra, bet ir susidaro šimtus tūkstančių metų pavojingomis išliekančios medžiagos, kurių saugaus sutvarkymo klausimas iki šiol neišspręstas, o perdirbimas – itin brangus, taršus ir pavojingas procesas atliekamas tik keletoje šalių. Vadinasi, nusprendus jas perdirbti, tektų pavojingai transportuoti tūkstančius kilometrų.

 

Apmirusi pramonė. Nors šiandien pasaulyje veikia per 400 reaktorių, jie tenkina vos 7% pasaulio energijos ir 14% elektros poreikio, be to, sparčiai sensta. Skaudžiausia branduolinė katastrofa žmonijos istorijoje 1986-aisiais Černobylyje ne tik palietė daugiau kaip penkis milijonus žmonių Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir už jų ribų, bet ir sudavė smūgį atominei pramonei. Nuo Černobylio Europos Sąjungoje nepastatyta nė viena nauja jėgainė, o vieninteliai du nauji projektai – Suomijoje ir Prancūzijoje susiduria su didžiuliais finansiniais bei techniniais sunkumais ir jų prijungimo prie tinklo diena skendi nežinioje. 2008-ieji buvo pirmieji metai kuomet nuo pat 1955-ųjų prie tinklo nebuvo prijungtas nė vienas naujas reaktorius.

 

Ekonominė rizika. Pabrėžtina, jog dabartinės atominės buvo statomos valstybės lėšomis ir neretai greta vystant branduolinių ginklų programas, o visą finansinę riziką perkeliant ant mokesčių mokėtojų pečių. Šiandien liberalizuotos rinkos sąlygomis mažiausiai dešimtmetį trunkančios ir dar antra tiek laiko atsipirkimui reikalaujančios atominės jėgainės yra rizikingiausi energetiniai projektai, kurių be valstybės garantijų nedraudžia jokios draudimo bendrovės. Tiek Tarptautinės atominės energijos agentūros, tiek Jungtinių Tautų ekspertai pripažįsta, kad tokių projektų kaštų prognozės labai priklauso nuo daugybės vietos aplinkybių ir yra paremtos nežinomybe. Tad nenuostabu, kad iš 56 šiandienos statybų 29 – vyksta komunistinėje Kinijoje, o likusiųjų dauguma pradėtos daugiau kaip prieš du dešimtmečius.

 

Pasenusi technologija. Atominės šalininkai nuolat tikina, kad modernios jėgainės yra ne tik saugios, bet geba pačios išsijungti įvykus gedimui, o atliekas naudoti kaip kurą. Tačiau visa tai – dešimtmečius puoselėjamos svajonės apie vadinamuosius Ketvirtosios kartos reaktorius, taip ir liekančios kalbomis, mat visi šiandien statomi reaktoriai – kiek patobulinti tos pačios Trečiosios kartos, sukurti devintajame dešimtmetyje. Net ir Tarptautinė energetikos agentūra naujųjų reaktorių galimą komercinį panaudojimą planuoja tik po 2030-ųjų. Dėl minėto sąstingio ši pramonė susiduria ir su kvalifikuotų specialistų trūkumu, kurie galėtų apmokyti naują personalą, vystyti, statyti ir valdyti naujas elektrines.

 

Tariama švara. Atominė dažnai prilyginama žaliajai energetikai, nes gaminant elektrą neišmetamos šiltnamio dujos. Tačiau patikimos studijos rodo, jog įvertinus visą energijos būvio ciklą (angl. lifecycle analysis), t.y. urano gavybą, sodrinimą, transportavimą, jėgainių statybas ir atliekų sutvarkymą, atominės poveikis yra panašus į iškastinio kuro. Be to, be tradicinės taršos, kuri neišvengiama deginantį iškastinį kurią šių procesų metu, radiacijos poveikį aplinkai ir žmonėms sunku nuneigti.

 

Galiausiai, be to, kad yra brangios, pavojingos, didelės ir nelanksčios, centralizuotai elektrą gaminančios atominės jėgainės tik monopolizuoja energijos rinką, taip kaip tai padarė Ignalinos atominė. Toks energijos gamybos būdas neskatina taupaus energijos vartojimo, gamintojų konkurencijos ir nustelbia tikrąsias švarias alternatyvas.

 

Tad net ir padvigubinus apimtis per artimiausią dešimtmetį, kaip siūlo šalininkai, atominės energija prie klimato kaitos mažinimo ir apsirūpinimo energijos ištekliais pasauliniu mastu prisidėtų nežymiai. O milžiniškus išteklius, kurie tam būtų skirti, verčiau investuoti į energijos taupymą ir atsinaujinančius šaltinius, kurie yra saugūs ir švarūs, o ne tik tokiais dedasi.

 

2010 06 06

 

atomine energija aciu nereikia 2

 

 

Komentarai  

 
0 # esminis klausimasJustelis Y-m-d H:i
Kas tada pakeistų atomines?
Vasarą saulės kolektoriai, žiemą vėjo jėgainės?
ar jos atsiperka ir yra konkurencingos ar tik "žalias" kapitalizmo veidas?
Juk žmonės atsimena kiek kainavo elektra prie Ignalinos atominės ir dabar ir dėl to nesupranta jūsų šitų protestų.
 
 
0 # nesamonėsserbentas Y-m-d H:i
Atominė energetika - žmonijos ateitis. Ir nėra jokių "atsinaujinanči ų" energijos šaltinių. Ką vienoj vietoj paimsi - kitoj pritrūks. Saulė ir ta ne amžina...
 
 
0 # Atominė energetika - žmonijos ateitispekA Y-m-d H:i
you can be
whatever u want
when you're high

http://www.youtube.com/watch?v=R3QT1MFYcmo&feature=related
 
 
0 # durneliams anarchozaliesie msKostia Y-m-d H:i
durneliai jus...is ko gyvesn visa valdzia ? juk tooookie otkatai nusiamto...ES skirs parama, tai min. 10% bus galima pavogti !!! nenorit atomines - eikti balsuoti, kelkit zaliuju kandidatus....n u blem juokingi, manot, kad piketais kazka pakeisti ???:-) ne piketus reikia rengti, o reformuoti visa Valtybe is esmes ir kaip sako jusu stabas - Polikarpovna - " NEDELSIANT" !!!
 
 
0 # neįtikinocupu lupu Y-m-d H:i
dar sykį pasakysiu, neįtikina manęs tokie argumentai, bijau, kad imsim deginti skalūnus ir labai ilgai saulės šviesos nematysime.
 
 
0 # RE: :)))Justelis Y-m-d H:i
nu kad taip ir neišgirdau atsakymo.
Na kad valdžia gali manipuliuot kainom tai faktas.
Bet iš kur tuomet LT apsirūpins energija, dabar kiek žinau aktyviau veikia šiluminės elektrinės, o tai nieko gero.
Aš būčiau už vieną bendrą elektrinę vietoj trijų.
Bet kad apskritai nereikia atominės energijos apsirūpinimui, dar niekas manęs neįtikino.
 
 
0 # hm..Justelis Y-m-d H:i
Na matai, čia jau labai stuktūrinių pokyčių siekis. Ir vien iš "atomui ne", tai sunku suvokti.
tipo kažkas panašaus į "žaliųjų partijos" siekius?
http://ekopartija.wordpress.com/mes-uz/
 
 
0 # anarchizmasanarchizmas Y-m-d H:i
Tam, kad geriau suprasti šituos "anarchistus" reikia suvokti, kas jie yra, tada mėginti suvokti, kokios jų "vertybės".

Pats faktas, kad toks žmogus maištauja prieš "kapitalizmą" ne šiaip sau. Turbūt naivu būtų manyti, jog SEB banko ar BMW gamyklos vadovas rytoj taps anarchistu ir gatvės kovose mėtys akmenis į policiją. Ne. Anarchistu turi būti žmogus, kuris yra minios žmogus, praradęs bet kokį ryšį, o gal jo ir neturėjęs, su valstybe, su tauta, su bendrapiliečiai s. Tai galbūt imigrantas, skurdus žmogus, bankrutavęs, niekada nepasiekęs daug, o gal kaip tik pasiekęs, bet bankrutavęs, pavydus, netgi stipraus pavydo vedamas. Tai ne būtinai jaunas žmogus, tačiau maištas čia turi kitą reikšmę: norą atkreipti į save dėmesį, surasti prasmę gyvenimo. Toks žmogus yra iškastruotas dvasiškai, tačiau ta prasme, kad jis neturi ryšio su tradicine aplinka. Tarsi stogas be pamato. Namas, kuris yra kitoks.

Socialiai neprisitaikęs žmogus, kuriam nusispjauti ant Lietuvos (kitos valstybės), kitų žmonių, patriotų, biurokratų, politikų, kariuomenės, armijos, nacionalinės politikos ir t.t. Toks žmogus yra fanatiškas, gal net alkanas, nes aukoja viską, kad tik būtų jo "tvarka". Gatvės riteris mano, jog lygybė turi būti, nesvarbu kaip ir kodėl. Ji turi būti. Gatvės riteris tiesiog privalo kovoti, nes jo gyvenimas yra sunaikintas. Pažeistas, morališkai silpnas individas, minioje paskęsta su kitais, bendroje kovoje kovojančiais "anarchistais". Žmogus užpildo savo vidinę tuštybę, nevengia narkotikų.

Kokios tokio žmogaus vertybės? Dievas? Tauta? Kariuomenė? Nacionalinės vertybės? Nieko nėra. Tuštuma. Mistinis anarchizmas. Mistinė tvarka betvarkėje. Svarbu atkeršyti tiems, kas atėmė šansą būti laimingu. Ar anarchistas yra materialistas? Mes manome, kad taip, kadangi materija jam svarbu, daiktai svarbu. Tai neišsivystęs komunistas, be penkių minučių bolševikas. Kokios vertybės supa tokį žmogų? Narkotikai, mintys apie kerštą, pavydas, amžinas kompleksas, kad visi kiti geresni, o aš nuskriaustas. Neigimas visko, kas yra įrodyta mokslu. Galvojimas, kad visi lygūs, tik ne visi gavo po lygiai. Nuskriausta auka. Jis galvoja, kad mišrūnas bobikas prilygsta Vokiečių aviganiui, nes jie abu šunys.

Gatvės riteris įprasmina savo niekingą gyvenimą. Šaukdamas gatvėje jis mėgina spręsti problemas. Keldamas kitiems problemų, jis jaučiais patenkintas. Šioje pilkoje anarchistų minioje viskas, kas nauja, nemėginta turi būti pritaikyta praktikoje. Maištautojas, kuriam būtina kovoti. Tokiam žmogui niekas neduotų vadovauti BMW gamyklai, kadangi jo protas ir gebėjimai nepritaikyti tam. Tačiau anarchistas kovos, stengsis tai pamiršti, savo genetinį kodą jis slėps, gatvės riteris įprasmins save kitaip, negu BMW gamyklos vadovai. Gatvės riteris mano, kad viskas priklauso visiems. Draugai komunistai, socialistai padės sunkioje kovoje, atimant iš kitų, išdalinant visiems. Materialistai pavyduoliai, kuriems būtina turėti daiktus. Mistiniai kovotojai už gėrį, už žmoniją. Galvojantys, kad sunaikindami privačią iniciatyvą, staiga padarys pasaulį geresnį.

Kova, kasdienis pavydas, kompleksų slėpimas. Anarchisto vertybės yra tikėjimas savo jėgomis, savo draugų jėgomis, kad galbūt jis pakeis pasaulį, pamatys blogį, supras, kodėl kapitalizmas ir bankai atėmė šansą jam gyventi gerai ir turtingai. Jis bando pateisinti savo kovą, bando surasti kitas priežastis. Kalti kapitalistai. Jam neteko pagalvoti, kad kaltas jis. O jei ir teko, tai tos mintys buvo nuvytos šalin. Draugai jam sako: kaltas ne tu, kalta aplinka. Ir visi tiki. Visi kovoja.

Klausimas: ne kokios anarchisto vertybės, o kodėl jis dar nenuėjo pas psichologą? Kodėl jis dar nesigydo? Nevartoja vaistų nuo savo asmenybės sutrikimo. Tokie žmonės turi būti izoliuoti nuo visuomenės. Kitas klausimas: ką tokie žmonės sukūrė?

O geriausia klausti, kas yra ne anarchistas. Sėkmingam žmogui nebūtina kovoti su kapitalizmu. Nesėkmingam žmogui, norinčiam tapt sėkmingu, nebūtina kovoti su kapitalizmu. Visi kovoja dėl to, kad tapti dar sėkmingesniais.

Bobikas neras narkotikų, jo neims į tarnybą dėl to, kad jis bobikas. Anarchistas negalės vadovauti BMW gamyklai, nes jo gebėjimai netinkami. Vien dėl to, kad jis anarchistas tai nieko nereiškia. Jsi yra netinkamas.

Vokiečių aviganį ims į tarnybą, nes jis tinkamas, jo genai tinkami. Jis sugebės dirbti. Geriausią darbuotoją ims vadovauti BMW gamyklai, nes jis generuos pelną akcininkams. Tai prigimtinė teisė.

Bobikas netaps Vokiečių aviganiu, o anarchistas netaps BMW gamyklos vadovu. - tai pagrindinė taisyklė.

Gatvėse galime kovoti visi, tačiau nuo to mūsų genai ir gebėjimai nepasikeis. Galime kasdien po 8 valandas skirti tobulėjimui, savęs pažinimui. Rasti aplinką tinkamą progresui. Mesti narkotikus, netikėlius draugus. Suprasti, kas yra sėkmė. Tačiau anarchisto filosofija yra kastruoto socialine prasme, nesėkmingo žmogaus filosofija. Jis aukoja savo net ir mažą šansą tapti kažkuo, nes taip jau mano, kad geriausia bus. Tai apgailėtinas, vertas paniekos žmogus.
 
 
0 # voohoo kad parėjo... "anarchizmas"Justelis Y-m-d H:i
Paimkime tą patį teiginį "Jis galvoja, kad mišrūnas bobikas prilygsta Vokiečių aviganiui, nes jie abu šunys."
Kadangi pats dirbu su šunimis, tai tikrai negaliu praleisti pro ausis tokio briedo.
Nei komunistas, nei anarchistas taip nesakys, jeigu jis suvokia savo politinės-moral inės minties principus.
Komunizmo principas - "iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius". Taigi iš vokiečių aviganio pagal galimybes, iš bobiko irgi atitinkamai. Vieno žmogaus poreikiams reiks vokiečio, kito bobiko. Absoliučių vertybių nėra, tik santykinės, o tai dažnai pamiršta "tradicionalist iniai anarchizmo kritikai".
"Mistinė tvarka betvarkėje." Yra ne tokia mistinė, jei esi kūrybiškai mąstanti būtybė, o ne juodai/baltai skaidanti tikrovę katalikinio dogmatizmo auka. Iš tiesų anarchizme yra ne tvarka betvarkėje, o kūrybiška, evoliucionuojan ti čia ir dabar tarpstanti, užgimstanti tvarka.
"Narkotikai, mintys apie kerštą, pavydas, amžinas kompleksas, kad visi kiti geresni, o aš nuskriaustas. Neigimas visko, kas yra įrodyta mokslu."
Jau vien "tas mokslo neigimas" yra toks absurdiškas prikergimas, kad šleikštu. Iš ties tokios sąvokos kaip "tauta", "Dievas", "kariuomenė" yra viena kitą palaikančios, ydingo rato dalys. Būtent tokiomis "vertybėmis" sukuriamas pragaras žemėje, ko laisvai ir kūrybiškai mąstanti anarchistinė mintis siekia atsikratyti, grįžti prie ištakų, prie tų vertybių, kurios yra pačios savaime vertingos. Kurioms nereikia propagandos ir šautuvų "įtvirtinimui".
Anarchistinės vertybės kaip ir radikalios humanistinės vertybės yra nuolat atnaujinamos, kuriamos ir realizuojamos tiek gatvės protestuose, tiek tiesiogine pagalba kenčiantiems, tiek kitais būdais. Tuo tarpu "katalikškai tradicinės" vertybės yra ne kuriamos, o atkuriamos, ne perduodamos, o "įskiepijamos" smurtu ir paklusnumo religija. Jos kuria ne eksperimentinę erdvę, o cenzūruotą šablonišką pelkę, stebimą didžiojo brolio.
"Visi kovoja dėl to, kad tapti dar sėkmingesniais."
Suabsoliutinta nesąmonė, paremta pritemptom prielaidom.
Anarchistai kovoja už socialinį teisingumą, bendruomenių, tiesioginės demokratijos stiprinimą, viešąsias gėrybes ir vertybes. Šities "sėkmės siekiantys" tetrokšta prestižo, pelno ir "iliuzijos, kad kažką nuveikei gyvenimą".
Būtent jiems labiausiai reikia radikalios egzistencinės terapijos, akistatos su mirtimi, vargu, skurdu, neteisybe, kad suvoktų begalinį savo pasaulėžiūros absurdą.
 
 
0 # Kokia bus pabaiga?Rrrrr Y-m-d H:i
Aplink Lietuvą tuoj pridygs Černobylių mažesniu negu 50km atstumu, tobėl klausimas būti ar nebūti gali kilti tikne man. Kadangi sprendžia anarchistai, tai elektrą pirksime iš Rusiškų atominių reaktorių, o jie veiks didesniu apkrovimu. O juk Žirinovskiui tikrai nesvarbu ar jie užterš Lietuvą. O gal svarbu?