Piotr Kropotkin. SAVITARPIO PAGALBA (1902)

kropotkin savitarpio pagalbaGyvūnų ir žmonių pasaulyje naudingesnis yra bendradarbiavimas, o ne visų kova su visais. Šią tezę 1902 m. pagrindė rusų anarchistas P. Kropotkinas, parašęs veikalą „Savitarpio pagalba kaip evoliucijos veiksnys” (1902). Jis paneigė Ch. Darwino teoriją, teigusią, jog nuolatinė tarpusavio kova yra esminis žmonijos bei visos gamtos evoliucijos principas. Šiame veikale P. Kropotkinas sukūrė filosofinę sistemą, kurios pamatas – biosociologinis savitarpio pagalbos dėsnis. Jis teigė, jog Ch. Darwino evoliucijos teorija pervertina tarpusavio kovą bei konkurenciją tarp vienos rūšies gyvūnų, nes gamtoje veikia ne tik tarpusavio kovos, bet ir savitarpio pagalbos dėsnis. Šiuo bendravimo instinktu vadovaujasi visi visuomeniniai gyvūnai (skruzdės, bitės, žmonės), nes savitarpio pagalba yra prigimtinė jų elgsena. Tik tos rūšys, kurios sugebėjo kooperuotis ir kurių individai aukojosi vienas dėl kito, įstengė tęsti savo egzistenciją. Kas tinka gyvūnams – tinka ir žmonėms. P. Kropotkinas, ištyręs bušmenų, hugentotų, eskimų genčių gyvenimo būdą, pagrindė idėją, kad būtent pagal savitarpio pagalbos dėsnį formavosi pirmykštės giminės, bendruomenės, viduramžių cechai, gildijos, laisvieji miestai, šiuolaikiniai kooperatyvai, draugijos ir pan. Knygą „Mutual Aid: A Factor of Evolution” P. Kropotkinas parašė 1902 m. būdamas tremtyje Anglijoje. 1917 m. grįžęs į tėvynę, jis paruošė šią knygą rusiškai, suredagavo ir papildė komentarais bei išnašomis.

Pavadinimo filtras     Rodyti po 
# Įrašo pavadinimas Peržiūros
1 Piotr Kropotkin. Savitarpio pagalba kaip evoliucijos veiksnys (1). Įžangos 3419