Protestuodami prieš augančias maisto produktų kainas, Rusijoje veikiantys nacionalbolševikai už pietus viename iš Maskvos restoranų pamėgino susimokėti ne pinigais, o propagandinėmis skrajutėmis, skelbia „Russia Today“.

     Radikali kairioji nacionalistinė organizacija nacionalbolševikai, kuriuos teismas 2005 metais yra pripažinęs ekstremistais, skrajutėse kaltino vyriausybę dėl nesugebėjimo stabdyti infliacijos bei nenoro naudoti už prekybą nafta gaunamas pajamas visuomenės gerovei kelti.

        Vakar į savo namų pašto dėžutę gavau man adresuotą laišką nuo skinų su daug straipsnių apie žydus, t.y. kokie jie yra blogi ir kiek žalos jie yra padarę pasauliui. Informacijos buvo labai daug - visko neskaičiau. Daugiausia tai atšviesti "Lietuvos aido" ir dr. Rūtos Gajauskaitės straipsniai.

        „Bernardinai.lt“ redakciją sudomino spaudos pranešimas, jog parengtas žurnalas, kuris sieks tapti alternatyva Lietuvoje vyraujančiai žiniasklaidai ir kovos su vartotojiška visuomene. Žurnalo leidėjai – Lietuvos anarchistai. Nelabai gausi, bet tikrai aktyvi grupelė žmonių, bandančių „plaukti prieš srovę“. Pervertus pirmąjį žurnalo numerį, kilo daug klausimų, į kuriuos paprašėme atsakyti žurnalo rengėjus. Į mūsų klausimus atsako „Juodraščio“ redkolegijos nariai – Darius , Kasparas ir Saulius.

        Pirmiausia, klausimas – spaudos pranešime apie leidinį rašoma, kad tai minties ir veiksmo žurnalas. Ką tai reiškia? Kitas su pirmu įspūdžiu susijęs klausimas: kodėl pasirinktas būtent toks pavadinimas. „Juodraštis", nes į „švaraštį“ dar nedrįstate pretenduoti?

         Darbininkų judėjimo istorija pilna skaudžių pralaimėjimų... Visgi kai kurie iš jų, kad ir kokie skaudūs bebūtų pažiūrėjus atgal, virto laimėjimais. Kodėl? Kokie tų pralaimėjimų privalumai?

 

         Čikaga ir Gegužės pirmoji. Garsiausia iš pralaimėtų kovų turbūt yra Čikagos demonstracija, policijos susidorojimas ir vienuolika nuteistų mirti beipakartų vadų... Bet jie laimėjo. Laimėjo, nes reikalavo ne ilgesnės grandinės ar erdvesnio narvo, o pasikėsino į kapitalizmo šventenybę – darbą. Jie pareikalavo 8 valandų darbo dienos, tas reikalavimas plito po pasaulį ir beveik visur tapo realybe.

        Šią savaitę Lietuvoje pasirodo naujas nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas „Juodraštis“ – pirmasis periodinis kairiosios minties leidinys nuo Lietuvos nepriklausomybės ir kapitalistinių santykių atkūrimo pradžios. Tai pirmasis bandymas suteikti viešo leidinio formatą radikalioms, maištingoms, o dažnai – ir pavojingoms idėjoms, gimusioms globalaus kapitalizmo, socialinės priespaudos ir komercializuotos kultūros priešininkų stovykloje.

        Pirmasis „Juodraščio“ numeris bus pristatytas š.m. liepos 31 d. (ketvirtadienį) 19:00 val. alternatyvaus meno galerijoje „Galera“, Užupio g. 2/11, Vilniuje. Aplink „Galerą“ esanti teritorija kelioms valandoms bus paskelbta „LAISVA NUO KAPITALIZMO ERDVE“. Už šios erdvės ribų visi susirinkusieji privalės palikti savo pinigines, kreditines korteles, mobiliakus ir net vartotojišką mentalitetą. Bendrausime laisvai, be jokių išskaičiavimų ir merkantilinių minčių. Redakcinė kolegija papasakos apie „Juodraščio“ kūrimo problemas ir perspektyvas, aišku, bus platinamas ir pirmasis „Juodraščio“ numeris – NEMOKAMAI!

         Š.m. liepos 16 d., 15:00 val. keliolikos žmonių grupė surengė anarchija.lt inicijuotą solidarumo piketą prie Lenkijos ambasados Vilniuje, kuris buvo nukreiptas prieš Lenkijos valstybinio verslo struktūrų represijas. Lietuvos aktyvistai pareiškė solidarumą su anarchistinės lenkų profsąjungos „Darbininkų Iniciatyva“ („Inicjatywa Pracownicza“) nariu Bartoszu Kantorczyku, kuris neseniai buvo atleistas iš darbo už tai, kad reikalavo geresnių darbo sąlygų Lenkijos paštininkams. Akcijos metu priešais ambasados langus buvo iškabintas 10 metrų ilgio transparantas su dvikalbiu užrašu: „SOLIDARNI Z KANTORCZYKIEM“, „SOLIDARŪS SU LENKIJOS PROFSĄJUNGOMIS“. Keletas piketo dalyvių pakalbėjo apie profsąjungų situaciją Lenkijoje, buvo perskaitytas protesto laiškas, adresuotas Lenkijos pašto generaliniam direktoriui. Protesto laiškus parašė 10 aktyvistų, laiškai buvo perduoti Lenkijos ambasados Lietuvoje atstovui.

         Pensinio amžiaus žmonės sudaro beveik trečdalį Lietuvos gyventojų. 2006 m. pabaigoje įvyko steigiamasis pensininkų partijos susirinkimas, o 2007 m. birželio mėn. registrų centras Kaune užregistravo naują - pensininkų partiją. Partijos vadovas 65 metų Vytautas Kadžys, prieš metus tvirtinęs, kad partija turi pusantro tūkstančio narių, šiandien teigia, kad jų partija vienija daugiau nei 3000 pensininkų įvairiuose miestuose ir kaimuose, ietuvos miestuose iš viso veikia 35 šios partijos skyriai. Pensininkų partija turi didelių užmojų: dalyvauti rinkimuose, inicijuoti pensininkams palankesnių socialinių sprendimų priėmimą savivaldybėse. Solidaus amžiaus aktyvistai rengia ir tiesioginio veiksmo akcijas - mitingus, piketus. Šių metų gegužės pabaigoje Šiauliuose į mitingą susirinko apie 200 pensininkų, nepatenkintų sparčiai didėjančiomis kainomis ir menkomis pensijomis. Tai buvo vienas didžiausių pensininkų sujudimų nuo 2000 metų. O šiandien, liepos 26 d. pensininkų partija surengė mitingą Kaune, Rotušės aikštėje.

       
        Daugelis kylančias kainos ir tuo pačiu susiaurėjusias galimybes vartoti vienareikšmiškai suvokia kaip blogį. Todėl jaučiasi nuskriausti ir yra linkę ieškoti kaltininko. Manau, tai nėra labai brandu ir teisinga. Patogiau paieškoti būdų, kaip paversti šią skriaudą laimėjimu.
        Vartojimas nebūtinai yra racionalus ir naudingas, visi mes turime įvairių įpročių, kai kurie iš jų yra nereikalingi ar net žalingi. Panagrinėkime kelias gyvenimo sritis.

       Pradėsime nuo pankų. Jie yra vieni iš daugelio Robino Hudo palikuonių, išdidūs proletarai su „Humanos“ džinsais ir snobams į akis kaišiojamu viduriniu pirštu, tiesa, jų šukuosenoms reikia labai daug lako, kuris kainuoja ne mažiau kaip 20 litų ir ardo ozono sluoksnį. Pankai mėgsta gerti degtinę, daužytis mosh pituose ir būti maištingai nusiteikę. Gotės su pankais nedraugauja, jos malasi savo sijonuose ir dievina Amy Winehouse makiažą (jos pačios nekenčia, nes ji – narkomanė). Jei vyriškosios arba neaiškios lyties asmuo atrodo kaip gotė, tai jis ne gotas, o emo. Emo tipas yra naujas, o gotės – senas (gotika radosi XII amžiuje), tačiau jie abu yra liūdni, juodi ir ne daugiau kaip dvidešimties metų. Juodi yra ir metalistai, bet jie yra ne liūdni, o pikti ir dėl to nekenčia gočių ir emo. Metalistai yra maždaug dviejų metrų ūgio, o jiems svarbiausia – ilgi plaukai, kurie visada yra tvarkingai sušukuoti. Metalistai mėgsta alų ir nemėgsta politikos. Apskritai jie yra gana dori žmonės, juos gali sujaudinti netgi muzika, bet tik tada, kai jie krato galvas.

      Liepos 17 d. (ketvirtadienį) 18 val. Kultūrpolio Meno kieme (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda) aktorius ir režisierius Benas Šarka skaitys Charleso Bukowskio poeziją. Ch. Bukowskio tekstai pasižymi atviru ir šokiruojančiu stiliumi, autobiografinėmis detalėmis, atspindi vargingųjų Amerikos sluoksnių kasdienybę. Per savo gyvenimą genialusis girtuoklis išleido daugiau nei keturiasdešimt poezijos ir prozos knygų, išverstų į dešimtis kalbų ir, panašu, nežadančių prarasti populiarumo. Nonkonformizmas, sąžiningumas, humoras, saviironija, – tai kas iš tiesų „veža“ Amerikos ir viso pasaulio literatūrinę publiką.

       Kviečiame į *stovyklą*, kuri vyks nuo liepos 28 iki rugpjūčio 3 d. Siūlome ne vartoti renginį, o dalyvauti procese. Ne „aš sumokėjau ir dabar duokit“, bet „aš važiuoju į stovyklą ir ten darysiu tai ir tai“. Ši stovykla – tai savarankiškos sąmoningos veiklos pratimas.

       Kodėl taip?
       Vieta ta pati. Bet tai ne „Padarom“. Šiemet darome kitaip. Galvojame, kad daug įdomiau ir „anarcho" yra pasidaryti festivalį visiems kartu. Tikimės, kad bus mažiau vartojimo ir skirties tarp „klientų“ ir „organizatorių". Nedarome festivalio. Darome tik pamatus mūsų visų darymui drauge – viskas dalyvautojų rankose. Atvažiuokit su šaukštu, bliūdeliu, pora maišų šiukšlėms ir maistu/gėrybemis. Tik nesivežkit šūdo, kurio jums nereiks: plejerių, fotoaparatų, 100 pinigų, šlamšto, kuris ten bus beprasmiškas ir kurį bus gaila prapist. Ir kuo mažiau plastiko. Pasiimkit daiktų dalintis. Kviečiame ne vartoti renginį, o jame dalyvauti!

        Trečiadienį, liepos 16 d., 15:00 val. ateik prie Lenkijos Respublikos ambasados, Smėlio g. 20, Vilniuje (Antakalnis, stotelė „Šilo“). Prisijunk prie lenkų profsąjungų aktyvisto Bartoszo Kantorczyko palaikymo piketo.
        Bartoszas Kantorczykas - Gdansko pašto tarnautojas, anarchistinės lenkų profsąjungos „Darbininkų Iniciatyva“ („Inicjatywa Pracownicza“) narys, kuris aktyviai dalyvavo protesto akcijose prieš blogas darbo salygas ir pats šias akcijas organizavo. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje jis buvo paskelbęs bado streiką, nukreiptą prieš mažus Lenkijos pašto darbuotojų atlyginimus. Besirūpindamas kitais, Bartoszas Kantorczykas neseniai pats pakliuvo į bėdą. Š.m. sausio 31 d. „Darbininkų Iniciatyva“ („Inicjatywa Pracownicza“) užprotestavo kolektyvinę pašto darbuotojų sutartį, kuri verčia paštininkus gabenti dideles pinigų sumas ir sukelia pavojų būti užpultiems. Tačiau Lenkijos paštas atsisakė susitikti su profsąjungos atstovais ir derėtis paštininkų darbo saugumo klausimais. Bartoszas Kantorczykas nepanoro vykdyti sutarties punkto apie didelių pinigų sumų gabenimą, todėl Lenkijos pašto vadovybė pasinaudojo proga atsikratyti nepaklusniu darbuotojų ir atleido jį iš darbo.