mort aux vaches        Jei būtų galima išskirti devintojo dešimtmečio popkultūroje dominavusį herojų, tai būtų mentas. Kur tik atsisuksi – suknista policija, blogiau nei realybėje. Siaubingai nuobodu. Galingi mentai, ginantys nuolankiuosius bei kukliuosius ir nepaisantys pustuzinio teisių bilio straipsnių – „Purvinasis Haris“. Gražūs, žmoniški policininkai, kovojantys su žmogiškais iškrypimais, tokie saldžiarūgščiai, žinot, šiurkštūs & žinantys savo pareigas, bet vis dar švelnūs iš vidaus – tai „Hillo gatvės bliuzas“ – blogiausias visų laikų TV šou. Kieti juodieji mentai, užmėtantys šmaikščiomis rasistinėmis replikomis stuobrius baltuosius mentus, tačiau vistiek juos mylintys – Eddie Murphy – klasinis išdavikas.

Hakim bey pirotechnika        Išrasta kinų, bet niekad nepanaudota kare – geras poetinio terorizmo pavyzdys – ginklas, naudojamas norint sukelti estetinį šoką, o ne žudyti – kinai nekentė karo & paskelbdavo gedulą, kai armijos kariaudavo. Parakas naudingesnis išgąsdinti klastingus demonus, pradžiuginti vaikus, pripildyti orą drąsa & dvelkiančio rūko rizika.

 

C klasės griaudžiančios bombos iš Kvantungo, naujametinės raketos, bombos- peteliškės; M-80, saulėgrąžos, „Miškas pavasarį“ – revoliucinis oras – prisidek cigaretę nuo įkaitusio juodos Heymarketo (1) bombos saugiklio – įsivaizduok, kad oras pilnas lamijų (2) & sukubų, slogučių, policijos šmėklų. Pakviesk kokį vaikį su liepsnojančia skiautere ar virtuviniais degtukais – šamaną – vasarinių parako sąmokslų apaštalą. Sudaužyti į šipulius sunkią naktį žnaibančiomis & pulsuojančiomis žvaigždėmis, arsenu & stibiu, soda & gyvsidabrio chloridu, magnio energija & spigiu potašo pikratu.

 

Pentinuota ugnis (lempos suodžiai & salietra), padegamoji virvutė & geležies drožlės – atakuokite šalia jūsų stovintį banką ar bjaurią bažnyčią romėniškomis žvakėmis ir purpurinio aukso sprogmenimis, ekspromtu ir anonimiškai (paleiskite ugnį atvėrę pikapo galą).

 

Sukelkite fejerverkus ant draudimo įstaigų ar mokyklų stogų – bario žalumo kundalini (3) gyvatę arba chaoso drakoną, besiraitantį geltoname sodos oksalato fone – neužmink manęs – arba besiporuojančius monstrus, iššaunančius savo lavos gabalėlius baptistų senelių namuose.

 

Debesų skulptūros, dūmų skulptūros ir vėliavos = oro menas. Fontanai = vandens menas. Ir fejerverkai. Nežaiskite su rokfelerių garantijomis & policijos leidimais, skirtais kultūros mylėtojų auditorijoms. Greitai pamirštamos padegamosios proto bombos, siaubingos mandalos, nutvieskiančios patenkintas priemiesčių naktis, žalios ateivių galvos it audros debesys, emocijų antplūdis, sukeltas mėlyno orgono (4) spalvos vadžios (5) spindulių, sukurtų lazerinių feux d‘artifice (6).

 

Kometos, sprogstančios su hašišo & radioaktyvios anglies kvapu, pelkių seniai & žaltvykslės, lankančios viešuosius parkus – dirbtinių šventojo Elmo ugnių mirgėjimas virš buržuazinės architektūros, ledi pirštelių (7) plaušeliai, krentantys ant parlamento grindų – salamandra – gaivalai atakuoja gerai žinomus moralinių reformų kūrėjus.

 

Liepsnojantis šelakas, cukrus arba pienas, derva, guminis vanduo, žiupsnis kiniškos ugnies – kelias akimirkas ore jaučiama ozono aitra – slenkantis opalinis aštrių drakono ar fenikso dūmų debesis. Akimirksniu griūva Imperija, jos princai & gubernatoriai sprunka į savo tamsų mėšlą, sieros plunksnos iš elfų liepsnosvaidžių čirškindamos gnaibo jų sprunkančias subines. Mažylis asasinas, ugnies dvaselė, valdo vieną trumpą karštą kaip Sirijus naktį.

_____________________
 

(1) Heimarketas (Haymarket) – 1886 metais Čikagoje po darbininkų mitingo įvykusios pirmos riaušės su policija, išprovokuotos tariamai anarchisto mestos bombos;

(2) Lamija - baidyklė gyvatės kūnu ir moters galva, viliojanti jaunuolius ir siurbianti jų kraują; sukubas – piktoji moters pavidalo dvasia;

(3) Kundalini sanskrito kalba reiškia besiraitančią gyvatę;

(4) Orgonas – tarpdimensinė subtilios visatos energijos matrica, kurią esant tvirtino dr. Wilhelmas Reichas;

(5) Vadžra – vienas iš pagrindinių satanizmo simbolių;

(6) Feux d‘artifice – (pranc.) fejerverkai;

(7) Ledi pirštelis – mažas fejerverkas;

 

Versta iš: Hakim Bey. Temporary Autonomous Zone, Ontological Anarchy, Poetic Terrorism. New York, 2003. Hakim Bey. Laikinoji autonominė zona. Iš anglų k. vertė Kasparas Pocius. V.: Juodraštis, 2010.

 
Skaityti toliau

Pereiti į knygos turinį

Acefal        Ontologinės anarchijos asociacija (O.A.A.) renkasi į konklavą. Juodais turbanai & tviskančiais rūbais, išdribę ant širazi kilimų, siurbčioja karčią kavą, rūko ilgus čibukus ir sibsius (1). KLAUSIMAS: kokia mūsų pozicija dėl visų šių neseniai įvykusių neištikimybių & dezertyravimo iš anarchistų terpės (ypač California Land) – toleruoti ar smerkti? Apsivalyti nuo jų ar sveikinti juos kaip avangardistus? Gnostikų elitą ar išdavikus?

hakim bey assassins        Žvilgančiose dykumose & daugiaspalvėse, beplaukėse, ochros atspalvio violetinėse pilkšvai rudose ir umbros atspalvio kalvose, bevandenės mėlynos kalvos viršūnėje keliautojai randa sukurtą oazę, įtvirtintą saracėnų (1) stiliaus pilį ir paslėptą sodą.

 

Būdami Kalno Senio Hasano-i Sabalo (2) svečiai, jie užlipa nupjautų uolienų laiptais į pilį. Paskutinio Teismo diena čia atėjo & praėjo – jos gyventojai gyvena anapus profaniškojo laiko, kurį saugoja atskirai, kartu su kinžalais ir nuodais.

 

Mokslininkai & fedadžinai (3) pabunda siaurose monolitinėse celėse po dantytais kuorais ir langų plyšeliais. Žvaigždėlapiai, astroliabijos, distiliacijos indai & retortos, atverstų knygų krūvos rytinės saulės spinduliuose – riestas kardas, ištrauktas iš makšties.

 

Kiekvienas tų, kurie patenka į paties-sau Imamo viešpatystę, tampa apverstos pranašystės sultonu, neteisėtai apsiskelbusiu atskalūnu monarchu. Centrinėje salėje, apšviestoje ir papuoštoje iškabinėtais arabiškais gobelenais, jie drybso ant pagalvių ir dūmija ilgus hašišo čibukus (4), kvepiančius opijumi & gintaru.

 

Jiems būties hierarchija susitraukė iki realybės taškelio, neturinčio jokių dimesnijų – nuo jų nukrito įstatymo pančiai – jie valgo savo pasninko maistą užsigerdami vynu. Jiems visa išorė reiškia vidų, jos tikrasis veidas persišviečia kiaurai. Bet sodo vartai yra užmaskuoti terorizmo, veidrodžių, gandų apie nužudymus, trompe l‘oeil (5), legendų.

 

Granatai, šilkmedžio vaisiai, persimonai, erotinė kiparisų melancholija, rausvos Shirazi (6) rožių membranos, Mekos alavijo & benzoinės dervos žarijų indai, tvirti otomanų tulpių kotai, kilimai, paskleisti it sodai ant tikros vejos – paviljonas, puoštas kaligrafijų mozaikomis, – gluosniai, upelis, kuriame auga rėžiukai, (7) fontanas, kurio apatinė dalis iš geometrinių formų krištolo, – metafizinis besimaudančių odaliskų (8), drėgnų rusvaodžių taurininkų, žaidžiančių slėpynes lapijoje, skandalas, – „vanduo, žaluma, gražūs veidai“.

 

Naktį Hasanas-i Sabalas, kaip civilizuotas vilkas, apsimuturiavęs turbaną, išsitiesia ant parapeto virš sodo ir blizgina akis į dangų, stebėdamas eretiškus žvaigždynus lėkštame vėsiame dykumų danguje. Teisingai, šiame mite kai kuriems būsimiesiems mokiniaus gali būti liepta pulti nuo pylimo į tamsą – bet taip pat tiesa, kad kai kurie jų išmoks skraidyti lyg raganiai.

 

Neiškrenta iš galvos Alamuto (9) simbolis, mandalos ar magiškas ratas, prarastas istorijos, bet palikęs gilų pėdsaką sąmonėje. Senis it vaiduoklis skraido po karalių palapines & teologų miegamuosius, užmirštų musulmonų ir nindzių technikomis įveikia visus užraktus ir sargus, už savęs palieka blogus sapnus, stiletus ant pagalvių, galingus kyšius.

 

Jo propagandos eteris sunkiasi į nusikaltėliškus ontologinio anarchizmo sapnus, mūsų manijų heraldikoje išskleidžiamos švytinčios juodos nusikaltėliškos asasinų vėliavos... Visi jie pretenduoja į įsivaizduojamo Egipto sostą, okultinę erdvę ir šviesos kontinuumą, apimtą dar nesuvoktos laisvės.

_________________________
 

(1) Saracėnais Europoje nuo seno vadinami musulmonai;

(2) Hasanas i – Sabahas (apie 1034-1104) – Irano misionierius, Asasinų vadas;

(3) Fedadžinai – arabų kariai, (iš arab. pasiruošę paaukoti savo gyvybę)

(4) Čibukas – ilga turkiška pypkė inkrustuotu moliniu galu;

(5) Trompe l’oeil – be galo realistiškas Vakarų tapybos technika;

(6) Širazi rožės – turbūt čia aliuzija į XIV a. persų poeto ir mistiko Hafizo-i Širazi posmą: „Nors vynas teikia malonumą, ir vėjas išsklaido rožių kvapsnius“;

(7) Rėžiukas – salotų prieskonis;

(8) Odaliska – senovėje – laisvo elgesio moteris;

(9) Alamutas – asasinų tvirtovė, į kurią galėjai patekti tik raitas ant erelių;

 

Versta iš: Hakim Bey. Temporary Autonomous Zone, Ontological Anarchy, Poetic Terrorism. New York, 2003. Hakim Bey. Laikinoji autonominė zona. Iš anglų k. vertė Kasparas Pocius. V.: Juodraštis, 2010.

 
Skaityti toliau

Pereiti į knygos turinį

 

Hakim Bey krikscionybe        I. K-ščionybė

 

Vėl & vėl mes tikimės, kad viešai demonstruojamas lavonas pagaliau išleido savo paskutinį pagiežingą kvapą ir nuskrido tenai, kur galų gale virs moliūgu. Vėl & vėl mes įsivaizduojame tą obscenišką snarglį, nuplaktą, keliaujantį mirti, prikaltą prie visų mūsų svetainių sienų, nebeinkščiantį dėl mūsų kalčių...

hakim bey paganism        Į žvaigždynus sielos barkai nukreipti. „Jei musulmonas suprastų islamą, taptų stabų garbintoju.“ – Mahmudas Shabestari Eleggua (1), bjaurus durų atidarinėtojas su kabliu galvoj ir kaurijų (2) kriauklėmis vietoj akių, juodu santerijos (3) cigaru & stiklu romo – toks pat, kaip Ganešas, drambliagalvis apkūnus berniukas, jojantis raitas ant pelės. Organas, jaučiantis paslaptingą pojūčių nunykimą. Tie, kurie nejaučia barakos (4), negali pažinti pasaulio glamonių.

 

Hermis Poimandras (5) mokė apie eidolonų (6) animaciją, stebuklą – ikonose apsigyvenusias dvasias. Bet tie, kurie negali atlikti šio ritualo, kiekvienas jų ir jie visi, akivaizdžiai audžiantys materialų būvį, paveldės vien melancholiją, šiukšles, puvėsius.

 

Pagoniškas kūnas tampa Angelų Rūmais, ir jie visi laiko šią vietą – šį tikrą miškelį – rojumi („Jei rojus yra, jis tikrai yra čia,“ – užrašas ant Mugalio sodo vartų.) (7).

 

Bet ontologinis anarchizmas per daug paleolitiškas eschatologijai – daiktai yra tikri, burtai veikia, krūmų dvasios susivienija su vaizduote, nemaloniu mirties neapibrėžtumu – Ovidijaus „Metamorfozių“ turiniu – epu apie nepastovumą. Asmeninis mitovaizdis.

 

Pagonybė dar neįvedė taisyklių – vien dorybes. Jokios kunigystės, jokios teologijos ar moralės metafizikos – tik universalus šamanizmas, pagal kurį žmonijos nelaukia niekas, išskyrus svajones.

 

Maistas pinigai seksas miegas saulė smėlis & sinsemilla – meilė tiesa taika laisvė & teisingumas. Grožis. Dionisas, apgirtęs berniukas, jojantis ant panteros, – pasmirdęs paauglišku prakaitu – Panas, žmogus ožys įbrenda į kietą žemę iki juosmens, tarsi tai būtų jūra, jo oda apsitraukusi samanomis ir kerpėmis, – Erosas padaugina save ir paverčia tuzinu nuogų Ajovos piemenukų purvinom pėdutėm ir tvenkinio maurais ant šlaunų.

 

Varnas, potlačo (8) apgavikas, kartais berniukas, senė, paukštis, pavogęs mėnulį, pušies spygliai, pabirę ant tvenkinio, Heklis/Džeklis. (9) turintis toteminį stulpą primenančią galvą, sidabraakių varnų choras, šokantis ant malkų rietuvės – kaip ant Semaro (10), kuproto albinoso, hermafroditiško šešėliuotai marionetinio Javos revoliucijos patrono.

 

Jemaja, mėlynžvaigždė jūros deivė ir iškrypėlių globėja – kaip ir Tara (11), mėlynai pražilusi Kali pusė, kaukolių vėrinys, – šokanti ant stangraus Šyvos lingamo, laižanti musoninius debesis savo jardo ilgumo liežuviu – kaip ir Loro Kidul, jaspio žalumo javiečių jūros deivė, suteikianti sultonams nepažeidžiamą galią, kai tantriškai su jais santykiauja magiškuose bokštuose & urvuose.

 

Viena vertus, ontologinis anarchizmas yra visiškai plikas, apnuogintas nuo visų ypatybių & nuosavybių, skurdus kaip pats CHAOSAS, kita vertus, jis barokiškai želia it supistos Katmandu šventyklos arba alcheminių simbolių knyga – išsidrebia ant savo divano valgydamas lokumą (12) & tenkindamas eretiškas mintis, vieną ranką įkišęs į kliošines kelnes.

 

Jo piratinių laisvų korpusai aptraukti juodu laku, trikampės raudonos burės, juodos vėliavos su sparnuoto smėlio laikrodžio simboliu.

 

Mintyse – Pietų Kinijos jūra nuo krante plytinčių džiunglių, suknistos aukso šventyklos nežinomiems dievams – gyvuliams, sala po salos, vėsuma tarsi drėgnas geltonas šilkas ant apnuogintos odos; navigacija dieviškų žvaigždžių link, stipri šviesa prieš spindinčią & chaotišką tamsą.

_____________________
 

(1) Eleggua – jorubų ir su ja susijusios New Age mitologijos dievybė, prilygstanti Hermiui – chaoso ir apgavysčių dievas, triksteris;   

(2) Kaurijų kriauklės kadaise senovės kinams atstojo pinigus;

(3) Santerija – jorubų religija, aptikta Kuboje ir sumišusi su krikščionybe;

(4) Baraka – dieviškojo buvimo, charizmos, išminties ir/arba mokytojo palaimos mokiniui būsena;

(5) Hermis Poimandras (Trismegistas) – senovės graikų išminčius, hermetikos pradininkas;

(6) Eidolonas – graikiška šešėlio ar astralinio gyvos būtybės dublio samprata;

(7) Mugalis 1526-1707 buvo imperija, užėmusi didžiąją dalį Indijos subkontinento, dalį Afganistano ir Pakistano. Ją valdė musulmonai;

(8) Potlačas – indėnų vadų paprotys per šventes aukoti tiek, kiek pajėgia – vartotojiškumo ir naikinimo simbolis;

(9) Heklis ir Džeklis – amerikiečių animacinis serialas;

(10) Semar – labai storas javiečių mitologijos herojus dideliu pilvu ir milžinišku užpakaliu, galintis nekontroliuojamai bezdėti;

(11) Tara, Kali, Šyva – induizmo mitologijos personažai; lingamas – dieviškas penis, vaisingumo simbolis;

(12) Lokumas – Artimųjų Rytų skanėstas, apibarstytas cukraus pudra;

 

Versta iš: Hakim Bey. Temporary Autonomous Zone, Ontological Anarchy, Poetic Terrorism. New York, 2003. Hakim Bey. Laikinoji autonominė zona. Iš anglų k. vertė Kasparas Pocius. V.: Juodraštis, 2010.

 
Skaityti toliau

Pereiti į knygos turinį

 

hakim bey nusikaltimas        Teisingumo negalima pasiekti per jokį įstatymą – veiksmas turi remtis gamtos stichija, teisingas veiksmas negali būti apibrėžtas dogmų. Nusikaltimai, kuriems advokataujama šiame leidinyje, negali būti padaryti sau ar kitam, o tik idėjoms, tvirtai susikristalizavusioms į nuodingų Sostų & Viešpatysčių struktūras.

hakim bey laukiniai vaikai        Beribis mėnesienos takas gegužės vidurio vidurnakty kažkokioj valstybėj prasideda nuo „Aš“, tokio dvimačio, kad vargiai gali būti įtartas kokia nors geografine tapatybe – spinduliai tokie įkyriai apčiuopiami, jog turi trauktis į šešėlį, kad mąstytum žodžiais.

Hakim Bey pornografija        Persijoje pastebėjau, kad poezija giedama arba dainuojama dėl vienos vienintelės priežasties – nes ji veikia. Gerai suderintas vaizdas & garsas panardina publiką į hal (kažką tarp emocinio/estetinio nusiteikimo & hipersąmoningumo), į verksmo protrūkius, į šokio priepuolius – tai rimtas fizinis atsakas menui. Mums ryšys tarp poezijos & kūno mirė kartu su bardų era – mes skaitome paveikti karteziškųjų anestezinių dujų (1).

hakim bey amour fou        Amour fou nėra socialdemokratija, tai nėra dvipartinis parlamentas. Slaptų beprotiškos meilės pasimatymų minutės atveria begalybę prasmių, per daug akivaizdžių, kad jas būtų galima aprašyti proza. Šiaip ar taip jos simbolių knyga virpa jūsų rankose.

    

        hakim bey chaos

 

        Nematytas Chaosas,

Neužvaldytas, nepraeinantis

Chaosas visiškoj tamsoj

Nepalytėtoj & nepaliečiamoj

 

-         maorių giesmė

 

Chaosas tupi ant dangaus kalno, didžiulis paukštis lyg geltonas maišas ar raudonas ugnies kamuolys, šešiakojis & ketursparnis – neturi veido, bet šoka & dainuoja. Arba Chaosas yra juodas ilgaplaukis šuo, aklas & kurčias, stokojantis penkių vidaus organų.

 

Pradžioje buvo pirminis Chaosas, po to Žemė/Gaja, po to Geismas/Erosas. Iš šių trijų gimė dvi poros – Erebas & senoji Naktis, Eteris & Dienos šviesa. Nei Būtis nei Niekis nei oras nei žemė nei erdvė:

 

Kas gaubė ką? Ir kur? Ar kas judėjo?

Gal buvo tai vanduo, gelmė bedugnė.

Nebuvo dar mirties, nemirtingumo,

Dienos-nakties joks ženklas dar neskyrė.

 

Tik Viena sau be judesio alsavo,

Daugiau išvis nebuvo nieko kito.

Pradžioj tamsa apgaubus laikė tamsą,

Tik maišatis, bedugnė be skirtybių.

 

Visur belytė tuštuma plytėjo,

Kol Vienąjį kaitros galia pagimdė.

Pradžioj į jį surado kelią geismas,

Pirma minties tokia tai buvo sėkla.

 

Iš nebūties atrado kilus būtį

Vaisintojai ir įtempimas buvo,

Žemai – veikla, o viršuje – palaima

 
(Rigveda)
 

Tiamat, Chaosas – Vandenynas lėtai iš savo gimdos išstumia Dumblą & Molį, Horizontus, Dangų ir Išmintinguosius vandenis. Šitie palikuonys auga triukšmingi & įžūlūs – ji nusprendžia juos sunaikinti.

Bet Mardukas, Babilono karo dievas, sukelia maištą prieš Senąją Raganą ir jos Chaoso monstrus, chtoninius totemus – Slieką, Moterį Pabaisą, Didijį Liūtą, Pasiutusį Šunį, Skorpionžmogį, Staugiančius Audros drakonus, apsisiautusius šlove tarsi dievus – ir pačią Tiamat, didžiąją jūros gyvatę.

 

Mardukas kaltina ją sukursčius vaikus maištauti prieš tėvus – jos mylimuosius Rūką & Debesį, netvarkos pradus. Mardukas bus pirmasis valdovas, valdžios steigėjas. Mūšyje jis nukauna Tiamat ir iš jos kūno valdo visatos materijas. Jis pradeda Babilono Imperiją – tada iš kartuvių ir kruvinų Tiamat incesto būdu gimusio sūnaus vidurių jis sukuria žmonių giminę, kad toji amžinai tarnautų dievų – ir jų aukštųjų kunigų bei pateptų karalių malonumams.

 

Tėvas Dzeusas ir olimpiečiai sukyla į karą prieš Motiną Gają & Titanus, tuos Chaoso partizanus, senuosius medžioklės & rinkimo būdus, betikslį šlaistymąsi, androginiją & netramdomą gyvuliškumą.

 

Amonas Ra (Būtis) vienišas sėdi pirmapradžiame Chaose – Vandenyne NUN ir kuria visus kitus dievus masturbuodamasis – bet Chaosas taip pat apsireiškia kaip drakonas Apofis, kurį Ra turi sunaikinti (kartu su jo šlove, savo šešėliu & magija), kad Faraonas galėtų saugiai valdyti – ta pergalė kasdien ritualo būdu atnaujinama Imperatoriaus šventyklose, kad sužlugdytų Valstybės, kosminės Tvarkos priešus.

 

Chaosas yra Hun Tun, Centro Imperatorius. Vieną sykį Pietų Jūra, Imperatorius Shu & Šiaurės Jūra, Imperatorius Hu (shu hu = žaibas) aplankė Hun Tun, kuris su jais visuomet elgėsi gerai. Norėdami atsimokėti už jo gerumą jie tarė: „Visos būtybės turi septynias angas matymui, girdėjimui, valgymui, šikimui ir t. t., bet senasis Hun Tun neturi nei vienos! Išgręžkime jam keletą!“ Taip jie ir padarė – gręžė po skylę per dieną – kol septintą dieną Chaosas mirė.

 

Bet Chaosas taip pat yra didžiulis vištos kiaušinis. Jame gimsta ir 18 000 metų auga P‘an–Ku (1) – pagaliau kiaušinis prasiveria, suskyla į žemę & dangų, jang & in. Tada P‘an-Ku išauga į koloną, kuri prilaiko visatą – o dar jis tampa visata (atodūsis → vėju, akys → saule & mėnuliu, kraujas & kūno skysčiai → upėmis & jūromis, plaukai & mostai → žvaigždėmis & planetomis, sperma → perlais, kaulų smegenys → kuinu, jo utėlės → žmonėmis, ir t. t.)

 

Arba dar jis virsta žmogumi/monstru Geltonuoju Imperatoriumi. Arba dar jis virsta Lao Tzu, Tao pranašu. Faktiškai, vargšas senis Hun Tun yra pats Tao.

 

„Gamtos muzika neegzistuoja daiktų išorėje. Visokios kiaurymės, dūdelės, fleitos, visi gyvi sutvėrimai gamtą sudaro kartu. „Aš“ negali nieko kurti ir niekas negali kurti „Aš“, kuris egzistuoja savaime. Daiktai būva, kokie jie būva savaime, be jokios priežasties. Viskas yra natūralu, ir nežinia kodėl taip yra. 10 000 daiktų pakeičia 10 000 būvių, viskas juda tarsi būtų judinama Tikro Dievo – bet ieškodami šito Dievo įrodymų, nieko nerasime“. (Kuo Hsiang) (2)

 

Kiekviena susipratusi sąmonė yra „imperatorius“, kurio vienintelė valdymo forma – nieko nedaryk, kad nesutrukdytum gamtos spontaniškumui, Tao. „Išminčius“ pats nėra Chaosas, bet greičiau Chaosui paklusnus vaikas – vienas iš P‘an-Ku utėlių, Tiamat sūnaus monstro kūno fragmentas. „Dangus ir žemė“, sako Chuang Tzu, „gimė tuo pat metu, kaip ir aš, ir 10 000 daiktų yra vienis kartu su manimi.“

 

Ontologinis anarchizmas stengiasi nesutikti tik su totaliu Taoistų romumu. Mūsų pasaulyje Chaosas buvo sugriautas jaunesnių dievų, moralistų, falokratų, bankų žynių, viešpačių, kuriems dera tarnauti. Jei maištas įrodys esąs neįmanomas, tada turėtų būti leidžiamasi bent jau į nelegalų dvasinį džihadą. Teseka jie karines vėliavas – juodą anarchistų drakoną, Tiamat, Hun Tun.

 

Chaosas niekad nemirė.

________________________
 

(1) P‘an–Ku – pagrindinė taoistų legendų apie sukūrimą figūra, pirmasis žmogus;

(2) Kuo Hsiang (m. 312) – kinų neotaoistų mąstytojas 

 

Versta iš: Hakim Bey. Temporary Autonomous Zone, Ontological Anarchy, Poetic Terrorism. New York, 2003. Hakim Bey. Laikinoji autonominė zona. Iš anglų k. vertė Kasparas Pocius. V.: Juodraštis, 2010.

 
Skaityti toliau

Pereiti į knygos turinį 

hakim bey chaosas       (Dedikuota Ustadui (1) Mahmudui Ali Abd al-Khabirui)

 

CHAOSAS NIEKAD NEMIRĖ. Pirmapradis, neišgraužtas luitas, vienišas garbingas monstras, inertiškas & spontaniškas, labiau ultravioletinis nei kuri nors mitologija (tarsi šešėlis nublunkanti prieš Babiloną), pirminis neišskirtas būties vienis vis dar romiai spinduliuoja tarsi juodi asasinų vimpelai, atsitiktiniai & amžinai apsvaigę.