|
Indrė Kleinaitė Įspūdžiai iš GMO fronto: mūšis laimėtas, karas tik prasideda Biotechnologijos imperijai yra lemta subyrėti,
nes ji remiasi neteisinga genų teorija Š.m. balandžio 4 d. Lietuvoje vyko itin intensyvios diskusijos apie genetinę inžineriją. Diskusijos vyko Seime, prie Seimo, spaudoje, gatvėse, biuruose, baruose ir namuose. Seime vyko konferencija, prie Seimo susibūrė protestuotojai prieš GMO apsiginklavę plakatais ir būgnais, ir su žiniasklaidos pagalba bandė išbūgnyti GMO iš Lietuvos, ir spauda negailėjo dėmesio šiai temai. Jau anksčiau buvo žinoma, jog Aplinkos Ministerija nutarė neišduoti leidimo BASF kompanijai atlikti taip vadinamų mokslinių tyrimų su genetiškai modifikuotais rapsais. Protestuotojams prieš GMO tai buvo gera žinia: mūšis laimėtas, tačiau ne karas, nes GMO plūsta į Lietuvą kitais keliais. Prekybininkai importuoja maisto produktus, kurie turi genetiškai modifikuotų sudėtinių dalių, mėsos ir paukštienos gamintojai šeria gyvulius pašarais, kuriuose taip pat yra genetiškai modifikuotų sudėtinių dalių, tačiau tokia produkcija net nėra pažymima, todėl niekas nežino, kokia mėsa yra parduodama prekybos tinkluose, turguose ir naudojama viešojo maitinimo įstaigose. Situacija yra tikra ta žodžio prasme idiotiškai absurdiška: dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria GM maistui, tačiau turbūt patys to nežinodami vartoja, ypač turint omeny, jog GMO žymėjimas yra privalomas tik jei sudėtinė GM dalis viršyja 0.9 proc. Galima būti labai demokratiškiems ir nekelti bangų prieš GM maisto produktus, tačiau tokio pobūdžio demokratija turi labai neigiamų pasekmių tikrąjai demokratijai. Ekologiškų rugių lauką labai lengva užteršti genetiškai modifikuotomis kultūromis, tačiau atvirkštinis procesas nėra įmanomas: ekologiška sėklelė patekusi į genetiškai modifikuotų rugių lauką to lauko nepadarys ekologišku, o ekologinis laukas netektų sertifikato aptikus genetiškai modifikuotų netyčia pakliuvusių kultūrų. Tokiu atveju anarchistinis genetiškai modifikuotų kultūrų laukų niokojimas (taip vadinamas eko-terorizmas) yra visiškai pateisinima visuomenės pasipriešinimo forma vardan kilnių tikslų demokratijos, ekologijos ir darnaus vystymosi, tuomet kuomet taikūs metodai atsimuša į abejingumo sieną. Lietuva be GMO gal ir skamba utopiškai atsižvelgiant, jog net ES nepajėgė apsiginti nuo JAV GMO invazijos, tačiau tai yra įmanoma, jei tik visos suinteresuotos šalys susėstų ir draugiškai susitartų visais įmanomais būdais atsispirti GMO invazijai į Lietuvą. Galų gale turime ir galime parodyti gerą pavyzdį kitoms šalims. Be to, labai įdomus reiškinys buvo neseniai užfiksuotas korporacijoje Monsanto korporacijos darbuotojai pareikalavo, jog įmonės valgykloje nebūtų maisto produktų su GM sudėtinėmis dalimis ir šis jų prašymas buvo patvirtintas Monsanto vadovybės (Ode, 2007 m. birželis). Galima visą atsakomybę perkelti vartotojams ir leisti rinktis, tačiau tokiu atveju GMO plistų ir laikui bėgant pradėtų vyrauti procesas, kurio atgal nepasuksi. Todėl atsakomybę turėtų prisiimti su tuo susijusios verslo įmonės, ypač didieji prekybos tinklai (Maxima, RIMI, IKI), ir pasitvirtinti anti-GMO politiką. Tokia politika būtų verslo socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės dalis. Jei prekybininkai pademonstruotų skeptiškumą šiuo klausimu, reikėtų suorganizuoti visuomenės protestą priešais didžiausią Lietuvos prekybos tinklą Maximą įtraukiant tarptautines ir vietines aplinkosaugines, vartotojų teisių gynimo, pilietinės visuomenės organizacijas ir plačiąją visuomenę. Bet tikėkimės, jog protesto nereiks ir prekybos tinklai bei maisto gamintojai suvoks savo socialinę atsakomybę ir prisijungs prie darnaus vystymosi iniciatyvų Lietuvoje. Daugiau informacijos apie GMO: Indrė Kleinaitė nepriklausoma atsakingo verslo ir darnaus vystymosi ekspertė, darnaus vystymosi specialistų asociacijos (Didžioji Britanija) narė
|