Baltarusijos menininkas J. Iljušanka: „Prisiėmę kaltę dėl teroro aktų, mes norime išgelbėti žmonių gyvybes”
aktyvizmas

      lipovyi tsvetBaltarusijoje bręsta dar vienas politinis skandalas. Iki šiol mažai kam girdėta Minsko menininkų grupė 2011 m. lapkričio–gruodžio mėn. surengė keletą politiškai angažuotų meno akcijų, nukreiptų prieš A. Lukašenkos režimą, ir šokiravo visuomenę prisimdama atsakomybę už keturis teroro aktus, įvykdytus Baltarusijos teritorijoje 2005–2011 metais.

 

Menininkai ryžosi tokiam drastiškam žingsniui norėdami, pareikšti protestą prieš mirties bausmės taikymą, atkreipti visuomenės dėmesį į sufabrikuotą teismo procesą ir sustabdyti mirties bausmę dviems šios šalies piliečiams Dmitrijui Konovalovui ir Vladislavui Kovaliovui, nuteistiems sušaudyti dėl teroro akto Minsko metropolitene 2011 m. balandžio 11 d.


Menininkų grupės „Lipovyj cvet” nario Deniso Limonovo „prisipažinimo“ laiške, gruodžio 19 d. išsiųstame Baltarusijos generaliniam prokurorui, rašoma:

 

„Menininkų grupė „Lipovyj cvet” skuba pranešti, kad yra prisidėjusi prie teroro aktų, įvykdytų 2008 m. Minske (tikslios datos neprisimename), 2005 m. rugsėjo 14 ir rugsėjo 22 d. Vitebske bei 2011 m. balandžio 11 d. Minsko metropoliteno stotyje „Oktiabrskaja“. Skubame pranešti, kad mūsų smogikai yra pasirengę prisipažinti ir įstatymų nustatyta tvarka suteikti naujos informacijos šių baudžiamųjų bylų tyrėjams. Jie taip pat pasirengę suteikti išsamią informaciją apie mūsų ryšius su teroristinėmis grupėmis, veikiančiomis Europos šalyse. Svarbiausias mūsų nusikaltimų prieš visuomenės sąžinę motyvas buvo siekis atkreipti visuomenės dėmesį į konstitucinio fašizmo problemą mūsų respublikoje ir deeskaluoti plataus masto politinį terorą planuojant ir rengiant lokalius sprogimus. Menininkų grupė skelbia savo nusikaltimus meno kūriniais ir dedikuoja juos kruvinos valstybinės mašinos aukoms. Prašome atkreipti dėmesį į ribinio afekto ir neurotizmo būseną, kurioje atsidūrėme negavę pilnos informacijos apie Konovalovo ir Kovaliovo bylą. Esame pasiryžę drastiškiems poelgiams, jei mūsų prisipažinimas nebus išnagrinėtas ir apie tai nebus pranešta raštu. Jus niekinantis Denisas Limonovas.“

 

D. Limonovo nuomone, šis laiškas kuriam laikui turėtų pristabdyti „mirties mašiną“ ir suteiktų bent formalią priežastį atnaujinti Konovalovo ir Kovaliovo bylą. Laiško tekstas netrukus pasklido internete ir buvo paviešintas opozicinėje Baltarusijos žiniasklaidoje. Jo autorius, susilaukęs valdžios kaltinimų 14-metės pagrobimu (!), šiuo metu slapstosi Maskvoje. Pas bičiulius apsigyveno ir grupės narė menininkė Jekaterina Samigulina, susilaukusi milicijos pareigūnų skambučių.

 

Apie šio skandalo peripetijas kalbamės su menininkų grupės „Lipovyj cvet” nariu Julijumi Iljušanka.

 

– Jūsų grupės akcijos Baltarusijoje sukėlė didelį ažiotažą. Kur dabar yra grupės nariai ir ką jie ketina daryti?


– Denisas Limonovas dingo gruodžio 26-ąją. Prieš tai kelias dienas jis davė interviu žurnalistams, bendravo su Minsko žmogaus teisių organizacijomis, kalbėjosi su „Lipovyj cvet“ bičiuliu Aleksandru Kolesnikovu, ketino susitikti su nuteistojo D. Konovalovo motina, o tada staiga išnyko. Metęs repliką „Taip reikia“, gruodžio 27 d. atsisakė duoti interviu „Laisvės radijui“, pašalino kai kuriuos grupės narius iš „Facebook“ draugų tarpo. Manome, kad jis sąmoningai pasitraukė į pogrindį, kad jo nesurastų valdžios siųsta milicija.

 

Vėliau jis išniro Maskvoje. Gruodžio 31 d. Denisas dalyvavo naujametinėje televizijos kanalo „Dožd“ laidoje „Kultūros ministerija“.

 

Pakeisti gyvenamąją vietą buvo priversta ir grupės narė Jekaterina Samigulina. Visi mes gyvename nuomojamuose butuose, ypatingai neafišuodami vietų, kuriose lankomės. Laukiame, kol viskas paaiškės. Jei grupei bus iškelta baudžiamoji byla ir mus ims rimtai persekioti Baltarusijos KGB, būsime priversti palikti šalį ir prašytis politinio prieglobsčio užsienyje.

 

– Nemalonumai prasidėjo nuo jūsų performanso „Sąmyšis 23-ajame autobuse“. Papasakok, kaip viskas klostėsi.


– Taip, šis performansas buvo atliktas lapkričio 18 d., apie 20 val. Mogiliove. 23-ojo maršruto autobusu važiavęs Denisas vaidino truputį įkaušusį „kvailelį“, kuris gali sakyti viską, nes yra „nepakaltinamas“. Keleiviams jis garsiai aiškino, kad visi jie gyvena diktatūros sąlygomis, patiria represijas ir mato, kaip dingsta žmonės, bet į tai nekreipia jokio dėmesio. Žinoma, „kvailelis“, vaizduojantis kovotoją prieš sistemą, susilaukė atitinkamos keleivių reakcijos – daugelis jam prieštaravo ir jį niekino. Taip šis performansas imitavo bendras Baltarusijos visuomenės nuotaikas – daugelis žino apie diktatūrą, bet tyliai su ja sutinka ir užsipuola ją kritikuojančius.    

 

Videofilmui patekus į žiniasklaidą, Denisas gavo milicijos įgaliotinio Jevgenijaus Zagorskio raštą, kuriame buvo apkaltintas „necenzūriniais keiksmais autobuse“. Vėliau jam ėmė kurpti bylą dėl kažkokios dingusios 14-metės iš Mogiliovo. Buvusiose jo registracijos vietose lankėsi pareigūnai, užsiimantys nepilnamečių reikalais. Užeidavo dažnai, kelis kartus per dieną.

 

Nauja susidomėjimo banga kilo, kai gruodžio 2 d. surengėme gatvės akciją, kurios metu Oktiabrskajos aikštę simboliškai pervadinome Konovalovo ir Kovaliovo aikšte. Netrukus žiniasklaida mūsų grupę apkaltino „žuvusiųjų per teroro aktą atminimo negerbimu“ ir pavadino mus „fašistais“. Žiniasklaidos straipsnių komentaruose buvo atvirų grasinimų susidoroti. O mes juk norėjome pasakyti, kad Konovalovas ir Kovaliovas, tapę sistemos atpirkimo ožiais, irgi yra terorizmo aukos. Mes negalime tyliai stebėti, kaip susidorojama su žmonėmis, kurių kaltė neįrodyta. Ši mūsų meninė akcija buvo bandymas išjudinti iš mirties taško abejingą visuomenę.

 

– O kokie faktai liudija, kad Konovalovo ir Kovaliovo byla yra sufabrikuota?


– Apie bylos eigą daug rašyta opozicinėje žiniasklaidoje, pvz., „Chartija 97“. Opozicijos žurnalistas Aleksandras Feduta nurodo bent penkias priežastis, dėl kurių šią bylą galima laikyti sufabrikuota. Didžiausią įtarimą kelia stebėjimo kamerų užfiksuota vaizdo medžiaga. Tyrimui KGB pateikė specialiai sumontuotas įrašo kopijas, tačiau net pagal jas neįmanoma identifikuoti D. Konovalovo, kuris neva padėjo sprogmenis. Visas teismo procesas buvo labai skubotas ir nekompetentingas. Įtariamieji negalėjo susitikti su advokatais, buvo verčiami keisti parodymus ir sakėsi netgi buvę kankinami. Bet labiausiai mane glumina vaizdo įrašų falsifikavimas.

 

– Kokios konkrečios bausmės jums gresia?


– Sunku pasakyti. Denisui Limonovui iškelta administracinė, o gal ir baudžiamoji byla. Manome, kad dėl laiško generaliniam prokurorui bus iškelta dar viena byla – arba Denisui, arba visai grupei. Grupės nariai jau buvo kviečiami į miliciją kaip liudininkai, tačiau valdžios sistema liudininką gali labai greitai paversti kaltinamuoju ir įkalinti tardymo izoliatoriuje. Arba pakišti narkotikų ir suimti „su įkalčiais“. Pavyzdžiui, mūsų bičiulę Žaną Šalyginą jau du mėnesius laiko izoliatoriuje ir vežioja ekspertizėms į psichiatrijos ligoninę vien už kelias suktines, kurias jai pakišo kažkoks Jevgenijus... Valdžia klausosi telefoninių pokalbių, gali lengvai įsilaužti į tavo elektroninio pašto dėžutę. Gyvename po gaubtu, iš po kurio sunku išsiveržti.

 

– Ar turite bendraminčių? Kas palaiko tokias kontroversiškas meno akcijas?


– Kontroversiškas ir daugiaprasmis jau pats grupės pavadinimas („Lipovyj cvet” gali reikšti ir „Liepų žiedyną”, ir „Suklastotą spalvą”). Mus palaikė daug žinomų menininkų: grupės „Voina“ ideologas Aleksejus Pluceris-Sarno, akcionistai Avdejus Ter-Oganianas, Olegas Mavromatis ir Antonas Nikolajevas, Valentina Kiseliova ir Sergejus Šabochinas, Alytaus meno streikininkai, žurnalistas Aleksandras Kolesnikovas ir kt. Ypač dėkojame menininkui Romanui Aksionovui, kuris vienas pirmųjų teigiamai įvertino laišką prokuratūrai.

 

Su politiniais judėjimais kur kas sunkiau. Nei Baltarusijos kairieji, nei liberali opozicija mūsų nepalaiko. Priešingai, kai kurie opozicijos atstovai mus vadina „idiotais“ ir „fašistais“.

 

– Ar iškilus grėsmei prašytumėte politinio prieglobsčio Lietuvoje?


– Būsime priversti prašytis prieglobsčio kokioje nors Europos šalyje, jei specialiosios tarnybos didins spaudimą ir ims kurpti falsifikuotas bylas. Tai gali būti ir Lietuva. Denisui politinio prieglobsčio reikia jau šiandien, tačiau jis turi problemų su dokumentais. Lapkričio viduryje jis filmavosi grupės „Vandalizmo orgija“ filme ir meniniais tikslais sudegino savo pasą.

 

Grupės akcijos jau tapo svarbiu Baltarusijos meno įvykiu. Tęsime savo situacionistines akcijas Minsko, Mogiliovo bei kitų miestų gatvėse ir stengsimės užimti vis naujas meno teritorijas. Juk Baltarusijai taip trūksta socialiai orientuoto meno.

 

Kalbėjosi Darius Pocevičius

2012 01 03

 

lipovyi tsvet

Menininkų grupės „Lipovyj cvet“ nariai (iš kairės į dešinę): viršuje – Denisas Limonovas, Irina Turbina, apačioje – Jekaterina Samigulina, Julijus Iljušanka

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti