„Maxima”, viešieji ryšiai ir boikotai: ša, bestuburiai
laisvoji tribūna

maksimines     Pradėsiu nuo ilgos citatos: „Pirkote, perkate ir pirksite. Ir nepradėkite apie jų „nepamatuotą godumą”. Jūs esate tokie patys, kaip ir jie, ir niekuo ne geresni. Jūs tokie patys godūs, taip pat taupantys, taip pat elgtumėtės ir elgiatės taip pat savo darbo ir gyvenimo vietose. Todėl jūsų lojimas skamba kvailai ir apsimetėliškai. Jūs neturite jokios moralinės teisės teisti „Maximos”, nes esate iš ten pat, kur ir „Maxima, vieno kūno, ir vieno kraujo. „Maxima” yra jūs, o jūs esate „Maxima”.

 

     Šiap tai būtų galima nieko ir nesakyti, nes čia viskas pasakyta. Tai apie buožgalvių mentalitetą, kurio esmė – nesvarbu ką, kada ir kam parduoti ar parsiduoti, kad tik keletas sidabrinukų kišenėje žvangtelėtų.

     Tačiau jei nieko nesakysi, gali susidaryti įspūdis, kad tas buožgalvių mentalitetas Lietuvoje yra vyraujantis ir kad par(si)davinėjimas už Judo sidabrinius šandien yra antras tautinis sportas po informasvydžio su Rusija.

     Todėl pasakysiu: nepirkau, neperku ir nepirksiu. Boikotavau, boikotuju ir boikotuosiu, nes šventai tikiu, kad tai turi prasmę. Nesu toks kaip jie ir juos ginantys, juos piarinantys bestuburiai subinlaižiai. Nesielgiau kaip jie ir nesielgsiu. Netikėjau ir netikiu nė vienu jų sakomu žodžiu. Nesu su jai vieno kūno, nesu su jais vieno kraujo ir man gėda, kad jie yra lietuviai. Aš nesu „Maxima” ir neturiu su jais nieko bendro. Norėčiau, kad jų niekada nebūtų buvę ir kad stogas būtų nugriuvęs prieš kokius 15 metų vykstant eiliniam akcininkų susirinkimui. Nes tada jis galbūt nebūtų nugriuvęs praėjusią savaitę.

     Padlaižaujančių ir kaulo laukiančių šunpalaikių gaujos šiandien skalija apie tai, kad nugriuvęs stogas Rygoje – tai tik nelemtas atsitiktinumas, kad „Maxima” yra pati nuostabiausia bendrovė ir  kad toks iš esmės ir turi būti verslas. Godus, agresyvus, neatsakingas ir negalvojantis apie nieką išskyrus pelną. Tie bestuburiai subinlaižiai bando visiems įteigti, kad tai tokia pati norma kaip R.Meilutytės vienas po kito gerinamu rekordai.

     Tie skalijantys šunpalaikiai loja apie tai, kad kiekvienas mūsų už numestą kaulą yra pasirengęs nusimauti kelnes ir atkišti užpakalį ar kitą kūno dalį bet kam, kas pasiūys daugiau. Nes neva nėra pasirinkimo ir jei nenusimausi kelnių tu, tai jas nusimaus kas nors kitas ir kaulas atiteks jam. Nes juk apie viską pagalvota. Tad pačiam galvoti nebereikia, pakanka laiku atsisegti diržą.

     Tie bestuburiai inkščia, kad „Maximos” piaras netyčia suklydo, kai pamiršo pranešti, kam priklauso tas pastatas sugriuvusiu stogu. Kam nepasitaiko suklysti – viauksi jie.

     O bet tačiau kadangi jie ne tik bestuburiai, bet ir besmegeniai, jų tuščos galvos niekaip nesugeba suvokti, kad stogas “Maximai” nuvažiavo ne praėjusią savaitę. Jis nuvažiavo seniai, tkriausiai prieš kelioliką metų, kai VP dešimtukas įtikėjo, kad jie tikrai yra tie, kurie gali pagalvoti už visus.

     Blogiausia, kad jiems sekėsi. Pradedant nuo „Spindulio”, VST privatizavimo, ES referendumo, Leo LT ir baigiant bandymu primesti mums visiems savo rizikos nuostolius. Sekėsi tikriausiai todėl, kad aplink pasitaikydavo kiauksinčių, viauksinčių, inkščiančių bestuburių, kuriems kaulas visada buvo gyvenimo tikslas. Kuriems patinka, kai už juos kas nors pagalvoja ir kurių mylimiausa frazė yra „visi jie vagys”. Nes žino, kad patys pavogs, jei tik pasitaikys galimybė. Juk bestuburiams svarbiausia yra kaulas.

     Todėl kalbėti apie „suklydusį” „Maximos” piarą yra tas pats kas teigti, jog bažnyčioje besilankantis Mantas Adomėnas yra tikras kriščionis, o Seimui pirmininkaujanti Loreta Graužinienė yra antras pagal svarbą valstybės asmuo.

     „Maximos” piaras neklysta. Jis laikosi principo, jog apie viską pagalvota. Ir kai paaiškėja, kad apie kažką nebuvo pagalvota, tai tiesiog pripažįsta.

     Viauksintys bestubriai sako, kad taip ir turi būti. Gaila, kad jie eis balsuoti. Nes geriausiai būtų, jei jie balsuotų tik „Ačiū” kortelėmis.

     Jūs tokie patys? Jums būdingos tokios pat infantilios emocijos ir šuniški refleksai? Tada man ir jūsų labai gaila. Nuoširdi užuojauta Latvijai nuo piliečio, kurio valstybė, pagimdė „Maximą”. Noriu atsiprašyti už tai, kad nedėjome pakankamai pastangų tragedijai išvengti.

     Artūras Račas

     http://racas.lt

     2013 11 26