anarchija.lt
AKTYVIZMAS

       METAI BE GINTARO

       Sukanka metai nuo tragiškos Gintaro Beresnevičiaus mirties. Jau metus nebeskaitome įžvalgių, taiklių ir subtilių jo tekstų, nepastebime jo milžiniškos figūros mylimiausiose Vilniaus vietose. Be jo komentarų ir pastebėjimų ištuštėjo ir nuskurdo miesto kultūrinės erdvės, jose pranyko magijos ir savigarbos kontūrai. Jo mirtis, apnuoginusi galybę skandalingų problemų teisėsaugoje, įrodė, kad valstybė ir visuomenė ne tik nesistengia apginti savo didžiųjų asmenybių, bet kartais sugeba pati jas sunaikinti. Prievartos aparatui nereikalingi drąsūs, atviri ir ironiški stepių vilkai. Jie reikalingi bičiuliams, tiems, kurie jį atsimena, kurie rengė jo atminimo akcijas, leido jo knygas, gelbėjo nuo nepriteklių jo šeimą. Ne susvetimėjusios masės, o mes, jo bičiuliai esame atsakingi už Gintaro atminimą, už jo idėjų realizavimą.

       Gintaras Beresnevičius – išskirtinė asmenybė mūsų mokslo ir meno pasaulyje. Jo religijotyros ir mitologijos tyrinėjimai akumuliavo stichišką, chaotišką vaizduotę, o ši negalėjo neatsiskleisti jo literatūriniuose tekstuose. Gintaro kūrinių pasaulis utopiškas, anarchistinis, jo linijos horizontalios, jis kupinas beprotybės, mitų, keistų būtybių, jame nėra nieko nuspėjamo, nes viešpatauja laisva valia ir visavertis žmogus. Žmogus, kuris gimsta tam, kad suvoktų ir pakeistų pasaulį.
       Daug savo gyvenimo laiko praleidęs mistinėje akistatoje su anapusybe, Gintaras, dar būdamas gyvas, rodos, gerai pažino jos užkaborius. Kitas pasaulis jam buvo utopija, kurią pats ir susikūrė. Jo idėjos ir uždaviniai mums nėra lengvai peršokama kartelė. Mums trūksta jo palaikymo ir patarimų, todėl nuolat jį prisimename ir minime kaip bičiulį ir bendramintį.

       www.anarchija.lt

       2007.08.06

Į viršų