anarchija.lt
POLITIKA

       ŽYDŲ DILEMA

       Stulbinantis praėjusios savaitės New York Times straipsnis apie tai, kaip Amerikos žydų komitetas stengiasi kairiuosius Izraelio kritikus žydus bei vadina juos antisemitais, padarė tai, ko negalėjo padaryti tūkstančiai blogų, šimtai raportų apie žmogaus teises. Jis sukėlė triukšmą žydų vadovų tarpe, atskleisdamas retrogradišką jų mąstymo būdą ir negebėjimą diskutuoti. Dar daugiau, Times pranešimas suvienijo išsiskaidžiusią opoziciją, nes buvo pranešta apie tai, ko mes nesupratome: susidūrimas yra neišvengiamas.
       Paskelbkime apie tai, kam rengiamasi dabar: tai judėjimas. Pažangūs žydų veikėjai visaip smerkia vadovų konformistų lojalią paramą nekenčiamai Palestinos okupacijai, kai kurie iš jų įžvelgia jos sąsajas su „JAV įvykdyta kruvina Irako okupacija“. Nepriklausomi žydų balsai, grupė prieš okupaciją pasisakančių žydų Anglijoje (įskaitant rašytoją Haroldą Pinterį ir istoriką Ericą Hobsbawmą) traukiasi iš konformistinių žydų organizacijų parodydami, kaip bankrutavo šių organizacijų lobistinės pozicijos. Australijoje Antony'is Loewensteinas pastebi „nepritariančiųjų iškilimą“. O JAV Ouklende įsikūrusi Žydų taikos balso grupė, turinti skyrius visoje šalyje, neseniai atidarė puikų tinklalapį Muzzlewatch, kuris padeda kovoti su juodinimais ir gąsdinimais, kuriuos lobistai visada taikė žydams, norėjusiems, kad būtų kilniai elgiamasi su Palestinos arabais. Tokie veikėjai, kaip Jimmy'is Carteris paskatino šį judėjimą, praeitais metais apkaltindami konformistus žydus nemoraliu palestiniečių traktavimu. Jie paskatino žiniasklaidą apie tai rašyti, o pažangius žydus – vaidinti savo vaidmenį ir susigrąžinti tokias vertybes, kokias turėjo Hannah Arendt. Žydų dilema, kilusi dėl sionistinės „mašinos“, padės transformuotis žydiškai tapatybei ir požiūriui į nacionalizmą.

       Parengė kp

Į viršų