anarchija.lt
AKTYVIZMAS

 
       KLIMATO KAITA: AR MŪSŲ VAIKAI TURĖS KUR GYVENTI?

       Šiame tekste bandoma jums paaiškinti klimato kaitą ir pateikiama idėjų, kaip sumažinti CO₂ emisiją, kaip pavyzdį panaudojant didelį Can Pascualio skvotą – socialinį centrą Katalonijos kaime.
       Dabar, kai klimato kaitos nuginčyti nebeįmanoma, daugelis politikų, netgi Georgės W. Bushas, turi prisiimti žaliųjų įvaizdį, bet niekas iš jų nesiūlo mažinti augimo. Dabar daug mokslininkų bei vyriausybių pritaria, kad pasaulinė temperatūra gali pakilti ne daugiau nei 2 laipsniais, ir tik taip galima išvengti nesustabdomos klimato kaitos. Bet niekas iš jų nesutinka su potekste – norėdamos išvengti kaitos, industrializuotos šalys turėtų sumažinti savo CO₂ emisijas 80 – 90 procentų. Jokia valstybė su tuo nesutiktų, taigi žiniasklaida galingai manipuliuoja skaičiais. Tuo tarpu Kinijoje ir Indijoje šimtai milijonų šeimų taupo pinigus savo pirmajam automobiliui. Europos Sąjunga susitarė dėl ambicingų reformų sumažinti automobilių CO₂ emisiją 25 proc. Bet greitai didėjant automobilių kiekiui, emisijos didėjimas nesiliaus. Tokios pat problemos ir su skrydžiais – lėktuvai teršia mažiau, bet jų yra daugiau. (Kažkodėl nė viena šalis nenori aviacijos įskaičiuoti į klimato kaitos kalkuliacijas).
       Du laipsniai – tai labai mažai, bet kas gi atsitiktų, jei limitas būtų peržengtas? Kas per procesai vyksta klimato kaitos metu?
       A.    Trečdalis šilumos, pasiekiančio žemę, šviesių paviršių išspinduliuojama atgal į orą. Pastoviai tirpstant ledui ir sniegui (ypač Arkties vandenyne) daugiau šilumos lieka ore, kuris dar labiau tirpdo ledą ir sniegą, ir t.t.
       B.    Mažiau žinomas poveikis, kurį kelia amžinas įšalas. Kažkada pelkėtoje, bet dabar amžinai užšalusioje Sibiro ir Kanados tundroje esama didelio metano kiekio, kuris šildo atmosferą 24 kartus greičiau nei CO₂.
       C.    Tropiniai miškai yra dar vienas didelis klimato reguliuotojas, absorbuojantis ir išmetantis CO₂. Amazonijoje didžiąją dalį kritulių lemia patys miškai. Santykinis oro drėgnumas kyla ir krinta. Pasaulio plaučius gali ištikti sausra, ir jie pavirs antrąja Sachara.
       D.    Negrįžtamą ir nenuspėjamą ekosistemų žlugimą nulemia iš dalies destruktyvaus žmogaus įsikišimas, bet vis labiau ir klimato kaita. Visi gyvi organizmai priklauso vienas nuo kito, bet mes dar nežinome, kaip. Nors mokslininkai kasdien įregistruoja 40 naujų rūšių, norint aprašyti visas rūšis prireiks šimtmečių, o ką jau kalbėti apie jų tarpusavio santykius. Mes žinome, kad dabar daug kas katastrofiškai nyksta ir galime tikėtis blogiausio. Mums akivaizdžiai pavojingas būtų apdulkinančių vabzdžių, planktono ir vėžiagyvių, galinčių vandenynuose, didžiausiuose karbono rezervuaruose, absorbuoti CO₂. Vandenynų gyvūnija naikinama nekontroliuojamos industrinės žvejybos, šiukšlinimo ir taršos, didėjančių Mirties zonų, žemės ūkio nuotėkų ir, žinoma, klimato kaitos.

       TAVO KARBONO PĖDSAKAS

       Tavo karbono pėdsakas yra CO₂ ir jo ekvivalentų kiekis, už kurio emisiją esi atsakingas tu pats. JAV gyventojas per metus vidutiniškai išspinduliuoja 20 tonų CO₂, europietis, japonas ir Izraelio gyventojas – 10 tonų, o kitų pasaulio šalių gyventojų pėdsakai mažesni: Kinijoje – 3.2, Kuboje – 2.3, Čade – 0.01.
       Beveik visą CO₂ perteklių į orą paleidžia kelios turtingos šalys, bet labiausiai nuo jo nukenčia skurdžiausios. Pavyzdžiui, Bangladešas išspinduliuoja tik ketvirtį procento, bet 17 milijonų šios šalies gyventojų gresia tapimas benamiais, jei jūros lygis pakils tik pusantro metro.
       Lengva apskaičiuoti savo asmeninį karbono pėdsaką. Litras benzino išgarina 2.4 kg CO₂, litras dyzelinio kuro – 2.7 kg. JAV vidutinis automobilis išgarina 7 tonas CO₂ per metus, tiek pat 700 Čado gyventojų per metus sunaudoja visiems savo poreikiams. 5 plastikiniai maišai arba 2 plastikiniai buteliai išskiria 1 kg CO₂, tiek pat išspinduliuoja 32 valandas veikiantis personalinis kompiuteris. Amerikietiško sūrainio pagaminimui prireikia 3.1 kg CO₂. 2.2 kilometro nuskridęs lėktuvas išspinduliuoja kilogramą CO₂…

       KARBONO SKVOTERIAI CAN PASCUALYJE

       Visame pasaulyje žmonės pradeda galvoti apie klimato kaitą. Gali būti, kad po kelių metų kiekviename planetos mieste ir bendruomenėje atsiras veiksmo ir spaudimo grupių. Jei nesustabdysime anglies dioksido emisijos, pasaulis atsidurs nevaldomo chaoso, gaisrų, potvynių, bado, troškulio, nykimo, karų ir apskritai katastrofos sūkuryje.
       Gyvenu nuskvotintoje kaimo trobelėje, mūsų yra 15, 3 iš mūsų vaikai. Mūsų karbono pėdsakas reliatyviai mažas, per metus susidaro 2 tonos, o kitur Ispanijoje – 9.5.
       Dvi tonos yra skurdžios trečiojo pasaulio šalies lygis, bet mes visai ne skurdžiai. Mes gyvename visavertį ir įvairų gyvenimą, kiekvieną dieną „užsukame“ lankymo, vakarėlių, susirinkimų, žemės darbų ir šeimininkavimo virtuvėje, įvairių dirbtuvių, informacijos skleidimo, pietų, koncertų, demonstracijų, alternatyvaus švietimo, žaidimų su vaikais ir kitų užsiėmimų ciklą.
       Mes esame dalis kūrybingo ir energingo mažo judėjimo, kuris užima apleistas nuosavas valdas ir kuria socialinius centrus, priima sprendimus žmonių susirinkimuose, atsisakydami valstybės kontrolės. Kai kada mūsų CO₂ mažinimo strategiją sunku pritaikyti kitur. Pavyzdžiui, kur nors bute gyvenanti pora su vaikais, kur abu suaugusieji dirba, kad galėtų pragyventi, neskirs laiko maisto gaminimui kūrenant malkas ir nesirūpins atliekų išmetimu. Bet kitką galima pritaikyti, ir jei mes radikaliai nepakeisime savo gyvenimo būdo, klimato kaita „patvarkys“ mus ir mūsų vaikus.
       Mes daug ką susirenkame tarp atliekų, o tai nekainuoja nei CO₂, nei pinigų, o taip pat prailgina daiktų gyvenimą. Šiukšlių konteineriai yra pilni siurprizų, gali viską pasiimti dykai. Daugelis sulūžusių daiktų yra lengvai pataisoma. Draugai mums atiduoda daiktus, kurie netinka jų butams. Nėra jokio reikalo pirkti drabužius – net vaikams. Turgaus pardavėjai būna laimingi, kai mums užsidarant turgui atiduoda dėžes gero maisto. Netgi mūsų namas būtų „išmestas“, o statant naują namą išspinduliuojami šimtai tonų CO₂, visada geriau atstatyti seną namą.
       Mes nesame prisijungę prie elektros tinklų. Panaudoję žvakes, mes gavome keletą saulės energijos plokščių, o dabar susikonstravome tobulą vėjo energijos generatorių, teikiantį mums daug energijos.
       Mes naudojamės automobiliu ir sunkvežimiu kaip įmanoma rečiau, dviratis mieste važinėja greičiau, o čia galima rinktis traukinį. Apšildome namą krosnimis ir dažnai gaminame maistą krosnyje. Renkame tik nukritusias medžių šakas, bet ir jų dalį paliekame, kad atgimtų miško „patalas“. Vieną sykį per savaitę kepame duoną krosnyje, likusiomis savaitės dienomis tai daro mūsų draugai kaime. Mes dalinamės duona su kitais kolektyvais. Naudojame ekologiškus miltus, kuriuose nėra cheminių trąšų liekanų – jos išskiria azoto oksidą (tai – kitos pavojingos šiltnamio dujos, ardančios vandens kelius ir vandenynus) – pesticidų ir herbicidų.
       Daržai taip pat yra organiniai, visą mėšlą mums „duoda“ 2 nusenę arkliai. Mes taupome drėgmę, skatiname augalų ir gyvūnų įvairovę, pvz., kasdami tvenkinius. Mes esame mažytė dalis pasaulinėje kovoje tarp daug CO₂ išspinduliuojančio žemės ūkio verslo ir organiško žemės ūkio judėjimo.
       Mes neprisijungę prie vandentiekio. Renkame vandenį į didelius rezervuarus ant stogo, taip pat į tvenkinius. Vienas rezervuaras taip pat yra mūsų baseinas. Naudojame mažas saulės energijos pompas, o taip pat ir dyzelinę vandens pompą. Jei turite vietos rezervuarui, yra pigu ir lengva rinkti vandenį ant stogų ir taip prisidėti prie pasaulinės kovos už labai riboto vandens kiekio kontrolę ir naudojimą.
       Esama vištidžių, taip pat aptvarų antims ir kalakutams, kurie maitinasi žole, duonos atliekomis ir šiek tiek – grūdais. Kadaise miestai buvo pilni sodų ir vištidžių, ir jei žmonės išties pradės kovoti su klimato kaita, jų vėl atsiras.
       Mes neprisijungę prie kanalizacijos ar drenažo sistemų. Turime puikų tualetą, pastatytą vokiečių dailidžių, kuriame metai po metų bręsta juodžemis, ir jį mes barstome aplink vaismedžius. Duše panaudotas vanduo perkošiamas per nendres ir švarus išteka į tvenkinį. Jei jūs turite vietos, nebūtina pilti savo atmatų į vandenyną.
       Nors mes nelabai dirbame reguliarų darbą, mes patys konservuojame maistą ir džemus, užsiimame amatais, gaminame vaistinius tepalus, alų, vyną ir ratafiją (stiprus katalonų gėrimas). Mes įkūrėme dailidės, mechaniko ir dviračių dirbtuves, didelę biblioteką, rengiame visokias dirbtuves – nuo mikologijos ir astronomijos iki natūralios medicinos. Dar pamiršau bičių avilius...
       Vietinė valdžia mus laiko nusikaltėliais, bet patys yra atsakingi už galingas CO₂ emisijas, greitai sunaikinsiančias jų miestą ir mūsų pasaulį. Tikimės, kad mūsų veikla Can Pascualyje įkvėps žmones keistis – ar tai būtų darželis balkone, ar socialinė revoliucija.

       Iš www.indymedia.org vertė Kasparas P.

       Komunos kontaktai: Can Pascual, Camí de Can Balasch, Collserola, Barcelona, Ispanija, Tel 0034 934069888. Email: agustillu@hotmail.com, mikegilli@hotmail.com

Į viršų