Castor&Pollux kultūros kritika. Slavoj Žižek „Viskas, ką norėjote sužinoti apie Žižeką, bet nedrįsote paklausti Lacano”
menas

       "Normalios" visuomenės mitas

 

       Slavoj Žižek. Viskas, ką norėjote sužinoti apie Žižeką, bet nedrįsote paklausti Lacano. Filosofijos darbų rinktinė. Sudarė ir iš anglų k. vertė Audronė Žukauskaitė. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.

       Ar jūs, išvydę prabangiame automobilyje sėdintį žmogų, nepamanote: "Štai kapitalistas, kuriam turbūt dirba koks šimtas žmonių"? Ar jums, besiklausantiems įmitusio filosofo, suokiančio apie vakarietiškas vertybes, nekyla mintis: "Štai koks valdžios pakalikas"? O gal, pažvelgę į savo senutėlį televizorių, graudžiai susimąstote: "O aš gi nieko neturiu, tik savo grandines"? Ne? Vadinasi, jūs esate "normalus". "Normalus" žmogus, gyvenantis "normalioje laisvoje" visuomenėje.

       Štai čia ir stabtelkime. Ištarkime trumpą ir tvirtą STOP. Pasiklausykime Slavojaus Žižeko knygos sudarytojos ir vertėjos A. Žukauskaitės: Kalbėdamas apie Rytų ir Vidurio Europos "išsilaisvinimo" patirtį, Žižekas įžvelgia aiškių ideologijos požymių: "Ar pati ši "išsilaisvinimo" patirtis, kurios metu politinės partijos ir rinkos ekonomika buvo suvokiamos kaip "neideologinės", kaip "natūrali daiktų padėtis", nėra ideologija par excellence? Tai, jog kapitalizmą ir rinkos ekonomiką siekiama "natūralizuoti", laikyti "natūralia daiktų padėtimi", rodo, jog jau esame "pagauti" ideologijos".

       Tai štai kaip viskas yra! "Natūrali", "normali", "laisva" visuomenė yra ne kas kita, kaip kapitalistinė sistema, propaguojanti laisvąją rinką, pagrįsta darbo jėgos išnaudojimu ir veikianti pagal pridėtinės vertės sukūrimo bei nusavinimo dėsnius. Ši sistema pasižymi liberalumu,– ji tarsi nebijo jokios kritikos. Tačiau nebijo vien dėl to, kad tvirtai žino: kritika nieko nekeičia, ji nesugriauna ideologijos. Kaip sako S. Žižekas: Atrodytų, jog vėlyvajame kapitalizme "žodžiai nieko nereiškia", niekam neįpareigoja: jie laipsniškai praranda savo performatyvią galią; viskas, kas pasakoma, ištirpsta bendrame abejingume; karalius nuogas ir medija tai nenuilsdama skelbia, tačiau niekas tuo nesidomi – žmonės elgiasi taip, lyg karalius nebūtų nuogas...

       Ši knyga, ypač pirmoji jos dalis "Ideologija ir jos šmėklos", skirta tam žmogui, kuris nors kartą pasijuto esąs "nenormalus", kuris nors kartą suabejojo iš valdžios lūpų per jos ruporą - masines informavimo priemones - nuolat sklindančią ideologiną propagandą.

       Vienintelis ir pagrindinis S. Žižeko tekstų trūkumas –- jie neįkandami protinio darbo proletarams, neturintiems specialaus filologinio ir filosofinio išsilavinimo, neperskaičiusiems K. Marxo, I. Kanto, T. Adorno, J. Lacano.

       Tikėsimės, kad S. Žižekas į senatvę ims rašyti daug tiesiau ir aiškiau. Duokdie jam ilgų rašymo metų.