terence kisack      Terence‘as Kissackas yra Niujorko universiteto daktaras, Gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualų istorikų draugijos direktorius. Jo darbuose, kurie buvo publikuoti žurnaluose „Radical History Review“ ir „The Journal of the History of Sexuality“, ieškoma sąsajų tarp kairiosios ir homoseksualų politikos. 2008-aisiais išleistoje knygoje „Laisvieji bendražygiai“ T. Kissackas nenoromis prieina išvadą, kad 1895–1917 metų JAV anarchistų judėjimas gynė LGBT teises netgi radika­liau, nei šiandien tai daro patys LGBT.

 

marina grzinic      Marina Gržinić – filosofijos daktarė, dirbanti Liublianos filosofijos institute (ZRC SAZU). Ji – laisvai samdoma medijų teoretikė, nuo 1982 m. užsiimanti videomenu. Kartu su Aina Smid ji sukūrė daugiau nei 40 videomeno projektų, yra sukūrusi trumpametražį filmą, daug vaizdo ir medijų instaliacijų, parašiusi knygų meno, politikos ir estetikos temomis.

riabov     Piotras Riabovas (g. 1969) – filosofas, publicistas, anarchizmo istorikas, daugiau nei 200 straipsnių apie anarchizmą ir jo istoriją autorius. Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto docentas, filosofijos mokslų kandidatas, 1996 m. apsigynęs disertaciją „Asmeny­bės problema klasikinio anarchizmo filosofijoje“. Nuo 1987 m. dalyvauja Rusijos anarchistų judėjime, nuo 2002 m. – „Autonominio veiksmo“ narys. Pagrindinės mokslinių tyrimų temos – egzistencinė anarchizmo di­mensija, asmens išsilaisvinimo problema šiuolaikinėje visuomenėje.

 

franco berardi bifo in alytus art strikeFranco Berardi-Bifo – vienas garsiausių italų poli­tinio judėjimo „Autonomia“ teoretikų, daugelio knygų, straipsnių autorius, įkvėpęs ir prisidėjęs prie įvairių ži­niasklaidos projektų. 2009 m. rugpjūčio mėn. dalyvavo Alytaus meno streiko konferencijoje, skaitė paskaitas Laisvajame universitete (LUNI).

comite invisible     Nedidelės apimties „Artėjantis sukilimas“, pa­rašytas anoniminio „Comité invisible“ („Nematomo­jo komiteto“), turi kur kas daugiau sąlyčio taškų su Arthuro Rimbaud „anarchizmu”, „laukiniais jaunuo­liais” Williamo Burroughso knygose, Hakimo Bey’aus autonominėmis zonomis ir (ar) autonomistų judėjimu, nei, tarkime, marksistų-leninistų ideologija.

 

evaldas       Evaldas Balčiūnas – kadaise buvo anarchistas, perestroikos laikais priklausė Anarchosindikalistų konfederacijai (KAS), vėliau pasuko įvairių renegatų pramintais keliais, girtuokliavo, kurį laiką bendradarbiavo su Prancūzijos trockistų sekta (lambertistais), paskui nusivažiavo iki Lietuvos socialdemokratų partijos narių, buvo moraliai smukęs iki Šiaulių miesto tarybos nario lygio. Galiausiai kažkokiais nežinomais būdais tapo abstinentu ir nustojo dalyvavęs rinkimuose. Neaišku kokių sumetimų vedinas dažnai rašinėja anarchijai.lt ir „Juodraščiui“. Trumpai tariant – įtartinas tipas.

klimato kaita 0      Šis tekstas paimtas iš kritinio pamfleto „Kodėl klimato kaita nėra aplinkosaugos problema“, išleisto specialiai 2009 m. Kopenhagoje vykusioms Jungtinių Tautų klimato deryboms (COP15).

      ***      

neuzmirsk_vartoti_2Vadimas Damjė (g. 1959) – istorijos mokslų dak­taras, daugybės straipsnių apie anarchizmo istoriją autorius. Rusijos MA Visuotinės istorijos instituto vy­resnysis mokslinis bendradarbis, mokslinio darbo „Pa­mirštas Internacionalas. Anarchosindikalistų judėjimas tarp dviejų pasaulinių karų“ autorius. Dar perestroikos metais įstojo į anarchosindikalistų konfederaciją (KAS), gynė radikalaus anarchokomunizmo pozicijas ir kritika­vo revizionizmą. Tarptautinės darbininkų asociacijos (Associação Internacional dos Trabalhadores, AIT – sindikalistų internacionalo) šalininkas.

bulves ir komputeriai iliustracijaGerovės trejybė

 

Gerovė kuriama trijų rūšių įmonėse: svarbiausio­se tarnybose, kūrybinėse įmonėse ir žemės ūkio įmo­nėse. Kiekvienos rūšies įmonės kuria bendrą visuotinę gerovę, bet jos veikia skirtingai tiek materialiai, tiek instituciškai.

 

eugenijus misiunasEugenijus Misiūnas gimė 1957 m. Kapsuke (da­bar – Marijampolė). Norėdamas išvengti karinės tar­nybos, baigė Vilniaus pedagoginį institutą ir įsidarbino kaimo mokytoju. Jaunystėje daug sportavo, buvo kla­sikinių imtynių sporto meistras. 1988 m. aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Buvo iniciatyvinės grupės narys, leido laikraštį „Varpo ai­das”. Netrukus pasibjaurėjo politinių postų dalybomis ir įkūrė Lietuvos pacifistinį judėjimą, rengusį protestus prieš privalomąją karinę tarnybą. 1989 m. dalyvavo Amsterdame vykusiame festivalyje „Europa prieš sro­vę” ir užmezgė ryšius su anarchistais.

bulves ir komputeriai iliustracija       P. M. pseudonimu naudojasi šveicarų rašytojas anonimas, kuris išgarsėjo 1983-aisiais, parašęs anar­chistinę socialinę utopiją „Bolo‘bolo“. Bolo – tai auto­nomiška, gentį primenanti bendruomenė, kurią sudaro keli šimtai individų; jie kuria ekologišką ateitį ir savo santykiuose naudoja pagalbinių, išgalvotų žodžių bei rašmenų sistemą. Bolo jų kalba reiškia bendruomenę.

 

illichphoto       Ivanas Illichas – austrų filosofas, katalikų kunigas, Vakarų švietimo sistemos kritikas. 1971 m. išleista jo knyga „Išmokyklinta visuomenė“ („Deschooling Socie¬ty”). Didžiausia švietimo sistemos yda, anot I. Illicho, yra ta, kad mokykla ne tik pasisavina teisę į mokymą, bet ir teisę į auklėjimą, „teisingų taisyklių” ir elgesio normų diegimą. Kitaip tariant, švietimo sistema yra monopolistinė „teisingų piliečių“ gamybos korporacija. I. Illichas siūlė naikinti šią korporaciją ir vietoj jos kurti naują švietimo tinklą, paremtą savišvieta, savanorišku mokymusi ir laisvu bendravimu.