anarchija.lt
POLITIKA

 
       MARKSIZMO SARGYBOJE:
       TROCKIS IR VENESUELA

       Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas ne sykį savo kalbose yra užsiminęs apie Levo Trockio idėjas, sakėsi esąs permanentinės revoliucijos ir kitų trockistinių idėjų šalininkas.
       Rugpjūčio 20-ąją Venesuelos valdžia organizavo viešą mitingą, norėdama prisiminti 67-tąsias Trockio nužudymo Meksikoje metines. Pirmą sykį per 67 metus ši data buvo oficialiai paminėta vyriausybinės institucijos.
       Tarp dalyvavusių mitinge buvo Estebanas Volkovas, Trockio vaikaitis, dėjęs daug pastangų, kad garsiojo rusų revoliucionieriaus asmenybė būtų reabilituota nuo stalinistinių prasimanymų, Celia Hart, komunistė iš Kubos, vaidinusi svarbų vaidmenį Kuboje atnaujinant diskusijas apie Trockį ir primenant jo idėjas, ir Ricardo Napuri, Peru armijos pareigūnas, tapęs revoliucionieriumi trockistu bei veikęs kartu su Che Guevara.
       Estebanas surengtoje TV laidoje pasakojo esąs paskutinis gyvas dviejų pasikėsinimų į Trockio gyvybę liudininkas, 1940-aisiais jam buvo keturiolika. Paklaustas apie tai, kas buvo Levas Trockis, Estebanas Volkovas paaiškino: „Trockis buvo vienas didžiausių marksistų revoliucionierių, kartu su Leninu organizavęs revoliuciją Rusijoje. Po to, susikūrus biurokratiniam režimui ir judant priešinga marksizmo idėjoms linkme (o tai, pasak jo, privedė Sovietų Sąjungą prie žlugimo ir kapitalizmo atstatymo), jis tapo revoliucijos gynėju. Už tai jis užmokėjo savo gyvybe – jį nužudė Stalino agentas. Bet jo idėjos tebėra gyvos“, teigė revoliucionieriaus vaikaitis.
       Vėliau diskutuota apie permanentinę revoliuciją. Volkovas kalbėjo: „Revoliucija turi būti užbaigta, ji negali baigtis tarpinėse stadijose. Mums nereikia kažko panašaus į Prancūzijos revoliuciją, kurią gynė Stalinas, ir už kurią darbininkų klasė užmokėjo krauju“.
       Celia Hart, kuri dėvėjo raudonus marškinėlius su Che Guevaros atvaizdu, tvirtino, kad tai, kas vyksta Venesueloje, gali būti įvardyta kaip Trockio permanentinė revoliucija.
       „Jūs pristatėte mane kaip draugę iš užsienio“, kalbėjo Hart, „bet Venesueloje permanentinės revoliucijos dėka Kubos revoliucionierius yra draugas bendrapilietis. Tai, apie ką jūs kalbate, yra Kubos revoliucijos dalis, Kubos ir Venesuelos revoliucijos neskiria jokios ribos. XXI a. socializmas ir minėtų dviejų revoliucijų artimumas turi daug ką bendro su permanentinės revoliucijos idėja. Levas Trockis atgimė Che Guevaros asmenyje, o dabar taip pat labai malonu stebėti permanentinės revoliucijos procesus. Tai – precedento neturintis atvejis, kai ministerija organizuoja Trockio minėjimą, tai pirmas kartas pasaulio istorijoje“.
       Toliau, kalbėdama apie Venesuelos ir Kubos reikalus, Hart užsiminė apie ekonomikos planavimą: „Kai kas kalba, kad mes galime turėti „maišytą ekonomiką“, kai egzistuoja platus valstybinis sektorius, bet kapitalistai privatininkai dominuoja svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose. Tam, kad būtų sukurtas demokratinis ekonomikos planavimas, pagrindiniai ekonominiai svertai (žemė, bankai ir pagrindinės pramonės šakos) turi būti eksproprijuoti ir perleisti demokratinei darbininkų kontrolei.
       Ricardo Napuri pasakojo, kad tapo revoliucionieriumi 1948, kai būdamas Peru oro pajėgų pareigūnu atsisakė bombarduoti kairiuosius sukilėlius ir turėjo pasitraukti į tremtį Argentinoje. Jis 1959-aisiais Havanoje įtikino Che Guevarą perskaityti Trockį ir padovanojo jam „Permanentinės revoliucijos“ egzempliorių.
       Napuri kalbėjo: „Reikia galvoti, ar XXI a. revoliucija yra grynas Venesuelos išradimas, ar mes turime jį matyti Lotynų Amerikos kontekste, jos istorijoje ir pasaulinės revoliucijos procese. Kai kalbame apie permanentinę revoliuciją, kalbame apie revoliucinio proceso dinamiką. Venesuelai neužtenka svarstyti, kaip keistis šiandien, mums taip pat reikia svarstyti, kur mes einame. Jei galvosime tik apie Venesuelą, tai bus blogiau už socializmo statybą vienoje šalyje. Prezidentas Chavezas keliauja po Lotynų Ameriką, užmezga naujus ryšius, tikisi liaudies paramos, nes žino, kad Lotynų Amerikos revoliucijai netekus dinamikos, Venesuela taps izoliuota“.
       Jis taip pat pareiškė, kad revoliucija negali sustoti pusiaukelėje: „Trockis mums leido suprasti, kad revoliucija, sustojusi pusiaukelėje, praranda dinamiką ir išsikvėpia. Jei kalbame apie socialistinę revoliuciją, turime kelti klausimą: kokį socializmą mes galime sukurti šiandieniniame pasaulyje, kur klesti barbariška kapitalistinė sistema ir imperializmas. Dėl to Trockis gyvas ir šiandien, jo mintys yra aktualios, reikalingos“.
       Estebanas Volkovas pridūrė: „Trockio asmenybė teikia įkvėpimo revoliuciniams judėjimams ir aiškiausiai išreiškia marksizmą mūsų epochoje. Trockio eliminavimas sutapo su visų Lenino bičiulių bolševikų, įvykdžiusių revoliuciją, sunaikinimu. Stalinas turėjo juos išnaikinti, kad galėtų įvykdyti kontrrevoliuciją ir įvesti totalitarinę biurokratinę diktatūrą“.

       Pagal www.indymedia.org paruošė KP

Į viršų