Interviu su Nobelio premijos laureatu M. Yunusu: bankų sukurtos oro pilys griūva
laisvoji tribūna
Ketvirtadienis, 22 Lapkritis 2012 15:00

muhammad yunus1     Vakarų bankai turi nustoti statyti pilis iš oro ir pasirengti sistemos pertvarkai, įsitikinęs Nobelio taikos premijos laureatas Muhammadas Yunusas. Milijonus žmonių iš skurdo ištraukusios mikrokreditų sistemos pionierius išskirtiniame interviu dalijosi savo požiūriu į kapitalizmą, Vakarų bankų godumą ir reikalingas sistemos permainas.

 

     Savitą požiūrį į finansų pasaulį turintis M. Yunusas laikomas vienu įtakingiausių ekonomikos teoretikų pasaulyje. 1976 metais jis įkūrė pirmąjį banką skurstantiesiems ,,Grameen“ ir pradėjo teikti smulkias paskolas be užstato. Nors šių metų pradžioje jis galutinai pasitraukė iš banko veiklos, ekonomistas pasaulyje aktyviai plėtoja socialinio verslo iniciatyvas su savo sričių milžinais, tokiais kaip ,,Danone“, ,,Intel” ar ,,Adidas“.

 

     Panašu, kad Vakarų pasaulio bankai stovi ant bedugnės krašto. Ko jie gali pasimokyti iš mikrofinansavimo sektoriaus?

 

     Mikrokreditavimas skelbia vieną žinią – reikia atsigręžti į žmones. Prisiminkite pagrindinius bankininkystės principus – ten skolintojas ir skolininkas pasitiki vienas kitu.

 

     Dabartinė Vakarų bankininkystė tapo investiciniu, pinigų besivaikančiu verslu. Ji iš oro sukūrė pilis. Negalima atskirti, kas yra skolininkas ir kas – skolintojas, pinigai keliauja per tiek daug rankų ir tokiais skirtingais procesais. Bankai atsidūrė tarsi finansinių stebuklų šalyje, bet sustojus vienam jos sraigteliui sugriuvo visas stebuklas. Pamoka tokia: mes neturime siekti toliau kurti tokias oro pilis.

 

     Kita pamoka – bankininkystė turi būti pertvarkyta. Ji turi tapti prieinama visiems, ne tik turtuoliams ir didžiosioms korporacijoms. Tokia segregacija, net sakyčiau, finansinis apartheidas, turi išnykti.

 

     Kalbate apie bankininkystės sistemos pertvarką – kaip ji turėtų būti įgyvendinta?

 

      Bankininkystė privalo turėti socialinę misiją. Reikia padėti žmonėms atsitiesti, o tada jau bus galima su jais plėtoti tikrą verslą.


      Keistis turi ir pati ekonominė struktūra. Ji yra klaidinga. Šiandieninėje ekonomikos struktūroje į žmogų žiūrima per siaurai. Lyg būtume agresyvūs gyvuliai, nuolat kovojantys dėl pinigų. Mes užmiršome žmogiškumo elementą: žmogui reikia išreikšti save daugelyje sričių, rūpintis kitais. Mes dalijamės gyvenimu šioje planetoje, todėl turime pagaliau suvokti, kad tai yra mūsų visų namai ir jie turi būti saugūs, o ne kelti pavojų.

 

      Kapitalizmas stovi ant vienos kojos – todėl jis nėra pajėgus išsilaikyti. Kita jo koja – socialiai atsakingas verslas, kurio įtraukimas į sistemą neabejotinai suteiktų sistemai balansą.

 

      Pažvelkite į civilizaciją, kurią sukūrė žmogus. Mes tiek daug pasiekėme: nuskraidinome žmogų į dangų ir dar aukščiau, pasiekėme Mėnulį – tai neįtikėtina. Bet kita tos civilizacijos dalis šiandien skęsta skurde, nedarbe ir kituose baisiuose dalykuose. Mūsų jau septyni milijardai, per kelerius metus užaugs ir aštuntas. Tai rodo, kad civilizacija yra iškreipta ir nesubalansuota.


     Krizė, apie kurią kalbate, yra ženklas, kad atėjo metas atsibusti. Ši sistema yra netvari ir reikia ją keisti. Mes esame ant to pasikeitimo slenksčio – civilizacijos, kuri bus labiau subalansuota. Tai padaryti mes galime savo rankose turėdami tokias technologijas. Jei jaunimas į tai atkreips dėmesį, labai greitai žengsime naują žingsnį.


      Kodėl tai padaryti gali tik jaunimas?

 

      Jaunimui šiandien atsiveria didžiausios galimybės – jie yra laisvi nuo praeities požiūrių, aiškiai mato. Jie nebenešioja praeitimi persismelkusių akinių, jų regėjimas – aiškus. Jaunimas turi priimti naują sprendimą, neveikiamą praeities ydų. Kai medinis namas supūva, jį reikia nugriauti ir pastatyti iš naujo, o ne remontuoti. Taigi dabar atėjo metas naujai pradžiai.

 

      Mikrofinansavimo iniciatyvos Vakarų pasaulyje suvokiamos iš dviejų pusių: jas palaikantieji sako, kad reikia teikti smulkius kreditus ir skurstantiesiems išsivysčiusiose šalyse, o tam prieštaraujantieji primena, kad už tuos pačius pinigus išgelbėtume šimtus žmonių skurdžiausiose vietose. Kurie iš jų teisūs?

 

      Skurstantys žmonės visur skursta: nesvarbu, ar JAV, Ispanijoje, ar Malavyje. O pinigų stygiaus nėra – juk nėra taip, kad davus paskolą ispanui nebegalėsi duoti jos Malavyje. Tai neteisingas įsivaizdavimas.

 

      Mikrokreditų sistemoje pinigai keliauja ratu, pirmiausia kam nors padeda, paskui grįžta ir iš naujo pradeda keliauti. Malavio pinigai keliaus šiuo ratu Malavyje, Ispanijos – Ispanijoje. Palyginkite mikrofinansavimui skiriamas sumas su tų valstybių ekonomikų dydžiu ir pamatysite, kad dalis yra panaši, nors sumos labai skiriasi.

 

     Taigi negalima pasakyti, kad reikia telkti finansus skurdžioje arba išsivysčiusioje šalyje, – jų reikia abiejose.

 

     Įkūręs ,,Grameen” banką tikriausiai visam gyvenimui užsidėjote ,,bankininko skurstantiesiems” etiketę, bet dabar šios veiklos atsisakėte ir ėmėtės socialinių verslų. Kodėl?


     Ekonominė katastrofa Vakaruose pasiekė aukščiausią lygį, bet kiekviena katastrofa yra naujos pradžios galimybė.

 

     Šiandien žmonės apsėsti pinigų vaikymosi. Mano manymu, socialinis verslas yra viena iš veiklų, padėsiančių šio apsėdimo atsikratyti.

 

     Kiekvieną kartą pamatęs problemą aš sukuriu verslą, kuris tą problemą spręstų. Tai jau tapo įpročiu.

 

     Ar galėtumėte pateikti konkrečių pavyzdžių?

 

     Tarkime, pastebėjau, kad dalis Bangladešo vaikų nemato prieblandoje, ir su gydytojais išsiaiškinau, kad jiems trūksta vitamino A. Galėjome jiems dalyti vitaminus arba skatinti valgyti daugiau daržovių, bet įkūrėme prekybos geros kokybės sėklomis verslą. Žmonės galėjo auginti vaisius bei daržoves ir taip problema Bangladeše pamažu buvo išspręsta.

 

     Kitas pavyzdys – daugybė Bangladešo gyventojų neturėjo tualetų. Nusprendėme, kad kiekvienas, kuris norės kreiptis paskolos į banką ,,Grameen”, privalės įsirengti tualetą – bent jau iškasti duobę, vėliau teikėme paskolas sanitariniams mazgams įrengti. Kiekviena Bangladešo šeima, kuri kreipėsi paskolos, tapo labiau civilizuota. Taip pat buvo su saulės energijos naudojimu ar virtuvės įrangos pirkimu – juos paskatino ,,Grameen” įkurti socialiniai verslai.

 

     Socialiai atsakingas organizacijas ,,Grameen” kuria su didžiausiomis pasaulio kompanijomis. Pavyzdžiui, ,,Grameen Adidas” atvejis. Kai esi viena didžiausių batų gamintojų pasaulyje ir šalia gyvena milijonai žmonių, kurie niekada neturėjo batų, natūraliai pradedama bendradarbiauti.

 

     Atsimenu, kai ,,Adidas” mūsų paklausė, kiek turėtų kainuoti batų pora skurstantiesiems, kad jie galėtų ją įpirkti. Atsakiau: ,,Mažiau nei 1 eurą. Jei norite parduoti juos skurdžiausiems žmonėms, tokia turės būti kaina.” Jie buvo priblokšti: ,,Adidas” batai už vieną eurą? Tai didelė užduotis.” Tariau: ,,Užduotis didelė, bet ,,Adidas” yra didelė kompanija, kodėl ji turėtų sau kelti menkas užduotis?”

 

     Kurdami šiuos verslus nenorime iš to uždirbti daugybės pinigų. Man nepriklauso nė viena tų kompanijų akcija. Sukūrėme daugiau nei 50 įmonių ir nė viena iš jų man nepriklauso. Mes supratome, kad tai geras būdas spręsti visuomenės problemas, todėl einame šiuo keliu.

 

     Pastaruoju metu mikrofinansavimo sritį krečia problemos. Kas jas sukėlė ir kur matote didžiausias šio sektoriaus silpnybes?

 

     Pagrindinės problemos kilo Meksikoje ir Indijoje – abiem atvejais dėl tų pačių priežasčių. Dalis šioje srityje dirbančių žmonių užsimanė iš to pralobti, todėl nuėjo netinkama linkme.

 

     Mikrokreditai buvo sukurti padėti žmonėms susidoroti su sunkumais, nenorėjome jų panaudoti kaip įrankio turtingiesiems uždirbti pinigų iš skurstančiųjų. Didžiausia problema šiandien yra didžiulė ambicija uždirbti kuo daugiau pinigų, didžiulis kai kurių žmonių entuziazmas ir net politikų įtraukimas į šį procesą.

 

     Laimė, šią situaciją jau sprendžia reguliuotojai – centriniai bankai. Taigi problema, atrodo, lokalizuota. Mikrokreditavimas prasidėjo su misija, o nukrypimas nuo tos misijos ir sukėlė problemų. Tos kompanijos neturėtų savęs vadinti mikrokreditų institucijomis, jos priklauso visai kitai klasei. Mikrokreditai – tai socialinio verslo dalis, tai verslas, turintis socialinę misiją.

 

     Kokią ateitį šiam sektoriui prognozuojate ir kokių didžiausių iššūkių įžvelgiate?

 

     Krizės slenka viena po kitos, tačiau esu tikras, kad šis sektorius išsilaikys. Faktas, kad jis yra naudingas, jau seniai patvirtintas. Mikrokreditai gali tik tobulėti ir keistis teigiama linkme apimdami visus žmones, kurie yra atskirti – tai milijonai žmonių, neturinčių priėjimo prie finansinių paslaugų.

 

     Kaskart, kai kalbame, kiek milijonų žmonių jau išgelbėjome, turėtume pasakyti ir tai, kiek milijonų dar skursta.

 

    CV: Muhammadas Yunusas

 

    Gimė 1940 m. birželio 28 d. Bangladeše.

 

     Daugiau nei 50 socialinio verslo iniciatyvų autorius, mikrokreditų – smulkių paskolų patiriantiesiems finansinę atskirtį – pionierius.

 

     Žurnalų ,,Time“, ,,Foreign Policy“, ,,BusinessWeek” paskelbtas verslo herojumi, vienu iš įtakingiausių verslininkų ir intelektualiausių žmonių pasaulyje.

 

     1976 m. Bangladeše įkūrė pirmąjį mikrokreditų banką ,,Grameen

 

     Šaltinis: ekonomika.lt

 

     muhammad yunus