Tadas Vidmantas. Žmonių rūšys pagal Aleksandrą
menas

Normal 0 false false false MicrosoftInternetExplorer4 /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-style-parent:""; font-size:10.0pt;"Times New Roman";}

Sykį Aleksandras pagalvojo kokios rūšies žmogus jis yra. Žmonių rūšių yra labai daug. Pagal plaukus, pagal atlyginimą, pagal ūgį, zodiako ženklą, lytį. Bet yra dar žmonių skirstymas pagal Sistemą. Tarkim, Sistema - tai viskas, kas normalu, moralu, ir tiesiog yra taip yra ir viskas. “Tuomet žmones būtų galima suskirstyti taip”, – mąsto Aleksandras.

 

1. Žmonės, kurie pritaria Sistemai. Visi normalūs žmonės, kuriems viskas tinka, kuriems viskas gerai, kurie gyvena senuose arba apynaujuose butuose, yra vidutinio amžiaus ir vidutinio ūgio. Turi darbus įstaigose, ir senus automobilius.

 

2. Žmonės, kurie eina prieš sistemą. Tai jaunesni už vidutinius ir vyresni už vidutinius. Paaugliai, seni žmonės, mažai arba išvis neuždirbantys. Jiems yra viskas blogai. Bloga valdžia, blogas viešasis transportas, blogi tėvai, vaikai, anūkai narkomanai. Jie neturi automobilių ir važinėja viešuoju transportu arba riedlentėm arba dviračiais. Kartais laimės ieško užsieniuose.

 

3. Žmonės, kurie eina prieš einančius prieš sistemą. Maždaug 25-35 metų amžiaus, atseit išsilavinę žmonės, kurie turi naujas mašinas, naujus butus ir atseit aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Jiems viskas daugmaž gerai. Jie pyksta ir nekenčia tų, kurie priklauso antrąjąi grupei reiškiančiai savo negatyvią nuomonę. kartais būna grįžę iš užsienio su daug pinigų.

 

“Lietuvoj viskas blogai”, – sako senis arba paauglys.

 

“Žioplas esi, neišsilavinęs. Kur tau bus gerai.”, – sako 25-35 metų vyriškis.

 

Dar yra ketvirta rūšis žmonių, kuriai priklauso ir Aleksandras. Tokių išvis yra mažai. Jie nereiškia savo nuomonės apie jokias politikas, policijas ir kitas nusiskalstamas veiklas, kurios gadina gyvenimą. Visiškai nėra reikalo tą daryti. Paprastas žmogus nėra toks jau paprastas, kad nieko negalėtų pakeisti. Visų pirma jis gali pasaulį matyti taip, kaip nori pats. Neįsileisdamas į savo galvą svetimų minčių ir nereikšdamas savo. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pateiksiu kelis pavyzdžius.

 

Pirmas. Apie valdžią.

1 rūšis sako: Man, ant mūsų valdžios nusispjaut.

2 rūšis sako: Tu ką, durnas? Šūdina mūsu valdžia.

3 rūšis sako: Pats tu šūdinas, kiek klasių baigei, kad politologas jau esi?

4 rūšis nesako nieko ir net nesiklauso ką sako pirmos trys.

 

Antras. Apie globalinį atšilimą.

1 rūšis sako: Tegul sau šyla, svarbu ne rytoj. Spės dar anūkai užaugt.

2 rūšis sako: Tu ką, durnas? Debilas visai gal?

3 rūšis sako: Pats tu toks. Atsirado matai žaliasis. Kaip pats aplinką saugai?

2 rūšis vėl sako: Ne tavo sup***** reikalas!

4 rūšis vėl nieko nesako, nes šitame pokalbyje nedalyvauja. Važiuoja savo mažalitražiu automobiliuku į Trakus išsimaudyt.

 

Būtų galima tęsti ir tęsti. Bet esmė viso to, turbūt, jau visiems aiški. Priklausyti pirmoms trims grupėms labai nesunku. O ketvirtąjai netgi labai nelengva. Aleksandras stengiasi ir jam jau keletą metų tai puikiai sekasi. Pabandykit ir Jūs.

 
2007-09-02

 

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti