anarchija.lt – aktyvizmas

Mindaugas Klusas

PRAKAITO KRAUTUVĖ: MITAS AR TIKROVĖ?

       Kai maišelyje – ne tik prekė
       Stebina valdžios požiūris
       Išsiverčia be profsąjungų
       Drastiškoms priemonėms nepritartų
       Argumentai ir spekuliacijos
       Ir vėl tos kainos
       Svarbūs klausimai – užribyje

Aktyvūs visuomenininkai neslepia: vienos parduotuvės kasininkių neseniai surengtas streikas – kovos prieš žeminančias darbo sąlygas pradžia. Neformalus judėjimas žada drebinti prekybos tinklus įvairiomis socialinėmis akcijomis ir provokacijomis. Tačiau prekybininkai abejoja, ar visa tai paskatins konstruktyvų dialogą.
Po rugpjūtį kilusio kasininkių streiko vienoje prekybos tinklo IKI parduotuvių radosi dar vienas neformalus aktyvių piliečių sambūris. Judėjimas „Prieš prakaito krautuvę“ jau ėmėsi akcijos steigti profesinę IKI darbuotojų sąjungą, o netrukus žada domėtis kituose didžiausiuose prekybos tinkluose dirbančių žmonių padėtimi. Be kita ko, visuomenininkams kliūva esą nykstanti prekių įvairovė, įtartina kainodara.

Į viršų

Kai maišelyje – ne tik prekė

       Įsitikinę, kad daugumos prekybos tinklų darbuotojų teisės pažeidžiamos, judėjimo suburti bendraminčiai derybomis ir socialinėmis provokacijomis bandys daryti įtaką jų veiklai.
       „Susitikę su darbdaviais, tinklų savininkais paklausime labai paprasto dalyko: kodėl tinkluose neveikia nė viena profesinė sąjunga?“ – pasakojo vienas judėjimo „Prieš prakaito krautuvę“ dalyvių, publicistas Karolis Klimka. Jo nuomone, tokia padėtis itin keista, nes prekybos centrai yra vieni didžiausių darbdavių Lietuvoje.
       K.Klimka teigė, kad mėginimų kurti darbuotojų profsąjungas būta. Pavyzdžiui, Klaipėdos „Maximoje“ profesinė sąjunga net buvo įsteigta, tačiau vėliau jos veikla nuslopinta.
       Judėjimo dalyviai ketina aiškintis su darbdaviais, kas yra civilizuotos darbo sąlygos, ir norėtų diskusijas šia tema „ištraukti“ iš ankštų pragmatinių rėmų. Mat, visuomenininkų teigimu, darbdaviai į priekaištus dažniausiai linkę atsakyti klausimu: ką įmanoma padaryti, jei darbuotojai, užuot rodę iniciatyvą, savo noru išeina iš darbo? „Žmogaus orumas turi būti užtikrintas nepaisant pragmatinių sumetimų“, – įsitikinęs K.Klimka.
       Judėjimo pavadinimas sukurtas sekant vakarietiška antireklamine kampanija, nukreipta prieš garsią sportinės avalynės firmą. „Kieno prakaitas tavo bateliuose?“ – skelbė kampanijos šūkis, primindamas pirkėjams apie nežmoniškas darbo sąlygas skurstančių šalių gamyklose. „Mūsų akcijos šūkis skamba taip: „Kieno prakaitas tavo maiše?“ Norėtume, kad pirkėjas, į maišelį kraudamasis produktus, susimąstytų apie prekybos centruose išnaudojamus darbuotojus“, – sakė K.Klimka.

Į viršų

Stebina valdžios požiūris

       Judėjimo dalyviai stebisi valdžios atstovų neveiklumu ir nenoru keisti situaciją. Visuomenininkams jau teko bendrauti su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu, Seimo Ekonomikos komiteto vadove Birute Vėsaite, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Algirdu Sysu. „Politikai ir vieši asmenys veidmainiškai elgiasi šioje situacijoje“, – tokią išvadą padarė judėjimo dalyviai. K.Klimką papiktino „mechaninė“ politikų reakcija: esą džiugu, kad darbuotojai jau drįsta priešintis išnaudojimui.
       „Absurdas. Džiaugtis čia nėra ko. Darbuotojų sąlygos neatitinka civilizuotos valstybės kriterijų. O asmenys, kurie gina viešąjį interesą, negauna jokios paramos iš valstybės“, – tvirtino K.Klimka.
       Judėjimo dalyviams nuostabą kelia ir šiuo metu veikiančių profesinių sąjungų laikysena. Jų atstovai, K.Klimkos teigimu, po judėjimo akcijos atsiliepė, dėkojo, tačiau profsąjungų kūrimą prekybos tinkluose pavadino beviltišku, nes patys darbuotojai jų nenori. Tačiau judėjimas „Prieš prakaito krautuvę“ profsąjungų lyderiams vis dėlto siūlys dirbti kartu.

Į viršų

Išsiverčia be profsąjungų

       LŽ kalbintas IKI komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila teigė, kad tinklo vadovybė anaiptol nėra nusiteikusi prieš profsąjungų kūrimą. „Tačiau jų būrimosi iniciatyvos nėra. Kita vertus, pačios profsąjungos neturi gero vardo Lietuvoje. Jas garsina tik skandalai“, – įsitikinęs jis.
       T.Vaišvilos manymu, profsąjungos nėra vaistas, panaikinsiantis darbuotojų problemas. „Mūsų parduotuvėse veikia darbo tarybos, į kurias įeina vienas darbuotojų atstovas. Čia sprendžiami atlyginimo, darbo sąlygų klausimai. Esminis dalykas įmonėje – dialogas. Svarbiausia, kad darbuotojai išsakytų savo nuomonę, nuoskaudas. Tik išgirdusi darbuotojų balsą įmonė gali imtis priemonių. Dėl dialogo trūkumo ir kilo incidentas „IKI Mada“, – teigė komunikacijos direktorius.
       Anot jo, Lietuvos darbo rinkoje taip jau susiklostė, kad darbuotojai reikalus sprendžia kur kas paprasčiau – tiesiog nutraukia darbo sutartį ir susiranda panašų darbą kitoje įmonėje.
       IKI vadovai buvo susitikę ir diskutavo su judėjimo „Prieš prakaito krautuvę“ dalyviais. „Teiginiais, kad darbuotojai gali ginti savo ekonominius bei socialinius interesus ir turi teisę streikuoti, netenka abejoti. Nors streikas ir nėra geriausia priemonė. Tačiau tvirtinti, kad priverčiamasis darbas yra draudžiamas... Nežinau, kaip komentuoti, nes mūsų įmonėje darbas nėra priverčiamasis“, – sakė T.Vaišvila. Jo nuomone, nepatenkinti darbuotojai turi kur kreiptis ne tik įmonėje. Esą juos gali apginti ir valstybinės institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija.

Į viršų

Drastiškoms priemonėms nepritartų

       Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė taip pat yra įsitikinusi, kad iniciatyva kurti profsąjungą turi kilti iš darbuotojų. „Tokios iniciatyvos nei anksčiau, nei dabar nebuvo. Mūsų darbuotojai gali tiesiogiai bendrauti su savo vadovais, skambinti ir rašyti įmonės vadovybei. Su pastaraisiais ryšį nuolat palaiko Žmogiškųjų išteklių skyriaus darbuotojai“, – pasakojo ji.
       V.Jakubauskaitė pabrėžė, kad „Maximos“ parduotuvių darbuotojai, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, gauna didžiausius atlyginimus, palyginti su kitų tinklų darbuotojais.
       Į neformalius judėjimus, kuriems rūpi personalo darbo sąlygos, įmonės vadovybė žiūri teigiamai. „Svarbiausia, kad tokių piliečių veiksmai būtų nechuliganiški, o pareiškimai – paremti faktais. Palaikome teisėtas iniciatyvas ir reikalavimus. Visus klausimus stengiamės spręsti bendru sutarimu“, – optimistišką poziciją išreiškė „Maximos“ ryšininkė. Prekybos tinklo vadovybė norėtų, kad bet kokios pretenzijos būtų reiškiamos tiesiogiai. „Prieš imantis drastiškų priemonių reikia bendrauti ir išsiaiškinti visas problemas. Mes – už socialinį dialogą“, – tikino V.Jakubauskaitė.

Į viršų

Argumentai ir spekuliacijos

       Kad visuomenininkams ir prekybininkams pavyks susikalbėti, jau dabar labai abejotina. Jie laikosi skirtingų pozicijų net darbo sąlygų klausimu.
       K.Klimka teigė, kad judėjimas „Prieš prakaito krautuvę“ domėsis, kaip užtikrinama prekių įvairovė monopolinėmis prekybos tinklų sąlygomis. Jo manymu, asortimentas nyksta. „Niekam ne paslaptis, kad prekybos tinklų tiekėjams sudaromos vergiškos sąlygos, jie ujami ir varžomi. Daug produktų gaminama prekybos tinklų užsakymu. Jei tinklas atsisako kai kurių prekių kategorijų, tų prekių visai nelieka. Tai pavojinga padėtis. Esame priklausomi nuo vadybininkų kalkuliacijų“, – įsitikinęs publicistas.
       Prekybos tinklų atstovai tokius priekaištus kategoriškai atmeta. V.Jakubauskaitė teigė, kad asortimentą formuoja pirkėjo poreikiai. „Kiekvienas tiekėjas stebi, kaip perkama jo produkcija, pats peržiūri asortimentą. Nepaklausiausių prekių gamintojai po kurio laiko atsisako“, – tikino ji. Didžiausiose „Maximos“ parduotuvėse pirkėjas gali rasti 65 tūkst. pavadinimų prekių. „Šis skaičius pastarąjį pusmetį dar padidėjo“, – teigė V.Jakubauskaitė.
       Prielaidų, esą mažėja prekių įvairovė, IKI komunikacijos direktorius T.Vaišvila nepanoro komentuoti. „Tai spekuliacija ir privati jų nuomonė“, – tepasakė jis.

Į viršų

Ir vėl tos kainos

       Įtarimų judėjimo dalyviams kelia prekybos tinklų kainodaros politika. „Lobistams, kai kuriems politikams ilgą laiką pavyko išlaikyti šią problemą šešėlyje. Jie nuolat teigė, neva kainodara yra spontaniškas, kone gamtos procesas. Neva kainas reguliuoja pati rinka“, – ironizavo K.Klimka.
       Jis įtaria, kad pirkėjas iš anksto apgalvotai pratinamas prie kainų augimo, pavyzdžiui, paleidžiamas gandas, kad produktai brangsta visoje Europoje. K.Klimkai kilo klausimų, kaip tos kainos formuojamos, kodėl jos „pučiamos“, tačiau atsakymų jis iki šiol neturi. Visuomenininkas pastebėjo pieno produktų, sezoninių, mokyklinių prekių kainų šuolį.
       IKI komunikacijos direktorius T.Vaišvila vėl buvo lakoniškas: „Daugelis jūsų išvardytų argumentų absurdiški. Dėl kainų kilimo pasakysiu tiek, kad joks prekybos tinklas esant tokiai konkurencinei padėčiai nekels kainų savo noru. Reiktų klausti gamintojų, kodėl kyla kainos.“

Į viršų

Svarbūs klausimai – užribyje

       Pasak K.Klimkos, lobistinės organizacijos, verslo interesus ginantys žmonės kuria savaiminės ekonominės raidos mitą. „Teigiama, kad viskas natūraliai susiklostys, kapitalistinė ekonomika, laisvoji rinka yra natūralus procesas, kuris viską sudėlioja į vietas. Mes tik turime laukti. Jei darbuotojai kelia savo teisių klausimą, vadinasi, reikalai valstybėje gerėja“, – ironizavo K.Klimka.
       Jis įsitikinęs, kad dabar Lietuvoje vieni džiaugiasi prasidėjusiu gerymečiu, kai darbuotojai pagaliau išdrįsta „šantažuoti“ darbdavius, o kiti iš to pelnosi – stumia projektus, skatinančius mažinti mokesčius verslui.
       Kad ir kaip būtų, K.Klimka džiaugėsi, kad neformaliems judėjimams, tokiems kaip „Už Lietuvą be kabučių“, pavyko į valdžios darbotvarkę įterpti keletą labai svarbių klausimų: kaip užtikrinamas viešasis interesas komerciniuose plėtros procesuose? kaip atsitiko, kad jie atsidūrė anapus demokratinės kontrolės? „Pajudinome ir visą klausimų, susijusių su darbo santykiais, komplektą“, – viltingai kalbėjo visuomenininkų sambūrio dalyvis.

„Lietuvos žinios“

Į viršų