anarchija.lt – aktyvizmas

SUSAN ROSENTHAL

ORGANIZUOTIS NEPAISANT VALSTYBIŲ SIENŲ?

       Ryžtas
       Imperialistai vaizduoja humanitarinę intervenciją, kad išvengtų opozicijos savo šalyje
       Solidarumo akcijos
       Kaip tapti solidariems

       Straipsnyje „Ar jų, ar mūsų globalizacija?“ (ZNet, 2007 rugpjūčio 27) aš pažymėjau, kad tiek laisvoji rinka, tiek protekcionistinė politika tarnauja kapitalistų klasei, ir darbo žmonės, norėdami kelti pragyvenimo lygį, turi organizuotis nepaisydami valstybių sienų. Vienas skaitytojas į tai atsakė taip:
       Aš taip pat tikiu, kad jei visos profsąjungos pasaulyje dirbtų kartu, mes galėtume pasiekti daugiau. Bet daugelyje šalių nėra profsąjungų, o kai kuriose šalyse, kuriose jų yra, nuolatos areštuojami jų lyderiai. Taip yra ir mano tėvynėje Irake. Taigi, kaip galime padėti profsąjungoms kitose šalyse?
       Atsakymus į šiuos klausimus galime rasti įsidėmėję du pagrindinius darbininkų judėjimo principus: galimybę spręsti už save (ko mes norime patys sau, to norime visiems) ir solidarumo (sužeidus vieną, sužeidžiami visi).

Į viršų

Ryžtas

       Žodžiai „ko mes norime patys sau, to norime visiems“ reiškia, kad visi žmonės turi turėti teisę spręsti savo problemas. Į tai įeina ir santykiai su savo lyderiais ir valdžiomis, kokios jos bebūtų korumpuotos.
       Kuo labiau JAV grasina Iranui, tuo labiau Irano valdžia gali tildyti disidentus šalies viduje, įrodinėdama, jog tai – Amerikos agentai. Norėdami paremti darbininkus Irane, Irake, Venesueloje, Kuboje, Kolumbijoje, Afrikoje, Azijoje ir t.t., Amerikos darbininkai turi priešintis JAV intervencijai į šias šalis.
       Knygoje „Naujasis karinis humanizmas: Kosovo pamokos“ Noamas Chomsky rodo, kaip NATO „vardan principų ir vertybių“ bombardavo buvusią Jugoslaviją. Tikrasis tikslas buvo perimti tam tikros Rytų Europos teritorijos, kuriai prieš tai įtaką darė Rusija, kontrolę.

Į viršų

Imperialistai vaizduoja humanitarinę intervenciją,
kad išvengtų opozicijos savo šalyje

JAV surengė invaziją į Iraką su pretekstu apsaugoti pasaulį nuo branduolinės atakos, o Irako žmones – nuo žiauraus diktatoriaus, jie taip pat turėjo pretekstą įvesti demokratiją. Pasirodo, visa tai buvo melas. Dauguma irakiečių nori, kad JAV pajėgos paliktų jų kraštą, tam pritaria dauguma amerikiečių ir Amerikos karių. Bet Vašingtonas tęsia savo karinę okupaciją, nes jau nuo pradžių tai buvo karas dėl naftos.
Neįmanoma remti kitų tautų darbininkus ir kartu remti mūsų pačių vyriausybę, puolančią tas šalis ar besikišančią į jų reikalus. Kapitalizmas mus verčia apsispręsti: būti lojaliam savo tautai ir išduoti savo klasę ar būti lojaliam savo klasei ir išduoti tautą. (Žodis „tauta“ kapitalistų klasei reiškia jų pačių, o ne daugumos gyventojų interesus).

Į viršų

Solidarumo akcijos

       Tarpusavio pagalba (solidarumas) yra esminis žmogaus prigimties elementas. Daugiau nei 70 procentų amerikiečių mano, jog vyriausybė turi užtikrinti, kad nė vienas žmogus neliktų alkanas, be rūbų ir pastogės. Daugiau nei trys ketvirtadaliai milijardo dolerių lėšų, kurias kasmet renka JAV nepelno organizacijos, yra teikiamos individų. Kiekvienos katastrofos metu – per 9/11, Katriną, Azijos cunamį – pagalbą teikia paprasti žmonės.
       Darbininkų solidarumas – tai ypatinga jėga. 2003 tūkstančiai uostų darbininkų Los Andžele uždarė uostus, solidarizuodamiesi su streikuojančiais bakalėjos darbuotojais. Brazilijoje profsąjungų aktyvistai suorganizavo solidarumo kampaniją prieš JAV invaziją Kolumbijoje ir parėmė streikuojančius Volkswagen gamyklos darbininkus Pietų Afrikoje.
       Kuo labiau pasaulis darosi integruotas, tuo labiau didėja solidarumo poreikis. Vis daugiau prekių dabar pagamina Kinijos darbininkai, surenka Meksikos darbininkai, parduoda Amerikos darbininkai, patiekia Indijos darbininkai. Nors darbininkus skiria valstybių sienos, globalinis kapitalizmas verčia juos ginti savo bendrus interesus.

Į viršų

Kaip tapti solidariems

       Kartu mes stiprūs. Pavieniui – silpni. Politiniai ryšiai, kuriuos užmezgame šiandien, rytoj mums padės efektyviau organizuoti solidarumo akcijas.
       Amerikos profsąjungų aktyvistai remia Irako profsąjungų veikėjų keliones po Jungtines Valstijas. Kalbėjimasis akis į akį apie tai, kas iš tikrųjų vyksta Irake, padeda ardyti melo tinklą, tarnaujantį valdžios žmonių interesams.
       Kasmet žmonės iš viso pasaulio susirenka į Pasaulio Socialinius Forumus ir į demonstracijas prieš G8 susitikimus.
       Dalyvaudama viename darbininkų forume, susipažinau su viena aire, medicinos sesele, radome daug ką bendro savo gyvenime ir pradėjome susirašinėti. Greitai prie mūsų diskusijos prisijungė kiti medicinos darbuotojai. Dabar mes esame šešiese, kilę iš trijų skirtingų šalių, ir susirašome elektroniniu paštu. Iššūkiai, su kuriais susiduriame darbe ir namie, yra nuostabiai panašūs. Mes norime suburti tarptautinę medicinos darbuotojų organizaciją.
       Galite paklausti, ką gali padaryti šeši žmonės trijose skirtingose šalyse. Žinojimas, kad esi ne vienas, kad ir kiti kovoja su ta pačia supuvusia sistema, yra esminis dalykas, kad galėtum tęsti kovą. Tai neįkainojama. Bet mes norime daugiau. Šiandien užmezgami ryšiai taps rytojaus solidarumo akcijų pamatu.
       Yra tik vienas pasaulis. Ekonominiai pakilimai ir nuosmukiai ritasi anapus valstybių sienų ir užlieja pasaulį sinchroninėmis bangomis. Interneto technologijos padeda viso pasaulio žmonėms susisiekti per sekundę.
       Norėdami išlaikyti mus atskirtus, mūsų valdytojai tvirtina, kad mes greičiau skirtingi, nei panašūs. Mes suprantame, kad greičiau yra priešingai, ir pradedame kartu kurti visiškai kitokį pasaulį, pagrįstą dalinimusi ir kooperacija.

Pagal ZNet parengėme mes

Į viršų