39. Kukuoti, kvaksėti, kudakuoti
Alexander Brener, Barbara Schurz. KĄ DARYTI?

ka daryti      Skiriu Deleuze’ui ir Guattari

 

Vėlų 1997-ųjų rudenį šios knygos autoriai apsilankė Vienos kunsthalėje, kurioje paskaitą skaitė Niujorko moderniojo meno muziejaus („Museum of Modern Art”, MoMA) direktorius Glennas Lowry – šūdžius. Paskaita buvo skirta aptarti muziejų administracijos veiklą šiuolaikinėmis sąlygomis. Jos klausė viso labo 12–14 žmonių – vietinių muziejininkų su kunsthalės direktoriumi ponu Mattu priešakyje – smulkiu populistu ir biurokratu. Pats misteris Lowry irgi buvo pagarsėjęs reakcionierius, demagogas, modistas ir intrigantas. Mes specialiai atėjome į paskaitą, kad pareikštume jam savo pasišlykštėjimą. Girdite, misteri Lowry?!

 

Po penkių minučių paaiškėjo, kad visas skurdus paskaitos turinys – vien tušti pilstymai ir durnystės. Tada mes ėmėme kvaksėti. Nieko daugiau: tiesiog kvaksėjome lyg balų varlės. Kva-kva-kva...

 

Misteris Lowry apstulbo. Jis liovėsi pliurpęs ir pakėlė akis nuo konspekto. Herras Mattas irgi apstulbo. Apstulbo ir visi kiti. Mes liovėmės kvaksėti. Įtampa šiek tiek aprimo.

 

Misteris Lowry pratęsė paskaitą. Mes savo ruožtu vėl ėmėme kvaksėti. Misteris Lowry vėl nutilo. Herras Mattas nusprendė imtis priemonių. Jis pasišaukė kažkokį vergą, kuris po sekundės prišoko prie mūsų ir paprašė liautis. Mes liovėmės. Misteris Lowry pratęsė paskaitą. Mes ėmėme kvaksėti vėl.

 

Trumpai tariant, iš šitos protą pisančios paskaitos mus išvijo na chuj. Na ir kas? Užtai mes iki valios prisikvaksėjome savo malonumui. Kvaksėti būtina! Bet viską reikia daryti taip, kad kvaksėjimas netaptų konvencija, požiūriu, estetika. Kvaksėjimas turi sukelti aplinkinių neapykantą, o ne pritarimą. Priešinantis reikia panaudoti visus savo gabumus ir nuolat atminti Marxo formulę: „Didieji pasaulio istorijos įvykiai nutinka du kartus: pirmą kartą kaip tragedija, antrą – kaip farsas.” Jei kvaksite antrą kartą, kvaksėkite dar beprotiškiau ir pavojingiau nei pirmą. Ir juokitės: iš savęs, iš savo kvaksėjimo ir iš priešininko! Gera nuotaika – ir jokių depresijų.

 

Alexander Brener, Barbara Schurz. Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje. V.: Juodraštis, 2008.

 

 

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti