Kodėl reikia kurti solidarumo prieš bosus ir savininkus tinklą?
aktyvizmas

 

sea sol 2Apie Sietlo solidarumo tinklą (kitaip – „SeaSol”) jau esame rašę portale anarchija.lt, o ketvirtadienį, spalio 6 d., Vilniuje, Laisvajame universitete (LUNI), įvyks virtualus susitikimas („Skype” konferencija) su keliais „SeaSol” aktyvistais. Tikėtina, kad šios grupės aktyvizmas duos peno imantis dirbančiųjų tyrimo. Aptariami modeliai galėtų suvienyti anarchistus, profsąjungas ir dirbančiuosius į vieną stiprų socialinį judėjimą. Apie tai kalba libcom.org straipsnis „Why You Should Start a Solidarity Network”, kurio vertimą čia pateikiame.

 

***

 

Žmonės dažnai kaltina anarchistus tuo, kad jie yra priešiški bet kokioms organizacijoms. Kai kurie iš mūsų greitai paprieštarauja, kad mes esame priešiški ne visoms organizacijoms – bent jau ne toms, kurios atrodo veiksmingos.

 

Kai pradėjau domėtis anarchizmo politika, neatradau grupių, prie kurių būčiau norėjęs prisijungti. Kolektyvai, prie kurių prisijungdavau, kurdavosi, išsiskirstydavo ir pradėdavo kurtis iš naujo – tie patys žmonės įsitrindavo į naujas grupes, išsiskirstydavo, ir pasaka prasidėdavo iš pradžių. Jei jie išvis dalyvaudavo kokiuose nors pastebimuose veiksmuose, tai tik dėl to, kad juos buvo suorganizavusi kokia nors kita grupė.

 

Tiesą sakant, visose JAV anarchistų organizacijos, su kuriomis dirbau, gali būti apibūdintos vienu žodžiu – jos buvo betikslės. Jų tikslai buvo migloti, uždaviniai – neaiškūs. Esu įsitikinęs, kad jei būtumėte jų paklausę, ką jie veikia, tiesaus atsakymo nesulauktumėte.

 

Kažkas girdėto? Anarchistų judėjimas šiandien susiduria su tam tikromis chroniškomis problemomis – galbūt su jomis susidūrėte ir jūs. Tačiau yra ir galimybė spręsti šias problemas: būdami atkaklūs ir sunkiai padirbėję, jūs galite sukurti solidarumo tinklą.

 

Nors, žinoma, visų problemų toks modelis neišspręs, tačiau solidarumo modelis gali pasiūlyti tam tikrų praktinių įžvalgų ir pavyzdžių, kaip mes galime

1. laimėti kovas prieš savo bosus ir savininkus,

2. pritraukti į savo organizacijas daugiau dirbančiųjų, kurie galbūt anksčiau nežinojo nieko apie anarchizmą,

3. įgyti jėgos patys ir suteikti jos savo bendraminčiams dirbantiesiems,

4. sukurti stabilią ir pozityviai veikiančią bendruomenę, kuri galėtų augti ir plėstis naujomis kryptimis.

 

Pradėkime


Sietlo solidarumo tinklą, trumpiau tariant – „SeaSol”, 2008-aisiais įkūrė saujelė aktyvistų iš įvairių grupių. Kai kurie iš jų turėjo patirties organizuodami dirbančiuosius, kiti – ruošdamiesi G8 viršūnių susitikimams, dar kiti – dalyvaudami įvairiose antikarinėse kampanijose.

 

Iš dalies pirmieji organizatoriai siekė remtis didele anksčiau veiklą pradėjusių žmonių patirtimi. „SeaSol” pradėjo savo veiklą remdamiesi Ontario koalicijos prieš skurdą praktikuota „tiesioginio veiksmo socialine rūpyba“ ir Pasaulio pramonės darbininkų „solidarumu grįsta profsąjungų veikla“.

 

Nuo organizacijos atsiradimo „SeaSol” išaugo iki daugiau nei 100 narių, buvo sukurtas 15 narių organizacinis komitetas. Šie 15 organizatorių, atėjus metui veikti, gali pasikliauti 400 rėmėjų, iš kurių 20-30 žmonių atvyksta padėti iškart. „SeaSol” augimą lėmė tinklo laimėjimai: iš 25 kovų „SeaSol” laimėjo 22. Be to, „SeaSol” sėkmę galima sieti su jo organizavimosi modeliu – dėl to galime rekomenduoti jums susikurti tokį tinklą savame mieste.

 

1. Kaip laimėti kovas prieš bosus ir savininkus?


Kaip sykį teigė vienas „SeaSol” organizatorius, „laimėjimas yra kaip narkotikas“. Taip, labai galvą apsukantis ir stimuliuojantis narkotikas. Aukodamiesi daugybei „simbolinių“ anarchistinių projektų – kovoms prieš policijos brutalumą, prieš karą, prieš G8 ir t.t., mes dažnai būdavome demoralizuoti. Taip mes jautėmės todėl, kad nepaisant viso aukojimosi, mes niekad nieko nelaimėdavome. Kampanijos nežadėdavo baigtis tokiu atveju, jei priešininkas nusileis – jos baigdavosi mums praradus paskutines jėgas.

 

sea sol graph

 

Todėl „SeaSol” modelyje akcentuojama, kad organizatoriai turi gerai suprasti, kaip kovoti su bosais ir savininkais (kokia taktika veikia, o kokia – ne), ir kokia yra garantija, kad nauja kampanija pavyks. Šis santykis – tarp mūsų stiprybės ir mūsų reikalavimų – matosi lentelėje „Galimybės laimėti“ puslapio viršuje. Matome, kad didėjant mūsų reikalavimams bosui, turi stiprėti ir mūsų poveikis, kurį turėdami galime jam kenkti. Kuo mažiau poreikių – tuo mažiau poveikio. Kuo daugiau... na, supratote.

 

Pasakysite, kad tai anarchistams ir taip aišku. Tai – tik geras būdas žmonėms parodyti, ką reiškia principas, kurį visada vertino anarchistai – tiesioginis veiksmas. Netgi tokiu atveju mes galime pademonstruoti anarchistams kai ką naujo. Iš dalies „SeaSol” veiklą sėkminga daro tai, kad savo veiksmus grindžiame ta stiprybe, kurią jaučiame tuo metu. Jei laimėjimui prieš bosą mums bus reikalingi „5 vienetai“, o pasikliauti galėsime tik „3“, mes nesiimsime tokios kovos.

 

Nebūtina viso to skaičiuoti – būtina tai suvokti. Būtina įsitikinti, ar neeikvojame laiko kovoms, kurių laimėti dar negalime – nesame pakankamai stiprūs. Rūpestingai pasirinkdami kovas, mes galime nukreipti energiją ten, kur galime turėti didesnį poveikį. Toks rezultatas labiausiai priimtinas ir žmonėms.

 

Prasidėjus kampanijai, „SeaSol”naudoja du pagrindinius principus – kovos aštrinimą (eskalavimą) ir stiprumo išlaikymą (sustainability). Pirmiausiai mes tariamės, kokia taktika bus veiksmingiausia kampanijos metu, skirtingas taktikas išdėstydami eilės tvarka nuo silpniausios iki stipriausios. Taip darome todėl , kad vykstant kovai norėsime ją aštrinti. „Bosus nusileisti privers ne atsiminimai apie tai, ką jiems iškrėtėme vakar, bet baimė dėl to, ką jiems iškrėsime rytoj“,– sako vienas „SeaSol” organizatorius. Taip organizuodami kovą, mes galime pamatyti ne tik tai, kiek palaikytojų turėsime mobilizuoti, bet ir tai, ar galėsime atlaikyti savo suplanuotas kovas.

 

2. Kaip pritraukti naujų dirbančiųjų?


Prisijungti prie organizacijos žmonės gali dėl įvairių priežasčių. Žmonių draugiškumas, mokėjimas įtraukti žmones, pritarimas grupės principams – visa tai žmonėms yra svarbu. Tačiau tai dažnai būna vieninteliai dalykai, svarbūs naujas grupes organizuojantiems anarchistams. Bet reikia pagalvoti ir apie kitą svarbų dalyką – žmonėms taip pat gali rūpėti, ką jūsų organizacija veikia.

 

Svarbu žinoti: daugelį žmonių į jūsų organizaciją sunku įtraukti vien demonstruojant didžias idėjas ir galimybę įsitraukti į veiklą. Iš tikrųjų žmonės nori sužinoti, kas yra daroma. Jei nėra vilčių, kad vyks tam tikra pažanga – jei nėra judesio – išlaikyti žmones sunku. Grupėse, kuriose nedaug kas nuveikiama, esančių žmonių entuziazmas greit „sudega“. Ir ar galima juos dėl to kaltinti?

 

Viena iš priežasčių, dėl kurių „SeaSol” per pastaruosius du metus augo sėkmingiau nei kitos anarchistų organizacijos JAV Šiaurės Vakaruose, yra tai, kad ji žmonėms pasiūlo kai ką praktiško ir konkretaus: tarpusavio pagalbą, bendruomeniškumą ir realų, praktišką būdą gintis nuo boso ar savininko.

 

Naujus narius išlaikyti mums padėjo ir nuolatinis mūsų judėjimas: darbo visada pakanka. Nesvarbu, ar naujai atėjęs žmogus norės nuo pat pradžių įsitraukti į veiklą – jam visada bus suteikta galimybė prisidėti. Savo nuolatinėse kovose ir kampanijose įtraukdami naujų žmonių, mes padidiname savo pajėgumą – galime organizuoti daugiau kovų ir tokiu būdu pritraukti dar daugiau žmonių.

 

3. Kaip įgyti galios patiems ir suteikti ją kitiems?


„Galios įgijimas“ – tai sąvoka, kuria dažnai svaidomasi radikaliuose būreliuose. „Mes turime jiems suteikti galią...“ Ši sąvoka naudojama taip dažnai, kad gali likti beprasmė. Kartais ji naudojama tada, kai, nuoširdžiai kalbant, niekas nevyksta. Tačiau mes, „SeaSol” nariai, matome, kaip tai vyksta kasdien.

 

Didelę mūsų organizacijos tikslų siekimo – kovos prieš bosus ir savininkus – proceso dalį užima švietimasis. Žmonės turi suprasti, kaip išgirsti mūsų kvietimą prisijungti. Jie turi žinoti, kaip organizuoti susitikimą artėjant naujai kovai ir kaip suorganizuoti piketininkų užtvarą. Todėl turime daug darbo „vienas prieš vieną“ ir šviečiamės grupėse.

 

Bet organizuotis žmonės neišmoksta klausydamiesi, kaip kalba kiti, ar lankydamiesi švietimosi užsiėmimuose. Svarbiausia Sietlo Solidarumo tinklo savišvietoje yra tai, kad žmonėms suteikiama erdvė perkelti idėjas į praktiką. Bet kuris dirbantysis, kas savaitę turėdamas truputį laisvo laiko, turi kur ateiti ir pasimokyti žmonių kovos už savo tikslus meno.

 

Tačiau čia ne tik mokomasi naujų įgūdžių, bet ir siekiama įgyti galios. Net jei žmonės, veikiantys „SeaSol”, nėra pasiruošę tapti organizatoriais, kovos su bosu ir pergalės prieš jį patirtis gali įkvėpti jiems radikalumo. Ji padidina ne tik mūsų galią, bet ir pasitikėjimą savimi. Mūsų vykdomos kampanijos mums konkrečiai parodo klasinę priešpriešą mūsų visuomenėje: vienoje pusėje – dirbantieji, kitoje – bosai, savininkai, policija ir teismai. Mūsų kovos mums gali padėti pasiekti daugiau žmonių nei mūsų didžiulės bibliotekos.

 

4. Kaip sukurti stabilią ir pozityviai veikiančią bendruomenę, kuri galėtų augti ir plėstis naujomis kryptimis?


Pradėti naują politinę grupę yra sunku. Surasti naujų žmonių, su kuriais galėtum sukurti naują grupę, yra sunku. Reikia susikurti naujas taisykles, nusibrėžti naujas ribas, surasti vietą susitikimams ir sukurti bendro darbo atmosferą. Tam reikia daug dirbti. Tada iškyla kita problema – grupės nuolatos byra. Liūdna, bet būtent tokia šiandien situacija anarchistų judėjime.

 

Jei jums įdomu, kaip išvengti daugybės nereikalingo darbo nuolat kuriant naujas grupes, Sietlo solidarumo tinklo modelis turi tam tikrų pranašumų. Pirmiausia, niekada netrūksta darbininkų, kuriuos „prievartauja“ jų bosai ir savininkai. Kol organizatoriai yra pasiryžę kautis, tol jūsų darbas nebus baigtas.

 

Antra, kuo ilgiau būsite kartu, tuo lengviau galėsite sukurti didesnę bendruomenę, kurioje gals būti išgirstas kiekvieno žmogaus balsas. Tik tada, kai šalia žmonių praleisite ištisus metus ir užsiimsite darbu, reikalingu jūsų bendruomenei, žmonės jus pradės pažinti. Jei gyvuosite tik mėnesį ar du, niekas nieko apie jus nežinos.

 

Sietlo solidarumo tinklas – tai tik didesnių, platesnės apimties organizacijų pradžia. Plečiantis tinklui – ir jo kuriamai bendruomeninei kovai – mums atsiranda naujų galimybių. Žmonės mano, kad Sietlo solidarumo tinklas galėtų imtis kovų prieš policijos brutalumą, kovoti su prievarta, kurią patiria LGBT bendruomenė ar netgi su seksualiniu priekabiavimu vietinėje aukštojoje mokykloje.

 

Visa tai – teisėtos kovos, kurių mes galime imtis. Tačiau šis modelis mums suteikia šansą padėti pamatus dar didesniems laimėjimams. „SeaSol” suteikia mums galingos jėgos, kurios mums reikia siekiant naujų laimėjimų.

 

libcom.org vertė Kasparas Pocius

http://raudonajuoda.blogspot.com/

2011 10 04

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti