Hakim Bey. Laikinoji autonominė zona. Meninė diversija
Hakim Bey. LAISVOJI AUTONOMINĖ ZONA

menine diversija       Rengiant meninę diversiją (sabotažą) stengiamasi atrodyti labai pavyzdingai, bet kartu išlaikomas ir neaiškumo elementas. Tai ne propaganda, o estetinis šokas – baugiai tiesmukas, bet kartu ir subtiliai aštriabriaunis. Veiksmas kaip metafora.

       Meninė diversija – tai juodoji poetinio terorizmo (PT) pusė: kūryba per destrukciją. Tačiau ji negali tarnauti nei kokiai nors partijai, nei kokiai nors nihilizmo srovei, nei pačiam menui. Nuvejant iliuzijas skatinamas sąmoningumas, o sunaikinant estetines rūdis atgaivinamas oras diskurso ir Kito pasaulyje. Meninė diversija (MD) žadina sąmoningumą, dėmesį, verčia pabusti.


       MD esti anapus paranojos, anapus dekonstrukcijos – tai kraštutinė kritika fiziškai puolant agresyvų meną – estetinis džihadas. Menkiausia smulkaus egoizmo dėmelė sutepa tyrą jos veidą & niekais paverčia jos galią. MD niekad nesiekia galios – ji ją tik išlaisvina.

       Individualūs meno kūriniai dažniausiai būna nereikšmingi – MD siekia kenkti institucijoms, kurios naudoja meną tam, kad silpnintų sąmoningumą & pelnytųsi iš apgaulių. Tas ar anas poetas ar tapytojas negali būti smerkiamas dėl vaizduotės stokos – tuo tarpu žalingos Idėjos gali būti puolamos per jų pagimdytus artefaktus. MUZAK (1) sukurta tik tam, kad hipnotizuotų & kontroliuotų – todėl jos mechanizmas turi būti sudaužytas.

       Vieši knygų deginimai – kodėl ši ginklą monopolizuoja prasčiokai & muitininkai? Romanai apie demonų pagrobtus vaikus, „New York Times“ bestselerių sąrašas, feminisčių traktatai prieš pornografiją, vadovėliai (ypač socialinių, pilietinių, sveikatos studijų), šūsnys „New York Post“, „Village Voice“ & kitokių prekybcentrių laikraštpalaikių, krikščioniškų leidyklų anonsai, keletas „Harlequin“ (2) romanų – tai šventinė atmosfera, vyno buteliai & ratu leidžiamos suktinės skaidrią rudens pavakarę.

       Išeikvoti pinigus akcijų biržoje būtų puikus poetinio terorizmo aktas, o sunaikinti pinigus – gera meninė diversija. Kelioms piratinėms maištingo chaotiško meno minutėms užgrobti televizijos transliuojamą programą būtų PT žygdarbis, o paprasčiausiai paleisti į orą televizijos bokštą – visai adekvati MD. Jei atsitiktinės plytos į langus – ne destrukcijos, o sukrėtimo, tokio, kad apsiramintų, – prašosi atskiros galerijos & muziejai, tai ką jau kalbėti apie BANKUS? Galerijos paverčia grožį preke, o bankai išmatomis ir skolomis paverčia Vaizduotę. Ar pasaulis nelaimėtų šiek tiek grožio, jei visi bankai būtų priversti sudrebėti... ir griūti. Tačiau kaip? Meninė diversija galbūt turėtų laikytis atokiau nuo politikos (ji tokia nuobodi) – bet ne nuo bankų.

       Ne piketuokite – elkitės kaip vandalai. Ne protestuokite – darkykite. Kai prieš jus viešai išpučiamas šlykštybių, prasto dizaino & idiotiško švaistymo burbulas – tapkite luditais (3), suspardykite savo darbo priemones, keršykite. Daužykite Imperijos simbolius vien dėl to, kad jūsų širdys ilgisi grakštumo.

       _______________________

       (1) MUZAK – korporacija, užsiimanti blogos muzikos leidyba.
       (2) „Harlequin“ – tokia labai pigaus skonio leidykla.
       (3) Luditai XIX a. pradžios Anglijos darbininkai, kurie protestuodami iš įniršio daužė fabrikų įrangą.

 

Versta iš: Hakim Bey. Temporary Autonomous Zone, Ontological Anarchy, Poetic Terrorism. New York, 2003. Hakim Bey. Laikinoji autonominė zona. Iš anglų k. vertė Kasparas Pocius. V.: Juodraštis, 2010.

 
Skaityti toliau

Pereiti į knygos turinį

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti