„Užimk Ouklendą“: kokia kryptimi eiti toliau?
aktyvizmas

uzimk ouklendaPaprastas dirbantysis Reimannas, kartu su keliais kitais IWW nariais iš San Francisko Bay Area, „Užimk Ouklendą“ (Occupy Oakland”) dalyvauja jau nuo pat kampanijos pradžios. Jo pareikšta nuomonė priklauso tik jam pačiam, tačiau ji atspindi ir nuomonę daugelio kitų žmonių, kurie, būdami eiliniai profsąjungų nariai, aktyviai dalyvauja „Užimk Ouklendą“ veikloje.

 

***

 

Uosto uždarymas gruodžio 12-ąją parodė, kad „Užimk Ouklendą“ gali susilaukti daug paramos ir palaikymo. Tačiau kartais didžiausios problemos judėjimui gali kilti net tuomet, kai jis veikia sėkmingai, o mes nepakankamai apmąstome jam iškilusias problemas.

 

Būtinas dirbančiųjų dalyvavimas


Uostas buvo uždarytas beveik nedalyvaujant jokiems dirbantiesiems – akcijose nedalyvavo net uosto darbininkai. Jei akcijos prieš darbdavius tęsis ir jų nepradės patys dirbantieji, tai gali tapti svarbiu trūkumu. Tiesą sakant, buvo keletas pranešimų, kad kai kurie uosto darbininkai buvo netgi priešiški piketams, dėl kurių jie galėjo prarasti dienos uždarbį.

 

Tai negali tęstis. Mes negalime toliau veikti vietoj darbininkų: mes turime rasti būdus, kaip įtraukti platesnius Ouklendo dirbančiųjų klasės sluoksnius. Jei to nepadarysime, tapsime svetimi darbininkų klasės daugumai.

 

Mes turime pradėti kampanijas darbovietėse – ten, kur veikia profsąjungos ir jų vadovai teigia remiantys „Užimk Ouklendą“. Turime paprašyti jų suorganizuoti dirbančiųjų susirinkimus ir leisti mums su jais pasimatyti. Jei jie taip nepadarys, tai jų „parama“ neverta itin pasitikėti, tačiau bet kokiu atveju mes galime pasistengti prasiskverbti į tas darbovietes. Tokių susitikimų tikslas – aptarti su dirbančiaisiais jų problemas ir galimą „Užimk Ouklendą“ pagalbą. Tai susiję ir su viešojo sektoriaus dirbančiaisiais, kuriems gresia atleidimai ir algų sumažinimai. Kai kurių profsąjungų vadovai sutiko su tokiais sumažinimais, bet mes, priklausantys „Užimk Ouklendą“ judėjimui, su jais sutikti neturėtume.

 

Didžiosiose profsąjungose kyla didžiulis nepasitenkinimas šių profsąjungų lyderiais. Mes negalime toliau to ignoruoti. Anksčiau „Užimk Ouklendą“ viešuose susirinkimuose buvo kalbėtojų, kurie apie tai kalbėjo labai aiškiai ir teigė, kad profsąjungos turi grįžti prie savo šaknų – pradėti kovą. Tai reiškia, kad su didžiųjų profsąjungų vadovybe bus ginčų ir konfliktų, bet mūsų judėjimas nebegali nuo jų trauktis.

 

Ouklende gyvena tūkstančiai jaunuolių, kurie pasmerkti mažiems atlyginimams, darbo vietoms, kurių negina profsąjungos (greito maisto restoranai ir t.t.). Mes galime jų aplankyti, užmegzti kontaktą jų darbo vietose ir iškelti problemas, su kuriais susiduria jauni Ouklendo dirbantieji – maži atlyginimai, blogos darbo sąlygos, darbo apsaugos trūkumas ir t.t. Galiausiai, mieste yra tūkstančiai bankų ir įstaigų darbuotojų, kurių daugelis net neturi profsąjungos.

 

Jei tie dirbantieji pamatys, kad „Užimk Ouklendą“ juos remia, tai juos gali įkvėpti organizuotis ir kovoti už savo interesus.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Programa


Daugelis darbininkų, kurie remia „Užimk Ouklendą“, klausia: „Už ką jie kovoja?”. Turime aiškiau atsakyti į šį klausimą. Štai keletas idėjų tam tikrai programai:

 

● Garantuotas darbas kiekvienam, kuris nori dirbti, ir minimalus 15 dolerių per valandą atlyginimas.

● Masinė profsąjungų organizavimosi kampanija, kurios tikslas – iškovoti dalyvavimo profsąjungose teisę visiems dirbantiesiems.

● Jokių privilegijų, jokių privilegijas siūlančių susitarimų; už savo narius profsąjungos turi kovoti masiniuose piketuose, okupuodamos darbovietes ir t.t.

● Sveikatos apsaugos socializacija.

● Jokios paramos (ir jokios profsąjungų paramos) demokratų (ar respublikonų) partijoms.

● Reikalavimai skirti didesnes lėšas švariems, saugiems, atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

● Reikalavimai išduoti leidimus masinėms akcijoms ir nustoti jas vaikyti.

● Reikalavimai kurti plačią viešai finansuojamą ir tvarkomą namų statybos programą – kad būstas būtų prieinamas visiems.

● Paversti bankus ir finansinį kapitalą viešąja nuosavybe.

● Susieti „Užimk” judėjimą nacionaliniais ir tarptautiniais ryšiais.

● Už visuomenę, kurioje gamyba paremta socialiniais poreikiais, o ne korporacijų pelnu.

 

Jokios lyderystės?

 

Reikia aptarti dar vieną klausimą. Oficialiai „Užimk Ouklendą“ neturi lyderių, tačiau visi žinome, kad tai ne visai tiesa. Atsitiko taip, kad sprendimus priima tie, kurie turi daugiau laiko ir ryšių. Keletas save pasiskyrusių žmonių neturėtų susitikti su profsąjungų biurokratais už uždarų durų. Jei tokie susitikimai vyksta, tai dėl dalyvių pasirinkimo turi spręsti visa grupė. Arba lyderius išsirinks, jų vaidmenį ir politiką apibrėš „Užimk Ouklendą“, arba jie pasiskirs save patys ir stengsis daryti tai, ko nori patys.

 

„Užimk Ouklendą“ ir oficialiųjų profsąjungų lyderiai

 

Minėta problema ypač svarbi dabar, kai regiono profsąjungų vadovybė pradeda pripažinti „Užimk Ouklendą“ kaip jėgą, su kuria reikia varžytis. Jie siekia užmegzti ryšius su „Užimk Ouklendą“ lyderių sluoksniu (nesvarbu, ar jie yra formaliai pripažinti, ar ne). Tikslas toks: jei jie – profsąjungų vadovai – tam tikra prasme pripažins „Užimk Ouklendą“, tai judėjimą bus galima nukreipti saugia linkme. Jį bus galima palenkti, kad jis apribotų savo programą taip, kaip to nori profsąjungų vadai – t. y. taip, kad būtų galima veikti pritariant liberaliajam demokratų sparnui. Svarbu ir tai, kad judėjimas bus atgrasintas nuo bet kokio veiksmo, kuris gali virsti eilinių profsąjungos narių nepasitenkinimo audra – nepasitenkinimo savo lyderiais, kurie atsisako organizuoti dirbančiuosius prieš darbdavius. Bus padaryta taip, kad judėjimas nebepadėtų eiliniams organizuotis ir pertvarkyti savo profsąjungas.

 

Jei „Užimk Ouklendą“ susitars su profsąjungų vadovais, jie jiems suteiks paskatinimą ir priedangą. Jau nekalbant apie kitką, tuomet mes negalėsime organizuoti eilinių profsąjungų narių – nelabai ką jiems galėsime pasakyti.

 

Pasirinkimas aiškus: arba orientuotis į profsąjungos vadovus, arba į eilinius narius. Tai nereiškia, kad mes turime ignoruoti ar būti priešiški oficialiųjų profsąjungų vadovams. Tai nereiškia, kad mes turime atšiauriai kalbėtis su eiliniais dirbančiaisiais ir nurodinėti, ką jiems daryti. Reikia daug jautrumo, pagarbos eiliniams dirbantiesiems. Reikia pripažinti, kad mes, organizatoriai, turime ne tik mokytis iš eilinių dirbančiųjų, bet padėti ir jiems. Tai sunki užduotis, bet jei nepradėsime eiti šiuo keliu, tokiu atveju tapsime nesvarbūs arba tapsime profsąjungų hierarchijos agentais patys to nenorėdami.

 

Norėdami išplėtoti „Užimk Ouklendą“ veiksmų planą, programą ir strategiją, mes turime rimtai aptarti savo veiksmų kryptį. Negalime be jokių diskusijų vykdyti vieną akciją po kitos. Labiausiai reikalinga plati ir išsami diskusija apie organizuotos darbo jėgos padėtį ir „Užimk Ouklendą“ santykius su profsąjungomis.

 

www.iww.org vertė Kasparas Pocius

2012 01 05

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti