Anarchomuzikėlė: pankų kabaretas „The World/Inferno Friendship Society“
menas

world inferno        1990 m. Brukline (Niujorkas, JAV) susikūrusio pankroko orkestro „The World/Inferno Friendship Society“ narių skaičius nuolat keičiasi, bet scenoje paprastai būna apie 10 žmonių. Per visą grupės istoriją išsilaikė nuolatiniai grupės nariai – Jackas Terriclothas (vokalas) ir Lucky Strano (gitara). Dainų tekstuose kalbama apie tokius istorinius subjektus kaip Weimaro laikotarpio Vokietija, Peteris Lore, Jeffrey’is Lee Pierce’as, Paulas Robesonas, Leni Riefenstahl, Dante Alighieris ar apie gąsdinančias, magiškas, džiugias ar baisias gyvenimo puses, paverčiančias gyvenimą kažkuo daugiau nei „pabudimas ir kinkavimas į darbą“. 2002 metų albume Just the best party yra ir įsimintinas trijų dainų ciklas, skirtas meilei ir netekčiai laikinoje autonominėje zonoje. Paskutinis žinomas stambesnis grupės projektas – 2009 metų gegužės mėnesį sukurta pankiška radijo šou A Praire home companion versija.

 

Kiekvienais metais Helovyno šventei grupė tradiciškai parengia patį išskirtiniausią metų pasirodymą, per kurį galima ne tik pasinerti į fantasmagorišką cirko, ugnies ir keisto teatrališkumo pasaulį, bet ir išgirsti vienintelį kartą metuose atliekamą kolektyvo kūrinį „Pumpkin time“. Grupės muzika anarchopankroko grupės junginys su Moulin Rouge kabaretu. Muzikantai naudoja ne tik gitaras ir būgnus, bet ir pianiną, smuiką, saksofoną, trimitą, violončelę, tromboną ar akordeoną. Kartais tai skamba tikrai beprotiškai, bet regis, kad pačių muzikantų tai nei kiek nejaudina. Jie groja tai, kas jiems patinka, ir jiems pavyksta į savo vizijų tinklą įvilioti net įtariai nusiteikusius „senosios pankų mokyklos“ atstovus.

 

Kai į sceną išeina kostiumėliais vilkintys grupės nariai, kai pasirodo solistas su makijažu ant veido, ne vienam, pirmą kartą juos matančiam, gali kilti klausimas „Ar čia tikrai bus pankroko koncas?“, tačiau abejonių paprastai nebelieka po trečiosios dainos. Per „The World/Inferno Friendship Society“ pasirodymus publika ne tik klauso politizuotų Jacko Terriclotho prakalbų scenoje, bet ir šoka valsą, svinguoja ir, be abejo, dainuoja kartu, nes per 19 kūrybinės veiklos metų susibūrė nemenkas ir nuolat besiplečiantis gerbėjų, vadinančių save infernitais, būrys.

 
Pagal http://www.worldinferno.com/ parengė RB
2009 09 14
 
                 
 
                 
 
                 

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti