„Nemokėk!“ komiteto ir Atėnų antiautoritarinio judėjimo pareiškimai dėl spalio 20 d. įvykių Atėnuose
aktyvizmas

graikija„Nemokėk!“ komiteto pareiškimas


Trečiadienį, spalio 19 d., aktyvūs piliečiai pasiuntė vyriausybei ir visai sistemai vienreikšmį ženklą, kad dirbančiųjų pyktis auga, o maišto nuotaikos – plinta. Demonstrantų ryžtas buvo toks stiprus, kad policija kelias valandas negalėjo jų išsklaidyti. Bet profsąjungos ir politinės organizacijos nesiėmė jokios iniciatyvos koordinuoti šiuos veiksmus ir įgyvendinti liaudies reikalavimą, kad vyriausybė nedelsiant pasitrauktų. Žmonių susirinkimas tiesiogine prasme ištirpo nesiimdamas jokių tiesioginių ryžtingų veiksmų.

 

Ketvirtadienį, spalio 20 d., buvo tikimasi, kad judėjimas pasireikš visa galia, bet šią kulminacijos dieną judėjimo priešininkai nusprendė ne tik sutrukdyti vienai iš masiškiausių demonstracijų, bet ir apsaugoti balsavimą parlamente. Jie leido vyriausybei ir sistemai trinti iš malonumo rankas, tuo pačiu sėjant nusivylimą. Pasyviais stebėtojais virto tūkstančiai protestuotojų, kurie atėjo prie parlamento ketindami mesti iššūkį vyriausybei ir jos teroro mechanizmams.

 

PAME profsąjunga ir Graikijos komunistų partija (KKE), vadovaudamiesi sau įprasta savininkiška logika, užgrobė Sintagmos aikštę, uždraudė kitiems prieiti arčiau ir dalyvauti demonstracijoje. Darbininkų susivienijimai, profsąjungos, politinės organizacijos, frontai ir tiesiog paprasti žmonės tapo PAME „vidaus priešais“, tad jiems draudė artintis prie parlamento. Pasinaudoję pretekstu, kad jie neva gina savo demonstraciją, PAME ir KKE gynė parlamentą nuo tūkstančių dirbančiųjų, siekiančių sustabdyti balsavimą, įniršio.

 

Žudikiški akmenimis, lazdomis ir „Molotovo koteiliais” ginkluotų grupių išpuoliai yra aktai, nesuvokiami masiniam judėjimui. Tiesiog atsitiktinumas, kad nebuvo naujų aukų. Tai liaudies atsakomosios prievartos vulgarizavimas, konflikto su valstybe degradavimas ir pavertimas politinių oponentų „likvidavimo“ bei „sąskaitų suvedimo“ praktika. Šios grupės, konfrontuodamos tarpusavyje žmonių gyvybių kaina, stoja į vieną gretą su policijos specialiosiomis pajėgomis.

 

Judėjimas „Nemokėk!“ spalio 19 d. dalyvavo streike ir stovėjo vienu bloku su savo vėliavomis pirmosiose eilėse prie paminklo Nežinomam kareiviui (kaip tik priešais parlamentą). Šitą poziciją mes užėmėme per visą protestų rudenį nuo 2011 m. rugsėjo 10 d. 2011 m. spalio 20 d., kartu su profsąjungų organizacijų asociacija bei kitais judėjimais, mes dalyvavome mitinge Otono ir Amalijos gatvėse, už PAME „lazdų gvardijos“. Mes likome ten stovėti, vengdami bet kokios vidinės konfrontacijos, liūdnai stebėdami praeinančius žmones ir mąstydami apie prarastas protesto bei judėjimo pergalės galimybes. Mes niekada nedalyvavome ir nedalyvausime judėjimo „vidaus karuose“.

 

Ne vietoje pareikšti PAME profsąjungos kaltinimai žmonėms ir grupėms, naudojančioms žodinius arba grafinius judėjimo „Nemokėk!“ simbolius, mūsų nė kiek nejaudina ir neliečia. Mūsų projektas siekia atsisakyti mokėti padidintus tarifus, tokį siekį, jeigu tikėsime jos pareiškimais, remia ir Graikijos komunistų partija. Tegul būna aišku kiekvienam – bet koks bandymas jėga kontroliuoti darbininkų judėjimą yra pasibjaurėtinas ir pavojingas. Judėjimo „Nemokėk!“ priešai – tai vyriausybė, Europos sąjunga, TVF ir bet kurie kiti išnaudotojai.

 

Korporacinės žiniasklaidos pagyros „atsakingai“ ir „ryžtingai“ PAME profsąjungai siekia pajungti darbininkų judėjimą teisėtvarkos sitemai, kad ir kokia ji būtų. Nepamirškime, kad mes jau turime pirmą žuvusį nuo cheminio ginklo, kurį policija ir parlamentinės vyriausybės chunta naudojo prieš visus protestų dalyvius.

 

Dimitris Kotsaridis, kaip ir žuvę Marfine, – tai mūsų aukos, žiaurių parlamentinio totalitarizmo represijų aukos. Mes reiškiame užuojautą draugo šeimai ir pareiškiame, kad suaktyvinsime kovą prieš valstybines represijas, petys į petį su tais, kurie žengia ta pačia kryptimi, nepriklausomai nuo politinių sumetimų ir skirtumų.

 

Judėjimas ir maištai nepriklauso niekam. Dešimtys nepriklausomų profsąjungų, asociacijų, kovos komitetų, judėjimų, kvartalų liaudies asamblėjų ir t.t. – yra organizacijos, ant kurių laikosi visas judėjimas, ir jos negali būti pajungtos jokiam „mafijos bosui“.

 

Po spalio 20 d. įvykių sustiprėjus vyriausybės, Europos Sąjungos, TVF puolimui, būtina sukurti nepriklausomą centrą, suvienijant visus kolektyvus ir koordinuojant kovą prieš tikrąjį visuomenės priešą. Burkimės į naują susivienijimą, prieš buržuazines profsąjungas GSEE–ADEDI ir prieš bet kurį kitą judėjimo „vadovą“.    

http://denplirono.wordpress.com

 

Graikijos_stalinistai_1

PMA ir KKE „lazdų gvardija“ gina parlamentą

 

Antiautoritarinio Atėnų judėjimo pareiškimas


Atsakomybė dėl 2011 m. spalio 20 d. įvykių Sintagmos aikštėje tenka Graikijos komunistų partijai (KKE). Sprendimas monipolizuoti demonstraciją aikštėje ir užgrobti aukštesnę Amalijos gatvę buvo priimtas nusitaikius į televizinę reklamą ir politinę naudą. Tai buvo agresijos prieš visuomenę aktas. Norėdami surengti iškilmingą savo politikų palydą ir atšvęsti jų balsavimą prieš priemonių paketą, jie nusprendė neleisti žmonėms prisiartinti prie parlamento.

 

Pasitelkę liūdnai pagarsėjusias savigynos grupes (КНАТ), kurios buvo nušluotos po pirmos atakos ir išsigelbėjo tik įsikišus specialios paskirties policijai, jie blokavo piliečius saugiu atstumu nuo parlamento ir pasielgė kaip represinė jėga, bedradarbiaujanti su policija.

 

Melagingi jų funkcionierių pareiškimai apie kapiušonais apsigobusius šūkaliojančius provokatorius ir kitokios provokacinės kvailystės kelias dienas kaitino padėtį. Jie bandė pasisavinti aikštę – tą pačią aikštę, į kurią jie liejo melą nuo to laiko, kada ji virto tikrai visuomenine erdve – tiesioginės demokratijos erdve.

 

Komunistų partija nepadarė jokių išvadų iš 2008 m. gruodžio įvykių, kai jai teko vykti su vizitu pas tuometinį ministrą pirmininką K. Karamanlį ir prašyti pagalbos. KKE „lazdų gvardijos“ laikai negrįžtamai praėjo – kaip ir laikai, kada jie sukinėdavo rankas ir plėšydavo akis bejėgiams trockistams bei „archeomarksistams“ – stalinistams neįtikusios marksizmo srovės šalininkams. (Kalbama apie masines kairiųjų oponentų žudynes, vykdytas KKE būrių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje – vert. past.).

 

Antiautoritarinis judėjimas, kurio nariai per pastaruosius 30 metų nuolat būdavo uždaromi į kalėjimus ir vėl sugrįždavo į laisvę, žengia visuomenės pasipriešinimo valstybei bei kapitalui pirmosiose gretose, jis įgavo stiprybės, veiklos potencialo ir vientisumo.

 

Tegul partija nepripranta prie savo universitetinių dogmų. Visuomenė – tai grubi tikrovė, vandenynas, kuriame pakanka nedidelės bangos nušluoti bet kokį totalitarizmą. Tiesioginė demokratija kyla iš senojo pasaulio griuvėsių.

 

www.aitrus.info vertė K.N.

2011 10 23

 

PAME ir KKE „lazdų gvardija“ palieka Syntagmos aikštę kartu su policija

komunistai_ir_policininkai

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti