Gegužės 9-oji - didžiosios eksploatatorių pergalės diena (Rusijos anarchomarksistų požiūris)
politika

      Gegužės 9-oji - tai gedulo diena, skirta atminti darbininkams, kuriuos nužudė valdančiosios klikos antrojo imperialistinio karo metu. Gegužės 9-oji - tai visų šalių eksploatatorių šventė, kurią švesdami jie pažymi didžiąją pergalę prieš savo tautas. Ši šventė parodo, jog išnaudotojiškos kariaujančių blokų klasės antrojo pasaulinio karo metais, priešingai nei pirmojo, sugebėjo priversti paklusti išnaudojamas mases, pavertė jas savo ginklu, kurį panaudojo tarpusavio kovoje už pasaulio perdalijimą.

 
STATYK BARIKADĄ – REIKALAUK NEĮMANOMO! Gegužės barikadų manifestas
aktyvizmas
      Šį mėnesį visas pasaulis mini Prancūzijos studentų revoliucijos keturiasdešimtmetį. 1968-ųjų gegužę Paryžiaus studentai, darbininkai ir kairieji aktyvistai, pasibjaurėję kapitalistinės visuomenės konformizmu ir biurokratinio valdžios aparato stagnacija, išėjo į gatves ir pareikalavo realių pokyčių tiek universitete, tiek pačioje visuomenėje. „Visa valdžia vaizduotei!”, „Mums nereikia darbdavių, tai jiems mūsų reikia!“, „Nebūsime mėsa šefui ant stalo!”, „Mes nieko nereikalausime ir neprašysime, mes paimsime ir užgrobsime!” – skelbė maištaujantis jaunimas. Dabartiniai Vakarų studentai mėgaujasi ta autonomija ir laisve, kuri buvo iškovota 1968-ųjų Gegužės barikadose.

      Praėjo 40 metų, bet Paryžiaus laisvės vėjai taip ir neužpūtė į Lietuvą. Situacija Lietuvos aukštosiose mokyklose itin primena sovietinės stagnacijos laikus. Lietuviškame universitete šiandien klesti daug blogybių, kurios užkerta visus kelius studentui pasijusti visaverčiu žmogumi.
 
Kasparas Pocius: Ar paseno 1968-ieji, arba Kam reikalingos barikados?
politika
     Lygiai prieš keturiasdešimt metų, kai sovietinio lagerio šalys, o tarp jų – ir Lietuva, baikščiai stebėjo Prahos įvykius, viso Vakarų pasaulio dėmesio centru tapo sukilusi Prancūzija. Darbininkai užiminėjo fabrikus, studentai – universitetus. Paskatinti aktyvių kairiųjų ir anarchistų grupių, iš kurių žymiausi – situacionistai, jie protestavo prieš stagnuojantį, konservatyvų de Gaulle režimą, spektaklio visuomenę, reikalavo nebe buržuazinių reformų, o realių pokyčių visame visuomenės gyvenime.
 
Giedrius Kiaulakis. Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje (6). VISUOMENĖS POŽIŪRIS, IŠVADOS, REKOMENDACIJOS
teorija

    Kaip minėta, dešinįjį ekstremizmą propaguojančios organizacijos neturi didelės įtakos šalies politiniame gyvenime ir autoriteto visuomenės akyse. Viena vertus, tai galima traktuoti kaip Lietuvos pilietinės brandos ir išaugusio gyventojų politinio sąmoningumo rezultatą. Tačiau įdėmiau panagrinėjus kai kuriuos įvykius ir procesus, tenka pripažinti, jog ženkli dalis Lietuvos visuomenės ir netgi politinio bei intelektualinio elito nėra atsparūs rasistinėms ir ksenofobinėms idėjoms.

 
Daiva Repečkaitė. ATSARGIAI, GAMTA! (Apie Lietuvos politikų pamėgtą gamtiškumo kaip argumento politiniams sprendimams naudojimą)
politika
     Gamta galima smogti naudojant ją ne tik kaip valdomą stichiją, bet ir kaip retorinį ginklą. Tuo nesunkiai galėjome įsitikinti, stebėdami jau metų metus nenuilstančias politikų diskusijas prieštaringais šeimos, žmogaus teisių, lygybės ir kitais klausimais. Išties, nuoroda į gamtą ir natūralumą – nesunkiai panaudojamas argumentas retorinėje kovoje: taip yra, taip gamtos sutverta, ir nieko nepakeisi. Tačiau ką tuo bandoma įrodyti?
 
Nuo gegužės 30 d. Romoje - tarpplanetinė kritinė masė CIEMMONA 2008
aktyvizmas

      2008 m. gegužės pabaigoje Romoje susitiks tūkstančiai dviratininkų iš viso pasaulio. Nuo gegužės 30 dienos iki birželio 2 dienos penktus metus iš eilės vyks tarpplanetinė kritinė masė, dar vadinama „Ciemmona” (iš italų kalbos - „didelė kritinė masė”). Laukiama svečių iš visų planetų, tarpplanetinės kritinės masės esmė - parodyti, kad žmonės iš dviračių planetos ir automobilių planetos gali kartu važinėtis miesto gatvėmis. Į miestą įsiverš linksmiausio ir kritiškiausio renginio spalvos, garsai ir skambučiai - tūkstančiai miesto dviratininkų iš viso pasaulio mins pedalus Romos gatvėmis.

 
Šeimos politikos koncepcija - totalitarinė, diskriminacinė ir represyvi klerikalizmo liekana
politika

     Gegužės švenčių išvakarėse Seimo komitetai baigė derinti ir redaguoti Šeimos politikos koncepciją, kurią parengė darbo grupė, vadovaujama Seimo šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkės Rimos Baškienės. Koncepcijos rengėjos (Rima Baškienė, Irena Degutienė, Etela Karpickienė, Vincė Vaidevutė Margevičienė) ir jos šalininkai (Katalikų bažnyčia, dešinieji politikai) neatsižvelgė į liberalios visuomenės dalies nuomonę ir padarė tik neesmines nuolaidas koncepcijos oponentams. Pati Šeimos politikos koncepcijos esmė išliko: šeima grindžiama tik santuoka, kuri pati savaime yra gėris. Natūrali šios koncepcijos tąsa – Paramos šeimai įstatymo projektas, kuris numato įvairias lengvatas tik susituokusiems žmonėms. Taigi Šeimos politikos koncepcija taps VALSTYBĖS IR BAŽNYČIOS įrankiu, verčiančiu Lietuvos žmones tuoktis iš finansinių paskatų: NORI PINIGŲ - TUOKIS.

 
Kaip pasaulis šventė 2008-ųjų Gegužės 1-ąją? (video)
aktyvizmas
                                                         
 
Iš archyvų. Pirmoji anarchistų eisena Vilniuje. Guy Debord'o knygos „Spektaklio visuomenė“ pristatymas Prancūzų kultūros centre, 2006 m. rugsėjo 28 d. (video)
aktyvizmas
       2006 m. rugsėjo 28 dieną leidykla „Kitos knygos” ir Prancūzų kultūros centras surengė Guy Debord'o knygos „Spektaklio visuomenė“ (La société du spectacle) pristatymą ir Guy Debord'o filmų peržiūrą. Į šį renginį Vilniaus anarchistai nusprendė eiti kolektyviai. Netoli Katedros susirinko keliolika žmonių, daugiausia kūrybinis jaunimas. Įdiržusiomis nuo plunksnakočio ir klaviatūros rankomis jie spaudė tviskančias juodas ir raudonos bei juodos spalvų anarchistų vėliavas. Kolona džiugiai patraukė pro Prezidentūrą, kur tuo metu vietiniai uniformuoti „klapčiukai“ leido Trispalvę. Pirmosiose gretose žygiavo bene radikaliausias tuo metu kairysis aktyvistas - a.a. Mantas Gimžauskas - Šamanas.
 
Profsąjungų mitinge anarchistai ragino rengtis visuotiniam streikui
aktyvizmas

    „Lietuviams – europietiškų algų!“, „Nepriklausomai Lietuvai – nepriklausomybę nuo oligarchų“, „Laisvę žmonėms, arkliams ir vaizduotei“, „Noriu erdvesnės būdos“, „Sultingesnio kaulo“. Su šiais ir kitais šūkiais ketvirtadienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, paminėti gegužės 1-osios, Darbo žmonių šventės, susirinko nedidelis – apie 300 – žmonių būrys.

 
Svenn Arne Lie. Dar daugiau dabartinio rinkos fundamentalizmo?
teorija

      Kalbos apie Rytų Europos valstybių sėkmę ekonomikos srityje yra gerokai perdėtos. Tiesa yra ta, kad Rytų Europa  nuo Vakarų Europos atsilieka daugiau negu bet kada anksčiau. Jau pats laikas jums  paprašyti jūsų politikų pasiaiškinti dėl ekonominės politikos, kurie ją vykdo, pasekmių.

      Vakaruose mums beveik kiekvieną dieną pateikiamos naujienos apie buvusių komunistinių valstybių ekonomikos pasiekimus. Teigiama, kad ekonomikos augimas yra aukštas, apie 7 proc. per metus, o demokratija ir rinkos ekonomika šiose šalyse funkcionuoja tobulai. Perėjimas iš komunizmo apibūdinamas kaip didžiulė sėkmė. Tačiau mitas apie politinį ir ekonominį Rytų stebuklą yra pagrįstas dideliu melu, ir Lietuva čia - ne išimtis.

 
Marija Aušrinė Pavilionienė: abortų draudimas pavergia moterį
politika

     Nors Lietuvos visuomenė tam nėra palanki, Seimas vis toliau „stumia“ Lenkų rinkimų akcijos nario Valdemaro Tomaševskio rengtą Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, kuriuo bus draudžiama moteriai nutraukti nėštumą. Alfa.lt kalbinta Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė vadina šio įstatymo svarstymą iškrypėlišku ir tikisi, kad Lietuvos parlamentarams užteks sveiko proto nepasodinti moters į naujos, valstybės įteisinamos vergovės narvą.

     Kodėl Seimas ketina uždrausti abortus? Kokie šio sprendimo šalininkų argumentai? Ar jau toli pavyko „prastumti“ įstatymo projektą Seime?

 
Giedrius Kiaulakis. Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje (1). LIETUVOS NACIONALDEMOKRATŲ PARTIJA
teorija


    
Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja 36 politinės partijos, kurių dauguma yra mažos ir neįtakingos, praktiškai neatstovaujamos Seime ir menkai atstovaujamos vietos savivaldybėse. Kai kurios iš šių marginalinių partijų daugiau ar mažiau linkusios į dešinįjį ekstremizmą.

 
Paulusjan: Prieš klerikalizmą
politika

    Antiklerikalizmas - tai požiūris, kuris priešinasi religinių organizacijų kišimuisi į nereliginį visuomenės gyvenimą. Tai klerikalizmo priešingybė, kada religinės struktūros yra oficialiai arba neoficialiai susijusios su valdžia ir vadina lemiamą vaidmenį priimant valstybinius sprendimus. Antiklerikalizmas pasisako už bažnyčios ir valstybės atskyrimą. Sekuliari valstybė - nereliginė, bet ne antireliginė - garantuoja įvairių mąstymo sistemų laisvę, kol jos nesikėsina į kitų suverenitetą. Saugo, kad nebūtų primesta viena religinė moralė, kuri, kaip rodo istorija (Europos viduramžiai, islamo šalys), veda atsilikimo ir persekiojimų link. Antiklerikalizmas nukreiptas prieš religinę valstybę, lygiai kaip klerikalizmas pasisako už religinę. Antiklerikalizmas priešinasi ideologiniam totalitarizmui, todėl tampa demokratiškas.

 
Stevphen Shukaitis: Įsivaizduojamos santvarkos (interviu)
teorija

     Stevphenas Shukaitis – šiuo metu pasaulyje bene labiausiai žinomas anarchistinės pakraipos aktyvistas, turintis lietuviškas šaknis. Jis yra vienas iš garsaus leidybos bei medijų projekto „Autonomedia” bendradarbių. „Autonomedia” (autonomedia.org) tai anarchistinė bendruomenė, kuri leidžia radikalias knygas, kuria ir praktiškai įgyvendina politines aktyvizmo programas. Per keliolika metų „Autonomedia” išleido apie 100 knygų ne tik tokius kultinius autorius, kaip Hakimas Bey'us, Bobas Blackas ir subkomandantė Marcosas, bet ir daugybę naujų radikalios aktyvizmo teorijos bei praktikos kūrėjų. Pats Stevphenas Shukaitis yra keliolikos knygų bendraautorius ir redaktorius. Naujausias jo redakcinis darbas - kartu su bičiuliu Davidu Graeberiu leidykoje „AK Press” išleista knyga „Constituent Imagination: Militant Investigations, Collective Theorization” (2007).

 
2008 m. gegužės 9-oji: nacistiniai vandalai ant Žaliojo tilto (foto)
politika

      Iš ketaus išlietos skirtingų autorių skulptūros "Žemės ūkis", "Pramonė ir statyba", "Taikos sargyboje" ir "Mokslo jaunimas" ant Žaliojo tilto Vilniuje stovi nuo 1952 metų. Keturias figūrines grupes kūrė žinomi pokario lietuvių skulptoriai: Juozas Mikėnas, Juozas Kėdainis, Bronius Pundzius, Bronius Vyšniauskas ir Napoleonas Petrulis. Sąjūdžio metu šias tilto skulptūras, kaip socialistinio realizmo reliktą, buvo siūloma nugriauti. Tačiau dalis visuomenės ir intelektualų pasipriešino šiam sprendimui. Skulptūros išliko. Iš dalies jos atspindi to laikotarpio oficialiąją skulptūrą, socialistinio realizmo stilistiką ir tematiką, tačiau šiame ansamblyje išlikę ir prieškario Kauno meno mokyklos plastikos elementų, J. Zikaro bei kitų dėstytojų kūrybos ženklų. Todėl šiuolaikinis žiūrovas turėtų tolerantiškai vertinti šį vienintelį tokios plastikos ir žanro Vilniuje skulptūros palikimą. (Dailė 2006/1)

 
80 procentų Lietuvos gyventojų nesutinka su aborto draudimu
aktyvizmas

alt      Šiandien prie Seimo prasidėjo neterminuota „budėjimo“ akcija. „Budima“ bus kiekvieną darbo dieną nuo dešimtos iki vienuoliktos valandos tol, kol, anot dalyvių, Seimas juos išgirs. Akcijos priežastis - Seimo svarstomi įstatymo projektai: gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas, kuriuo ketinama praktiškai uždrausti abortus bei valstybinė šeimos politikos koncepcija, pagal kurią tik vyro ir moters santuokos pagrindu sukurta šeima yra laikoma valstybės subjektu. Akcijos dalyviai teigia, jog toks šeimos modelis diskriminuoja vienišas motinas, vienišus tėčius, našlius, našles, išsiskyrusias šeimas, partneryste pagrįstas šeimas bei kitas šeimos formas, nes jos neatitinka „vyro ir moters santuoka pagrįstos šeimos modelio“. Pasak protestuotųjų, tik tokioms šeimoms bus teikiamos įvairios lengvatos, nuo lengvatų įsigyjant būstą iki suteikiamos pirmenybės priimant į valstybinę tarnybą. Aktyvistai primena 1995 m. liepos 3 d. priimtos Vaiko teisių konvencijos antrąjį straipsnį, kuris garantuoja teises kiekvienam vaikui, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Antras punktas teigia, kad Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų, teisių globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų.

 
Laiškai iš revoliucinės Sorbonos
teorija

       1968 gegužės 17 situacionistų ir kitų revoliucinių jėgų įkvėpti Paryžiaus studentai užėmė Prancūzijos aukštojo mokslo tvirtovę – Sorbonos universitetą ir iš ten išsiuntė keturias telegramas, gerai atspindinčias judėjimo nuostatas ir ryžtą.
       Telegramų tekstas verstas pakeičiant žodžius STOP taškais.



       Profesoriui Ivanui Svitakui [1]
       Praha, Čekoslovakija


       Laisvosios liaudies Sorbonos užėmimo komitetas siunčia broliškus sveikinimus draugui Svitakui ir kitiems Čekoslovakijos revoliucionieriams. Tegyvuoja tarptautinė darbininkų tarybų valdžia. Žmonija nebus laiminga, kol paskutinis kapitalistas nebus pakartas ant paskutinio biurokrato žarnų. Tegyvuoja revoliucinis marksizmas.

 
Michel Chossudovsky: Globalus badas
politika

       Žmonija išgyvena epochą po Šaltojo karo, precedento neturinčią ekonominę ir socialinę krizę, lėmusią didelės pasaulio gyventojų dalies nuskurdimą. Nacionalinės ekonomikos griūva, plinta nedarbas. Badas kilo kai kuriose Afrikos vietose žemiau Sacharos dykumos, taip pat kai kur Pietų Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Tokia „skurdo globalizacija“, sunaikinusi pokarinės dekolonizacijos pasiekimus, prasidėjo Trečiajame pasaulyje nuo devintojo dešimtmečio pradžios paskolų krizės ir TVF primestų mirtinų ekonominių reformų.

 
Vladimiras Laučius apie politines davatkas
politika
1. Išvydę televizijos laidoje piktą moterį moralizuojančia veido išraiška ir maitvanagio žvilgsniu, greičiausiai įsitikinsite, jog ji – už abortų draudimą.

2.
Mūsų dienų davatkai žmogus yra arba nėščias, arba nenėščias; visa kita – ne taip svarbu.

3.
Šiuolaikinės davatkos mąstymas – akušerinis, o ne filosofinis.

4.
Diskusijose davatkos žvelgia anaiptol ne į akis – jos spitrijasi gerokai žemiau.
 
Ką paruošė desertui Dievo tarnaitė (lietuviškos įstatymų virtuvės užkaboriai)
politika

       Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra – tos Dievo nustatytos. Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui. Kurie priešinasi, užsitraukia teismą. Juk vyresnybės bijoma ne gera darant, o pikta. Nori nesibijoti valdžios? Daryk gera, ir susilauksi iš jos pagyrimo. Ji juk yra Dievo tarnaitė tavo labui. (Rom 13,1-4)

 
2008 m. Gegužės 1-osios šventė Vilniuje - anarchistų akcijos (video, foto)
aktyvizmas
     Šiais metais Gegužės 1-ąją anarchistai šventė kartu su „Naujaja kaire” ir profsąjungomis.

     10 val. ryto grupelė „Naujosios kairės” ir „anarchijos.lt” aktyvistų susirinko prie Franko Zappos paminklo Vilniuje (šioje vietoje lygiai prieš metus NK95 paskelbė „Naujosios kairės manifestą”). NK95 atstovė J. Bielskienė pasakė kalbą, kurioje priminė „Naujosios kairės” indėlį į visuotinio socialinio diskurso Lietuvoje kaitą ir „Judėjimo prieš prakaito krautuves” iniciatyvą steigti naujas profsąjungas didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose. Vėliau kalbėjęs anarchistas K. Pocius (priklausantis ir NK95 judėjimui) ragino rinktis alternatyvias socialinio gyvenimo formas: „užteks vergauti valstybei ir laisvajai rinkai”.
 
Mack Jefferson. Slaptas laisvės kovotojas. 4 skyrius. Kovok už savo laisvę
Mack Jefferson. SLAPTAS LAISVĖS KOVOTOJAS

mack jefferson        Tęsinys. Skaityti pradžią

 

Taigi tu gyveni totalitarinėje valstybėje ir tau tai nepatinka. Nepakanka būti blogu piliečiu. Viskas susiklostė taip, kad pasiekei ribą ir dabar norėtum šiek tiek surizikuoti, kad situacija pagerėtų. Po truputį imi galvoti apie galimybę ką nors nužudyti nedidelio keršto vardan. Tu perskaitei pirmuosius šitos knygos skyrius ir apsisprendei tapti slaptu laisvės kovotoju, nes ko vertas gyvenimas, jei nesi laisvas?

      Gyvenimas nedaug ko vertas, jei nesi laisvas, bet visiškai bevertis, jei esi miręs. Jei nesi prietranka, tai norėsi ne tik atgauti savo laisvę, bet ir pasimėgauti ja. Kasdieniame gyvenime mirę didvyriai yra pajuokos objektas.

 
Andrius Bielskis: persidirbame spaudžiami kapitalistinės visuomenės
politika

     Kapitalas siekė ir sieks savo interesų, pamindamas darbo interesus. Vienintelis demokratinis būdas tam priešintis yra profsąjunginis darbo judėjimas, bet Lietuvos profsąjungos tėra sovietmečio palikimas. Taip Alfa.lt Gegužės 1-osios išvakarėse teigė politikos filosofas, vienas lietuviškosios „Naujosios kairės“ sumanytojų prof. Andrius Bielskis.

     Anot jo, darbas nėra savaime vertybė: nesaikingai dirbdami griauname savo šeimas, prarandame draugus, gadiname sveikatą ir tampame nelaimingi. O kaltas kapitalizmas.

 
Anarchistai kviečia švęsti Gegužės 1-ąją!
aktyvizmas
    Gegužės 1-oji – pasaulinė darbo žmonių šventė. Pasaulyje ji švenčiama įvairiai, keliamų reikalavimų pobūdis labai skiriasi. Vakaruose darbo žmonių solidarumas leidžia jiems aktyviau reikalauti savo teisių, ugdyti nuo kapitalo logikos nepriklausomą alternatyvinę kultūrą, jie yra solidaresni ir atviri bet kokioms iniciatyvoms. Tuo tarpu pokomunistinėse bananų respublikose, tarp jų – ir Lietuvoje, profsąjungų dėka darbininkų judėjimas tampa pasyvia kapitalistinio spektaklio auka, laukiančia eilinio duonos kąsnelio iš didžiosios išnaudotojos – valstybės – malonės.
 
Gegužės Pirmosios manifestas. KVIEČIAME VISUOTINIAM STREIKUI!
aktyvizmas
    Jau daugiau nei šimtmetį Gegužės Pirmąją viso pasaulio darbo žmonės švenčia savo šventę. Kartu su jais švenčia kairieji, anarchistai, socialistai, aktyvistai ir revoliucionieriai – visi tie, kurie kovoja dėl politinio, ekonominio ir kultūrinio darbo žmonių išsilaisvinimo iš kapitalizmo vergijos.

    Darbo žmonių šventė turi ilgą ir turiningą istoriją. Pradėta švęsti II Internacionalo Paryžiaus kongreso nutarimu, ilgainiui ji išplito visame pasaulyje. Gegužės Pirmoji – pasaulinio darbo žmonių solidarumo demonstracija ir didvyriškos 1886 m. gegužės mėnesio Čikagos darbininkų kovos bei jos aukų atminimo paminėjimas. Deja, Lietuvos valdžia bei korporacinė žiniasklaida ją iki šiol tapatina su sovietmečiu egzistavusio valstybinio kapitalizmo ir biurokratinės diktatūros inicijuotomis priverstinėmis demonstracijomis bei darbo žmonių „dėkingumo” mitingais.
 
Užblokuotas Rusijos neonacių tinklapis su būsimų aukų sąrašais
politika
      Vakar, balandžio 28 d., užblokuotas radikalių Rusijos nacionalistų tinklapis, kuriame prieš kelis mėnesius imta viešinti „tautos priešų” sąrašą su konkrečiomis pavardėmis, adresais, telefonais, paso duomenimis, mokesčių mokėtojo identifikacijos numeriais, gyvenamosios vietos aprašymais ir komentarais, kada ir kaip geriausia susidoroti su būsimomis aukomis. Pvz., prie vieno iš Aukščiausiojo teismo teisėjų pavardės pridėta jo namo nuotrauka ir pateiktas prierašas: „Kiemas aptvertas tvora, labai sunku patekti, geriausia tai daryti naktį, nuo vaikų žaidimo aikštelės pusės”.
 
Gegužės 1-ąją - ne demonstracija, o MONSTRACIJA! (video, foto)
aktyvizmas
     Novosibirsko jaunimas jau penktus metus iš eilės gegužės 1-ąją rengia ne demonstraciją, o MONSTRACIJĄ. Šis renginys tapo Novosibirsko vizitine kortele ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. Kiekvienais metais analogų neturinti MONSTRACIJA suburia šimtus aktyvistų, menininkų ir neformalaus jaunimo atstovų.  Pagrindinis jų tikslas - pademonstruoti visišką valdžios aprobuotų politinės kovos būdų neefektyvumą ir absurdą. Kiekvienas MONSTRACIJOS dalyvis, iškeldamas beprotiškus, nerealius ir dažnai nerišlius lozungus, simboliškai pareiškia, kad  tradicinės protesto formos - demonstracijos, piketai, eitynės - yra atgyvenusios, nes jas visiškai kontroliuoja valdžia.
 
Gegužės 1-oji? Nėra su kuo švęsti, chebra!
aktyvizmas

     „Pažiūrėjus į Lietuvą gegužės pirmą dieną atrodo, kad Lietuvoje nėra nė vieno darbininko arba Lietuvoje niekas nešvenčia šios šventės. Drįstu spėti, kad greičiausiai pastarasis variantas. Šią dieną Lietuvoje nevyksta eisenos, žmonės, kaip Berlyne, nerengia kasmetinių riaušių su policija, profsąjungos nekelia reikalavimų didinti algas ar gerinti darbo sąlygas. Darbdaviai neapdovanoja geriausių darbuotojų. Ką ten, jei tai „Maxima”, tai privers dar daugiau ir be atlygio dirbti.

     Negana to jei atliktume apklausą tarp dirbančių žmonių, tikiu, kad didžiulė jų dalis negalėtų nieko pasakyti apie šios šventės atsiradimą nei apie 1886 m. gegužės 1-ąją įvykusią Čikagos miesto darbininkų demonstraciją, nei apie Paryžiaus 2-ajį tarptautinį kongresą, kuris paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena. Tad kyla toks natūralus klausimas - kam Lietuvai skelbti nacionaline švente dieną, kurios niekas nešvenčia?”

 
„Nematoma ranka” ir lietuviškas liberalizmas
politika

     Neaiškinsiu, kaip man papuolė „Liberalų žinios”, tarkim, radau jas pašto dėžutėje...

     Taigi vartau „gliancinį“ liberališkų žinių laikraštuką (mėnraštį). Tituliniame – interviu su A. Zuoku. A. Zuokas nuotraukoje veik supanašėjęs su R. Paksu: standžiai sučiauptos lūpos, ryžtingas žvilgsnis, o antraštėje – šūkis: „Politinės kovos laimimos rinkimuose, o ne teismuose“, tekste – verksmingas apgailestavimas dėl korupcijos ir oligarchijos įsigalėjimo...

     Toliau eina tekstai apie liberalų kovą už valstybės ir visuomenės interesus, memorandumai ir šūkiai, šūkiai, šūkiai...

 
Daugiau įrašų...
<< Pradžia < Ankstesnis 121 122 123 124 125 126 127 128 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 121 iš 128