Valerie Solanas. Vyrų išnaikinimo draugijos manifestas (2)
V. Solanas. VYRŲ IŠNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS

valerie solanas      Tęsinys. Skaityti pradžią

 
SEKSUALUMAS
 

Seksas nėra santykių dalis: atvirkščiai, tai vienišas, nekūrybiškas išgyvenimas, grynas laiko švaistymas. Moteris gali visai nesunkiai – kur kas lengviau, nei ji pati mano – išsivaduoti iš seksualinio geismo ir tapti ramia, blaiviai protaujančia ir laisva ieškoti tikrai vertingų santykių ir veiklos; tačiau vyrai, seksualiai geisdami moterų, jas nuolat dirgina ir jaudina iki geidulingo šėlsmo, įkalindami jas sekso maiše, iš kurio nedaugeliui moterų tepavyko ištrūkti. Ištvirkęs vyras skatina moters geismą; jis negali to nedaryti – jei tik moteris peržengtų savo kūną ir pakiltų virš gyvuliškumo, vyras, kurio ego yra jo pimpalas, išnyktų.

 

Seksas yra kvailių prieglobstis. Ir kuo kvailesnė moteris, kuo giliau ji įklimpusi vyro „kultūroje“, trumpiau tariant, kuo ji geresnė ir malonesnė, tuo seksualesnė. Pačios geriausios ir mieliausios mūsų „visuomenės“ moterys yra šėlstančios sekso maniakės. Bet, būdamos tokios siaubingai geros, jos, žinoma, nekrinta taip žemai, kad imtų pistis – tai taip žema – jos mylisi, jos atranda kūniškas bendravimo formas ir užmezga juslinius santykius; literatės įsiklauso į Eroso virpesius ir juose užčiuopia Visatos ritmą; religingosios priima Dieviškojo Jausmingumo komuniją; mistikės paklūsta Erotiniam Principui ir susilieja su Kosmosu, o narkomanės užmezga ryšį su savo kūnų erotinėmis ląstelėmis.

 

Kita vertus, moterys, mažiausiai įklimpusios į vyro „kultūrą“, ne itin geros ir ne itin malonios, tos nerafinuotos ir paprastos sielos, kurioms pistis tereiškia pistis, kurios pernelyg vaikiškos suaugusiųjų pasauliui su priemiesčiais, nekilnojamuoju turtu, pašluostėmis ir šūdinais vystyklais, per didelės savanaudės, kad prižiūrėtų vaikus ir vyrus, pernelyg necivilizuotos, kad suktų sau galvą dėl to, ką apie jas galvoja kiti, pernelyg arogantiškos, kad gerbtų Tėvelį, „Didžiuosius Mąstytojus“ ar giliąją Protėvių išmintį, kurios tiki savo žemais, gyvuliškais instinktais, kurioms Kultūra reiškia ne daugiau nei viščiukai kieme, kurios labiau už viską mėgsta bastytis, ieškodamos emocinių nuotykių ir įkvėpimo, kurios linkę į bjaurias, piktas, skandalingas „scenas“, nepakenčiamos, įsiutusios kalės, pasiryžusios smogti į dantis, jei kas jas per daug suerzina, kurios galėtų suvaryti peilį vyrui į krūtinę arba ledo kirtiklį į subinę, vos jį pamačiusios, jei tik žinotų, kad pavyks pasprukti, trumpiau tariant, tos, kurios mūsų „kultūros“ standartais vertinant yra PADUGNĖS... tos moterys yra blaivios, mąstančios ir išsaugojusios aseksualumą.

 

Nevaržomos padorumo, mielumo, mandagumo, viešosios nuomonės, „dorovės“ ir subingalvių pagarbos, visada ekscentriškos, nešvankios, vulgarios PADUGNĖS buvo visur... buvo visur ir viską matė – viską iki paskutinės smulkmenos – jos išvaikščiojo visą uosto teritoriją, buvo po kiekvienu doku ir pylimu – falo pylimu, vaginos pylimu... turi būti perbridęs sekso jūras, kad pasiektum antiseksualumą, o PADUGNĖS perėjo viską ir dabar yra pasiruošusios naujam pasirodymui; jos nori išlysti iš po dokų, pajudėti, apsireikšti, išnirti. Tačiau PADUGNĖS dar neįsiviešpatavo; PADUGNĖS vis dar tebetūno šios „visuomenės“ dugne, kuri, jei kas nors nepakeis dabartinio jos kurso ir jei ant jos neužkris bomba, užpis save negyvai.

 
 
NUOBODULYS
 

Gyvenimas visuomenėje, sukurtoje būtybių, kurios, kai nebūna nykios ir depresyvios, būna visiškai nuobodžios, gali būti tik visiškai nuobodus, jei ne depresyvus ir nykus.

 
 
SLAPTUMAS, CENZŪRA, INFORMACIJOS IR IDĖJŲ
KONTROLĖ BEI DEMASKAVIMAS
 

Giliai širdyje kiekvienas vyras slapta labiausiai bijo, kad nebūtų atskleista jo tikroji primityvi, gyvuliška, t.y. vyriška, o ne moteriška prigimtis. Taktiškas, mandagus elgesys ir „orumas“ padeda išlaikyti paslaptį atskiro asmens lygmenyje, tačiau kad apsaugotų nuo demaskavimo visą vyrų giminę ir išlaikytų dominuojančias pozicijas „visuomenėje“, vyras turi pasitelkti:

 

1. Cenzūrą. Kad jo gyvuliška prigimtis nebūtų dirginama ir neiškiltų į paviršių, vyras griebiasi cenzūros. Tačiau, reaguodamas refleksais, o ne smegenimis, jis nesugeba aprėpti bendros visumos, o tik paskirus poelgius ir frazes, todėl išcenzūruoja ne tik „pornografiją“, bet visus kūrinius, kuriuose pasitaiko „nešvankių“ žodžių, kad ir kokiame kontekste jie pasirodytų.

 

2. Visų idėjų ir informacijos, kuri gali išduoti tikrąją vyro prigimtį ar pakenkti dominuojančiai pozicijai „visuomenėje“, kontrolę ir draudimą. Didelė dalis biologinės ir psichologinės informacijos yra draudžiama, nes ji įrodo didžiulį moterų pranašumą prieš vyrus. Taip pat, kol vyrai turės kontrolės galią, nebus išspręsta psichinių ligų problema, nes, pirma, vyrai tuo asmeniškai suinteresuoti – tik paskutinių sveiko proto likučių netekusios moterys gali toleruoti visaapimančią vyro kontrolę ir, antra, vyrai negali pripažinti, kad pagrindinė psichinių ligų priežastis yra tėvystė.

 

3. Demaskavimą. Didžiausią pasitenkinimą vyrui – jei tarsime, kad nuolat įsitempusiam ir paniurusiam vyrui iš viso kas nors gali teikti pasitenkinimą – kelia kitų demaskavimas. Kas būtent demaskuojama ne taip svarbu; demaskuodamas kitus vyras nukreipia dėmesį nuo savęs. Demaskuoti priešo agentus (komunistus ir socialistus) yra viena mėgstamiausių jo laisvalaikio pramogų, padedančių nukreipti grėsmę ne tik nuo savęs, bet ir nuo savo šalies bei Vakarų pasaulio. Grėsmė yra ne čia, ji Rusijoje.

 
 
ĮTARUMAS
 

Niekada niekam nejaučiantis empatijos, prieraišumo ir pasitikėjimo, visuomet galvojantis tik apie save, vyras nežino, ką reiškia žaisti pagal taisykles; bailus, besilankstantis prieš moteris, kad tik joms įtiktų, nes be jų jis niekas, nuolat susirūpinęs, kad į paviršių neišlystų jo gyvuliškumas ir vyriškumas, todėl nuolat slepiantis savo prigimtį, vyras turi visą laiką meluoti; jis tuščias, todėl nė nežino, ką reiškia žodžiai garbė ir sąžinė. Trumpai tariant, vyras yra klastingas, o cinizmas ir įtarumas vyrų „visuomenėje“ yra laikysenos norma.

 
 
BJAURUMAS
 

Skendintis seksualume, nepatiriantis jokių estetinių ar intelektualinių impulsų, godus ir materialistiškas, vyras ne tik primetė pasauliui savo „Didįjį Meną“, bet ir pripildė savo beformius miestus bjauriais iš vidaus ir iš išorės statiniais, bjauria puošyba, reklaminiais stendais, greitkeliais, automobiliais, šiukšlių konteineriais ir, žinoma, savo paties puvėsiais.

 
 
PRIEVARTA IR NEAPYKANTA
 

Vyro nervus nuolat ėda frustracija, kad jis nėra moteris, kad jis niekada nepatirs tikro pasitenkinimo ir niekas jam nesuteiks malonumo; jį ėda neapykanta – ne racionali neapykanta, nukreipta į tuos, kurie su tavimi blogai elgiasi ar įžeidinėja, bet iracionali, neapibrėžta neapykanta... neapykanta, glūdinti pačiame jo bevertės gyvybės epicentre.

 

Niekuo nepateisinama prievarta ne tik įrodo tikrąjį „Vyriškumą“ ir padeda išlieti susikaupusią neapykantą, bet taip pat leidžia vyrui patirti šiokį tokį seksualinį susijaudinimą, nes sujaudinti pusiau mirusią jo nuovoką gali tik itin stiprūs impulsai.

 
 
LIGA IR MIRTIS
 

Senėjimo procesų ir mirties priežastis yra ligos, bet visos ligos yra išgydomos; todėl senėjimą galima sustabdyti ir gyventi amžinai. Tiesą sakant, senėjimo ir mirties problemai išspręsti pakaktų vos keleto metų, jei to imtųsi visuotinės, masinės mokslininkų pajėgos. Tačiau vyrų isteblišmentas problemos niekada neišspręs, nes:

 

1. Dauguma vyrų mokslininkų vengia biologinių tyrimų, baimindamiesi įsitikinti, kad vyrai yra moterys, ir vietoje to verčiau renkasi „vyriškas“ karų ir mirties programas.

 

2. Daugelis pajėgių mokslininkų atsisako mokslininko karjeros išgąsdinti mūsų „aukštosios“ edukacinės sistemos griežtumo, nuobodumo, brangumo (pinigų ir laiko požiūriu) ir nesąžiningų privilegijų.

 

3. Dėl savo aukštų vietų pavydžiai drebantys specialistai skleidžia tokią propagandą, kad abstrakčios mokslinės idėjos būtų suvokiamos tik keliems išrinktiesiems.

 

4. Pasitikėjimo savimi stygius, kurį lemia tėvo dominavimas, daugeliui talentingų mergaičių atima norą tapti mokslininkėmis.

 

5. Trūksta automatizacijos. Šiandien jau egzistuoja galybė informacijos, kuri, jei būtų tinkamai surūšiuota ir susieta, padėtų išgydyti vėžį ir keletą kitų ligų, o galbūt atskleistų pačią gyvybės paslaptį. Tačiau kad pavyktų sutvarkyti informacijos masyvą reikia itin greitų kompiuterių. Kol gyvuoja vyrų kontrolės sistema, kompiuterių įvedimas bus atidėtas neribotam laikui, nes vyrai bijo, kad juos gali pakeisti mašinos.

 

6. Nepasotinama pinigų sistema reikalauja naujų produktų. Daugelį iš tų kelių mokslininkų, kurie dar nėra įtraukti į mirties programas, kausto įsipareigojimai korporacijoms.

 

7. Vyrams patinka mirtis – ji jaudina juos seksualiai, be to, jie nori mirti, nes jau yra pusiau mirę.

 

8. Piniginė sistema yra palanki patiems nekūrybiškiausiems mokslininkams. Dauguma mokslininkų ateina iš palyginti pasiturinčių šeimų, kuriose valdo Tėvelis.

 

Negalėdamas pasiekti pozityvios laimės būsenos, kuri yra vienintelis galimas egzistencijos pateisinimas, vyras geriausiu atveju gali jaustis patenkintas, atsipalaidavęs ir abejingas, tačiau tai trunka labai trumpai, nes palaipsniui šią būseną pakeičia kita – negatyvi nuobodulio būsena; todėl vyro gyvenimas yra nuolatinė kančia, kurią kartas nuo karto palengvina trumpos ramybės valandėlės, patiriamos kokios nors moters dėka. Taigi, vyras pagal apibrėžimą yra siurbėlė, emocinis parazitas, ir neturi jokios moralinės teisės gyventi, nes niekas neturi teisės gyventi kito sąskaita.

 

Kaip žmogus turi didesnę teisę gyventi nei šuo, nes yra labiau išsivystęs ir pasiekęs aukštesnį sąmonės lygį, taip ir moterys turi didesnę teisę gyventi nei vyrai. Todėl bet kurio vyro sunaikinimas yra teisingas ir geras poelgis, gailestingumo aktas, be to, itin naudingas moterims.

 

Kita vertus, šis moralinis uždavinys ilgainiui virs daugiau teoriniu, turint galvoje, kad vyrai patys save laipsniškai naikina. Be to, kad yra nuolat įsivėlę į nuo seno mėgstamus klasikinius karus ir rasines riaušes, vyrai vis dažniau arba tampa pederastais, arba žudo save narkotikais. Galų gale, nori to moterys ar ne, visa atsakomybė teks joms vienoms, jau vien dėl to, kad nebus kitos išeities – vyrų nebeliks grynai fiziniu požiūriu.

 

Ši tendencija stiprėja ir dėl to, kad vis daugiau ir daugiau vyrų ima aiškiau suprasti savo padėtį; jie ima suvokti, kad moterų interesai yra jų interesai, kad jie gali gyventi tik moterų dėka ir kad kuo daugiau drąsos moteris turės gyventi, realizuoti save, būti moterimi, o ne vyru, tuo daugiau galimybių ir jam likti gyvam; jis ima įsisąmoninti, kad daug lengviau ir maloniau gyventi moters dėka, nei bandyti ja tapti, savintis jos bruožus, apdovanoti save jos savybėmis, menkinti moterį ir tvirtinti, kad ji yra vyras. Pederastui, pripažįstančiam savo vyriškumą, t.y. savo pasyvumą ir seksualumą, savo moteriškumą, taip pat patogiausia gyventi tarp išties moteriškų moterų, nes tuomet jam lengviau būti vyru, išlikti moterišku. Jei vyrams užtektų išminties, jie stengtųsi tapti moterimis ir intensyviai įsitrauktų į biologinius tyrimus, kad smegenų ir nervų sistemos operacijų dėka pakeistų savo psichiką ir kūną.

 

Klausimas, ar išnaudoti moteris reprodukavimui, ar daugintis laboratorijose, taip pat ilgainiui taps teoriniu: kas atsitiks, kai kiekviena moteris, vyresnė nei dvylikos metų, kiekvieną dieną išgers Tabletę, o atsitiktinumų nebebus? Kiek moterų sąmoningai sutiks pastoti ar, jei pastos atsitiktinai, nėštumo nenutrauks? Ne, Virginia, būti veisline kumele nėra moters svajonė, nepaisant to, kad daugelis surobotėjusių moterų išplautomis smegenimis taip tvirtina. Kai visuomenę sudarys tik visiškai sąmoningos moterys, atsakymas bus – ne. Ar vertėtų tam tikrą procentą vyrų per prievartą atskirti ir laikyti kaip veislines kumeles, kad neišnyktų rūšis? Akivaizdu, kad tai nereikalinga. Problemą galima išspręsti reprodukuojant kūdikius laboratorijose.

 

Į klausimą, ar verta toliau reprodukuoti vyrus, reikėtų atsakyti, kad, jei vyrai iki šiol tarp mūsų gyvavo kaip liga, dar nereiškia, kad jie ir toliau turi gyvuoti. Kai genetinė kontrolė taps įmanoma – o tai atsitiks netrukus – mes, savaime suprantama, gaminsime pilnavertes, išbaigtas, o ne defektuotas būtybes su fiziniais ir emociniais trūkumais, tokiais kaip vyriškumas. Kaip kad nemoralu būtų sąmoningai dauginti akluosius, taip pat nemoralu dauginti emocinius luošius.

 

Kam apskritai dauginti, netgi moteris? Kam reikalingos ateities kartos? Kokiam tikslui? Kam daugintis, jei niekas nesens ir nemirs? Kam rūpintis, kas atsitiks, kai būsime mirusios? Kodėl mums turėtų rūpėti, kad būsimųjų kartų nebebus?

 

Natūrali įvykių eiga, socialinė evoliucija atves prie visiškos pasaulinės moterų kontrolės, tada bus nutrauktas vyrų dauginimas ir galiausiai moterų dauginimas taip pat bus nutrauktas.

 

Tačiau Vyrų sunaikinimo draugija, kurią sudaro PADUGNĖS, nekantrauja; PADUGNIŲ neguodžia mintis, kad ateityje pasaulis bus tobulas; PADUGNĖS nori ir pačios atsiplėšti jaudinančio gyvenimo gabalą. Jei didžioji dalis moterų būtų PADUGNĖS ir priklausytų Vyrų sunaikinimo draugijai, jos per keletą savaičių nesunkiai perimtų šalies kontrolę, paprasčiausiai mesdamos darbą ir tokiu būdu paralyžiuodamos valstybę. Yra ir kitų būdų sužlugdyti ekonomiką ir visą kita: pavyzdžiui, ignoruoti piniginę sistemą, nustoti pirkti, imti plėšikauti ir atsisakyti paklusti įstatymams, jeigu nenori paklusti. Nei policijos pajėgos, nei Nacionalinė gvardija, kariuomenė, karinis jūrų laivynas ir jūrų pėstininkai, net susivieniję nenumalšintų sukilimo, jei jame dalyvautų pusė šalies gyventojų, juolab tokių, be kurių jie patys yra visiškai bejėgiai.

 

Jei visos moterys staiga imtų ir paliktų vyrus, atsisakydamos turėti su jais ką nors bendra, vyriausybė ir krašto ekonomika visiškai žlugtų. Netgi gyvendamos su vyrais, bet įsisąmoninusios savo pranašumą ir galią jiems, moterys per keletą savaičių galėtų viską paimti į savo rankas, o vyrai taptų visiškai joms paklusnūs. Sveikoje visuomenėje vyras turėtų klusniai sekti paskui moterį. Vyras yra romus, paklusnus ir lengvai pasiduoda bet kuriai norinčiai jį valdyti moteriai. Tiesą sakant, vyras desperatiškai trokšta, kad moteris jį valdytų, trokšta Mamos globos, trokšta visiškai atsiduoti jos priežiūrai. Tačiau visuomenė, kurioje gyvename, nėra sveika visuomenė, ir dauguma moterų neturi nė menkiausio supratimo, kokie galėtų būti jų santykiai su vyrais.

 

Taigi, konfliktuojančios pusės yra ne vyrai ir moterys, bet PADUGNĖS – dominuojančios, užtikrintos, savimi pasitikinčios, nešvankios, pašėlusios, savanaudiškos, nepriklausomos, išdidžios, nuotykių ieškančios, nesuvaržytos taisyklių, arogantiškos moterys, laikančios save pačiomis tinkamiausiomis valdyti pasaulį, jau priėjusios šios „visuomenės“ ribas ir pasiryžusios žengti toliau, nei ta visuomenė kada nors galės pasiūlyti; – ir gerutės, pasyvios, susitaikančios, „išsilavinusios“, mandagios, užsidariusios, pavergtos, priklausomos, išgąsdintos, nemąstančios, savimi nepasitikinčios, nuolat pritarimo siekiančios Tėvo Dukrelės, kurios negali pakęsti nežinomybės, kurios norėtų ir likti beždžionės stadijoje, kurios jaučiasi saugios tik kuomet šalia stovi Didysis Tėvelis, didelis stiprus vyras, į kurį galima atsiremti, ir riebus, apžėlęs veidas Baltuosiuose rūmuose, kurios bijo pažvelgti realybei į akis ir pripažinti, kas iš tikrųjų yra vyras ir kas iš tikrųjų yra Tėvelis, kurios susiejo savo likimą su kiaule, prisitaikė prie gyvuliškumo, jaučiasi tariamai patenkintos ir nepripažįsta jokio kito „gyvenimo“ būdo, kurios sumenkino savo nuomonę, mąstymą, požiūrį iki vyro lygio, kurios gali būti įvertintos tik vyrų „visuomenėje“, nes joms trūksta proto, vaizduotės ir sąmojo, kurių svarbiausias darbas, garantuojantis joms vietą po saule, ar greičiau vietą dumble, yra guosti ir atpalaiduoti vyrą, žadinti jo ego ir gimdyti jam vaikus, kurias kitos moterys atmetė kaip netinkamas, kurios savo trūkumus, savo vyriškumą primeta visoms moterims ir laiko moterį menkysta.

 

Tačiau PADUGNĖS pernelyg nekantrios, kad lauktų, kol milijonas bukapročių išplautomis smegenimis atsitokės. Kodėl gyvenimą mylinčios moterys turėtų ir toliau nuobodžiai pėdinti kartu su vyriškomis nuobodybėmis? Kodėl laisvųjų likimas turėtų būti susipynęs su vergių? Kodėl aktyviosios ir kūrybingosios turėtų būti konsultuojamos pasyviųjų ir nuobodžiųjų apie socialinį draudimą? Kodėl nepriklausomosios turi būti prirakintos prie siuvimo mašinos kaip ir pavaldinės, kurioms reikia Tėvelio, kad turėtų į ką įsikibti? Nedidelė saujelė PADUGNIŲ galėtų perimti šalį per metus, sistemiškai dulkindamos sistemą, naikindamos nuosavybę ir žudydamos.

 

PADUGNĖS taps nedarbo ir sumaišties pajėgomis; jos įsidarbins įvairiose vietose ir nedirbs. PADUGNĖS pardavėjos, pavyzdžiui, neims pinigų už prekes; PADUGNĖS telefonistės neapmokestins skambučių; PADUGNĖS įstaigų ir gamyklų darbuotojos ne tik žlugdys bendrą darbą, bet ir slapta gadins įrangą. PADUGNĖS tol nedirbs viename darbe, kol jas atleis, tuomet susiras naują vietą nedirbti.

 

PADUGNĖS per prievartą užiminės autobusų vairuotojų, taksistų ir metro bilietų pardavėjų vietas ir pačios vairuos taksi ir autobusus bei dalins keleiviams metro bilietus už dyką.

 

PADUGNĖS naikins visus nenaudingus ir kenksmingus objektus, tokius kaip automobiliai, vitrinos, „Didysis Menas“ ir pan.

 

Pagaliau PADUGNĖS perims eterį – radijo ir televizijos tinklą – ir atleis iš darbo tuos radijo ir TV studijų darbuotojus, kurie priešinsis PADUGNIŲ įsibrovimui.

 

PADUGNĖS ardys poras – įsiveržę į mišrias (vyro-moters) poras, kur jos bebūtų, jas išskirs.

 

PADUGNĖS išžudys visus vyrus, kurie nepriklausys Aptarnaujančiam PADUGNIŲ Personalui. Aptarnaujantį Vyrų Personalą sudarys vyrai, kurie uoliai stengsis save sunaikinti, vyrai, kurie darys gera, kad ir kokie būtų jų motyvai, ir tie, kurie atitiks PADUGNIŲ ir Vyrų sunaikinimo draugijos poreikius. Štai kokie vyrai, pavyzdžiui, būtų reikalingi Aptarnaujančiame Personale: vyrai, žudantys kitus vyrus; biologai, dalyvaujantys konstruktyviose, o ne, pavyzdžiui, biologinio karo programose; žurnalistai, rašytojai, redaktoriai, leidėjai ir prodiuseriai, kurie skleistų ir propaguotų PADUGNIŲ tikslus atitinkančias idėjas; pederastai, kurių žėrintis, tviskantis pavyzdys paskatintų kitus vyrus pasekti jų pėdomis, atimti iš savęs vyriškumą ir tapti palyginti nekenksmingais; vyrai, noriai dalijantys kitiems pinigus, daiktus, paslaugas; vyrai, kurie sakytų viską taip, kaip yra iš tikrųjų (kol kas nė vienas nėra to daręs), kurie atskleistų moterims visą tiesą apie save, kurie sugalvotų kvailoms moterims-vyrams teisingus teiginius, kad šios galėtų juos mėgdžioti, sakydamos, pavyzdžiui, kad pagrindinis moters gyvenimo tikslas turėtų būti sutraiškyti vyrų giminę (čia vyrams turėtų padėti PADUGNIŲ organizuojami Šūdo kursai, kurių metu susirinkę vyrai privalėtų pasisakyti, pradėdami sakiniu: „Esu šūdas, žemas, apgailėtinas šūdas“, o po to išvardinti visas priežastis, dėl kurių jis yra tas, kas yra. Už tai jie bus apdovanojami galimybe ištisą valandą praleisti PADUGNIŲ draugijoje. Į kurso užsiėmimus bus kviečiamos ir mandagios, doros moterys-vyrai, kad visam laikui atsikratytų abejonių ir nesusipratimų dėl vyrų giminės); porno knygų, filmų ir pan. autoriai ir platintojai, kurių dėka jau netrukus ekrane bus rodomas tik Čiulpimas ir Pisimas (vyrai, kaip žiurkės, sekančios Žiurkių Gaudytojo dūdelę, seks paskui Vaginą ekrane pasitikti savo likimo, kol juos apsems, užlies ir paskandins jų pačių pasyvus kūniškumas); narkotikų prekeiviai ir propaguotojai, kurie paspartins vyrų išnykimą.

 

Tapti Aptarnaujančio Personalo nariu yra būtina, bet nepakankama sąlyga, kad patektum į mirties išvengusiųjų sąrašą; neužtenka daryti gera; kad išsaugotum savo bevertę gyvybę, taip pat reikia vengti blogio. Ypač bjaurūs ir kenksmingi yra šie tipai: prievartautojai, politikai ir visi tie, kurie jiems dirba (rinkiminės kampanijos dalyviai, politinių partijų nariai ir pan.); nevykę dainininkai ir muzikantai; tarybų pirmininkai; Duondaviai; žemvaldžiai; pigių užkandinių ir restoranų su muzikiniais automatais savininkai; „Didieji menininkai“; lupikautojai ir smulkūs spekuliantai; farai; magnatai; mokslininkai, dirbantys mirties ir destrukcijos programose arba privačiose gamybos korporacijose (t.y. beveik visi mokslininkai); apgavikai ir šarlatanai; diskžokėjai; vyrai, kurie leidžia sau užkabinėti nepažįstamas moteris; nekilnojamojo turto agentai; biržos makleriai; vyrai, kurie šneka, nors neturi ką pasakyti; vyrai, be darbo stoviniuojantys gatvėse ir savo buvimu darkantys peizažą; aferistai; sukčiai; šiukšlintojai; plagijatoriai; vyrai, kurie bent kiek kenkia kokiai nors moteriai; visi vyrai, dirbantys reklamos srityje; psichiatrai ir klinikų psichologai; meluojantys rašytojai, žurnalistai, redaktoriai, leidėjai ir pan.; oficialūs ir slapti cenzoriai; visi ginkluotųjų pajėgų nariai, įskaitant šauktinius (įsakymus duoda LBJ (Lyndonas Baines Johnsonas) ir McNamara, bet juos vykdo kariškiai), ir ypač – pilotai (bombas mėto ne LBJ, o pilotai). Jei vyro elgesys patenka į abi – gerą ir blogą – kategorijas, jis bus asmeniškai įvertintas, kad būtų nustatyta, ar visas jo elgesys yra labiau geras, ar blogas.

 

Nors atrodo labai patogu įkandin vyrų išnaikinti ir moteris – „Menininkes“, apgavikes ir apsimetėles, tačiau tai nebūtų teisinga, nes dauguma nesuprastų, kad nužudytosios moterys yra vyrai. Visos moterys turi daugiau ar mažiau bjaurių bruožų, bet tik dėl ilgo gyvenimo su vyrais. Sunaikinkit vyrus, ir moterys atsities. Moterys yra pataisomos, vyrai – ne, nors jų elgesį pagerinti galima. Kai PADUGNĖS pasvilins jiems padus, jų elgesys tučtuojau pagerės.

 

PADUGNĖS ne tik naikins, gadins, grobs, ardys ir žudys, bet taip pat verbuos naujas nares. Taigi, PADUGNĖS susidės iš šauktinių, Elitinių dalinių – užkietėjusių aktyvisčių (naikintojų, ardytojų, grobikių) – ir elitiškiausių narių – žudikių.

 

Paprasčiausias pasitraukimas nieko neišspręstų, reikia naikinti, gadinti, žudyti. Dauguma moterų jau dabar yra pasitraukę; jos niekada nebuvo įsitraukusios. Pasitraukimas atiduoda valdžią tam, kuris nesitraukia; pasitraukimas yra būtent tai, ko nori isteblišmento lyderiai; tai naudinga priešams; pasitraukimas nesikasa po sistemos pamatais, o tik dar labiau sustiprina sistemą, kuri pagrįsta atsisakymu dalyvauti, pasyvumu, apatija ir daugybės moterų neįsitraukimu. Pasitraukimas, kita vertus, yra puiki strategija vyrams, todėl PADUGNĖS jį energingai skatins.

 

Užsidaryti, mąstyti apie save ir savyje ieškoti atsakymų nėra sprendimas, kaip kai kas teigia. Laimė yra išoriniame pasaulyje, ji pasiekiama bendraujant su kitais. Reikia ne užsidaryti savyje, bet užmiršti save. Vyras iš savo neišgydomos ydos – egocentrizmo – padarė dorybę; gilinimąsi į save jis vadina Filosofiniu Gėriu, todėl manoma, kad vyras yra gilus.

 

Kad pasiektų savo tikslus, PADUGNĖS nepiketuos, nerengs demonstracijų, protesto žygių, neskelbs streikų. Ši taktika tinka mandagioms švelnioms ponioms, kurios atsargiai imasi tik tokių veiksmų, kurie akivaizdžiai neefektyvūs. Be to, tik padorios ir tyros moterys-vyrai, gerai išmokytos prisitaikyti prie savo rūšies ir giminės, veikia kaip minia. PADUGNES sudaro asmenybės; PADUGNĖS nesusilieja į minią. Jei darbui atlikti neužtenka vieno žmogaus, jo imasi tiksliai tiek PADUGNIŲ, kiek reikia. Būdamos kietos ir savanaudės, PADUGNĖS taip pat nesiduos daužomos per galvą policininko lazdomis, palikdamos tai doroms „privilegijuotoms, išsilavinusioms“ viduriniosios klasės ponioms, su visa pagarba jų giliam tikėjimui esminiu Tėvelio ir policininko gerumu. Jei PADUGNĖS kada nors žygiuos, tai per kvailą, vemti verčiantį Prezidento veidą; jei jos suduos smūgį, tai bus šešių colių ašmens smūgis tamsoje.

 

PADUGNĖS vykdys kriminalinius nusikaltimus, o ne pilietinio nepaklusnumo akcijas, kur viešai pažeidžiamas įstatymas ir sėdama į kalėjimą, kad visuomenė atkreiptų dėmesį į neteisybę. Pilietinio nepaklusnumo taktika taikoma siekiant pakoreguoti konkretų įstatymą ar šiek tiek pakeisti sistemą, tuo pačiu pripažįstant, kad apskritai sistema yra teisėta ir teisinga. PADUGNĖS yra prieš pačią sistemą, prieš patį įstatymų ir valdžios principą. PADUGNĖS ateina sugriauti sistemą, o ne išsikovoti kokias nors teises. PADUGNĖS – visada kietos ir savanaudės – taip pat stengsis išvengti persekiojimo ir bausmių. PADUGNĖS veiks slapta, klastingai, iš pasalų (kita vertus, visada bus aišku, kad žmogžudystę įvykdė PADUGNĖS).

 

Žudymai ir griovimai bus vykdomi su aiškia atranka. PADUGNĖS yra prieš beprotiškas riaušes, kur visi susimaišo, neturėdami jokio akivaizdaus tikslo, ir kur šalinininkai ima žudyti vieni kitus. PADUGNĖS niekuomet nekurstys, nerems ir nedalyvaus jokiose riaušėse ar kitose masinės destrukcijos akcijose. PADUGNĖS šaltai, iš pasalų tykos grobio, o paskui tyliai prisėlins ir nužudys. Naikinamieji PADUGNIŲ veiksmai niekada nebus tokie, kad užblokuotų kelius, reikalingus maisto ir kitų esminių reikmenų gabenimui, užkrėstų vandenį arba atkirstų jo tiekimą, trukdytų susisiekimą greitosios pagalbos automobiliams arba trikdytų ligoninių funkcionavimą.

 

PADUGNĖS tol naikins, plėš, ardys ir žudys, kol nustos egzistavusi pinigų-darbo sistema ir bus įvesta visiška automatizacija arba kol pakankamas moterų skaičius prisijungs prie PADUGNIŲ Vyrų sunaikinimo draugijos ir šiuos tikslus bus galima pasiekti netaikant prievartos, t.y. kol pakankamas moterų skaičius ims nedirbti arba mes darbą, ims plėšti, paliks vyrus ir atsisakys paklusti visiems įstatymams, kurie netinka išties civilizuotai visuomenei. Žinoma, bus moterų, seniai pasidavusių priešui, prisitaikiusių prie gyvuliškumo ir vyriškumo ir nebegalinčių gyventi be apribojimų ir suvaržymų arba nežinančių ką daryti su laisve: jos ir toliau liks pataikūnės ir mazgotės, taip kaip valstiečiai ryžių laukuose lieka valstiečiais ryžių laukuose keičiantis režimams. Kelios labiau kaprizingos galbūt ims raukytis, purkštauti ir mėtyti ant grindų žaislus ir pašluostes, bet PADUGNĖS jas sutriuškins.

 

Visiškai automatizuotą visuomenę galima sukurti paprastai ir greitai, tereikia, kad atsirastų visuotinis poreikis. Tokios visuomenės projektai jau egzistuoja, tad, jei to imtųsi milijonai žmonių, ją sukurti teprireiktų poros savaičių. Net žinodamos, kad pinigų sistema bus panaikinta, visos su didžiausiu džiaugsmu prisidės kuriant automatizuotą visuomenę; tai bus naujos fantastiškos eros pradžia ir darbą lydės šventinė atmosfera.

 

Piniginės sistemos panaikinimas ir visiškos automatizacijos įvedimas yra visų kitų PADUGNIŲ reformų pagrindas; be šių esminių permainų niekas pasikeisti negalės; joms įvykus, visa kita atsitiks greitai. Vyriausybė automatiškai žlugs. Pasiekus visišką automatizaciją kiekviena moteris galės tiesiogiai balsuoti dėl bet kokio klausimo, pasitelkusi elektroninę balsavimo mašiną savo namuose. Turint galvoje, kad viskas, kuo užsiima vyriausybė, tėra ekonominių reikalų tvarkymas ir grynai privačios sferos kontrolė, pinigų panaikinimas ir „moralę“ kontroliuoti siekiančių vyrų išžudymas reikš, kad praktiškai neliks klausimų, dėl kurių reikėtų balsuoti.

 

Kai piniginė sistema bus panaikinta, vyrų žudyti nebereikės; jie neteks vienintelės galios, kurią galėjo primesti psichologiškai nepriklausomoms moterims. Dabar savo valią jie galės primetinėti tik mazgotėms, kurioms tai patinka. Visos kitos moterys tuo tarpu bus užsiėmę, nes prieš įžengiant į Amžinąją Utopiją reikės išspręsti dar keletą problemų – reikės kardinaliai pertvarkyti visą švietimo sistemą, kad milijonai moterų būtų paruoštos aukšto lygio intelektualiniam darbui per keletą mėnesių, kas dabar užima metų metus (tai galima padaryti per labai trumpą laiką, jei tikslas yra šviesti, o ne įamžinti akademinį ir intelektualinį elitą); reikės išspręsti ligų, senatvės ir mirties problemą, visiškai perstatyti miestus ir gyvenamuosius kvartalus. Daugelis moterų dar kurį laiką manys, kad joms patinka vyrai, tačiau įpratusios prie moterų visuomenės ir įsitraukusios į kūrybą, jos galiausiai supras, kokie visiškai nereikalingi ir banalūs yra vyrai.

 

Keli išlikę vyrai galės baigti savo dieneles vartodami narkotikus, vaikštinėdami persirengę moteriškais drabužiais, pasyviai stebėdami, ką veikia galingos moterys, ir mėgaudamiesi svetima laime* arba veisdamiesi karvių ganyklose su savo pataikūnėmis, pagaliau jie galės nueiti į artimiausią savižudybių centrą, kur bus tyliai, greitai ir be skausmo užmigdyti dujomis.

 

Prieš įtvirtinant automatizaciją, t.y. prieš pakeičiant vyrus mašinomis, jie turėtų nešti moterims naudą, patarnauti joms, tenkinti menkiausius jų įgeidžius, klausyti kiekvieno jų įsakymo, būti visiškai paklusnūs, gyventi visiškai atsidavę jų valiai. Šiandien situacija yra atvirkščia, nenatūrali ir iškrypusi: vyrai, savo gėdingu buvimu užnuodiję pasaulį, yra garbinami ir prieš juos keliaklupsčiauja daugybė moterų, milijonai moterų pamaldžiai garbina Aukso veršį, šuo vedžioja šeimininką už pasaitėlio. Tačiau protingi vyrai žino, kad verčiau jau jų šuniškumas būtų atpažintas – tuomet niekas nebekeltų jiems nerealių emocinių reikalavimų ir jie galėtų džiaugsmingai paklusti valdingų moterų komandoms. Protingi vyrai nori būti sutraiškyti, sumindžioti, sumalti į miltus, laikomi šuns vietoje, purve, kad visi pamatytų jų bjaurastį.

 

Ligoti, neracionalūs vyrai, tie, kurie bando slėpti nuo savęs savo šlykštumą, pamatę atlekiančias PADUGNES su siaubu puls slėptis pas Mamą su Didelėmis Standžiomis Krūtimis, bet Krūtys neapgins jų nuo Vyrų sunaikinimo draugijos; Mama puls slėptis pas Tėvelį, kuris kampe šiks į savo galingas dinamines kelnes. Protingi vyrai tuo tarpu nesipriešins ir nesispardys, nekels bereikalingo triukšmo, o atsiloš, atsipalaiduos ir, mėgaudamiesi reginiu, nuskries savo baigties link.

 

_________________ 

* Elektronikos pagalba jie galės pasirinkti bet kurią moterį ir detaliai stebėti kiekvieną jos judesį. Moterys maloniai sutiks, nes tai jų nė kiek nežeis, be to, tokiu būdu jos parodys ypatingą gailestingumą ir humanišką požiūrį į savo nelaimingus, atsilikusius bičiulius.

 
1967
 
Valerie Solanas. VYRŲ IŠNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS. Iš anglų k. vertė Edgaras Klivis. K.: Kitos knygos, 2005.