anarchija.lt
POLITIKA

       SARKOZY PERGALĖS KALBA:
       „DARBAS“, „AUTORITETAS“ IR „MORALĖ“

       1.Vyro tikslas yra mylėti moterį, o Prancūzijos ekonomikos tikslas yra patiekti sumuštinį, užkeptą sūriu. Toks supratimas lydėjo visus tuos, kurie rėmė Nicolas Sarkozy Prancūzijos prezidento rinkimuose. Jau prieš juos Jane Kramer leidinyje New Yorker aiškino, kad Prancūzijos problema yra neveiksmingumas ir energijos trūkumas: viename Paryžiaus viešbučių, kur ji apsistojo, niekas jai neatsiuntė sumuštinio, užkepto sūriu.
       2. Savo pergalės kalboje Sarkozy dar sykį pakartojo, kad Prancūzijos žmonės privalės išmokti sunkiai dirbti. Vienos apklausos pagal amžiaus grupes duomenimis, daugumos žmonių, balsavusių už Sarkozy, amžius buvo solidesnis nei 65 metai. Kadangi tik du procentai tokių žmonių vis dar dirba, visiškai aišku, kas kam dirbs. Kartu su turtingais amerikiečiais ir senais turtingais prancūzais tikiuosi, kad sūrio užteks.
       3. Savo pergalės kalboje Sarko minėjo „darbą“, „autoritetą“ ir „moralę“, sąvokas, perimtas tiesiai iš Vichy laikų Prancūzijos. Kaip Petainas buvo vokiečių pastatytas valdyti Prancūzijos, taip ir Sarko valdyti šalį buvo instaliuotas globalaus verslo ir aukštesniosios vidurinės klasės.
       4. Arba vėl: kaip prancūzų kolonijų administratorius jis siūlo atsilyginti čiabuviams ar juos bausti atsižvelgiant į jų prancūziškumo laipsnį: kolaborantai (juodieji, musulmonai ar galai) bus apdovanoti tiek, kiek jie stengsis „tapti prancūzais“.
       5. Juodųjų, musulmonų ar galų pavertimas „tikrais prancūzais“ buvo prancūzų kolonistų išsikeltas siekis: prieš penkiasdešimt penkis metus mokiniai Prancūzijos imperijoje, azijiečiai, afrikiečiai ir baltieji, pradėjo pirmą savo pamoką eilute: „Mūsų protėviai galai buvo šviesiaplaukiai ir mėlynakiai“. Tokios privilegijuotos protėvių palikuonių būklės grąžinimas buvo Prancūzijos švietimo sistemos tikslas: kokia sėkmė. Dabar tai – visos politinės sistemos tikslas: paversti žmones, kurie gyvena Prancūzijoje, prancūzais. Pradėkite ieškotis berečių.
       6. Žinoma, visi prancūzų miestai kolonijose turėjo savo čiabuvių kvartalus ir prancūzų kvartalus, jų kolonijines privilegijas ir įgimtą beteisiškumą. Toji tiesa progresavo ir Prancūzijos miestuose, kur tam tikros teritorijos yra pavojingos ten negyvenantiems. Jei esi tamsiaodis ar atrodai esąs iš žemesnės klasės, nesaugu eiti į geresnius rajonus, ten, kur Amerikos žurnalistai važiuoja užsisakyti sūriu užkeptų sumuštinių.
       7. Sarkozy kalbėjo apie 1968-ųjų gegužės sukilimo užbaigimą, dabar ir visados. Bet 1968-aisiais jau buvo turtingų baltųjų vaikų grupelių, valkataujančių po gatves ir mušančių darbininkus bei studentus. Dar prisimenu jaunuolį metro, rodantį savo revolverį. Jis man priminė jaunus prancūzus Alžyre, valkataujančius ir siekiančius „pour si faicir un melon“, nužudyti arabą ir nebūti apkaltintiems.
       8. Jis man primena jaunuolius, susirinkusius šį sekmadienį Place de la Concorde, prie Amerikos ambasados, švęsti Sarkozy pergalės. Priešininkai buvo Bastilijos aikštėje, kitoje miesto pusėje. Bastilijoje vyko riaušės, Place de la Concorde liejosi šampanas. Žiūrėjau į vaikigalius Place de la Concorde, jų pasipūtusias, triumfuojančias šypsenas, ir Bastilija atrodė saugesnė vieta būti.

       pagal INDYMEDIA parenge kp

Į viršų