Ciniko eilių rinkinys: „Tai ne menas ir ne literatūra! Mes tik spjaudom ant šaligatvio!“
menas

ciniko knyga        Didžiajame Vilniaus andergraundo portale hardcore.lt ką tik pasirodė autoriaus, įvardinančio save Ciniku, savilaidos eilių rinkinys. Jis pradedamas šūkiu „Tegul klykia sirenos, pranešdamos apie visuotinę debilų utilizaciją“ ir perspėjimu „Tai ne menas ir ne literatūra! Mes tik spjaudom ant šaligatvio“. Pridėta ir dedikacija: „Visiems, kurie nerimsta“. Tolesni puslapiai skaitytojus pasitinka emocingais, socialiai angažuotais, hardkoro dvasią atitinkančiais tekstais, įrėmintais raudonuose ir juoduose skrituliuose.

 

Cinikas sako, kad šitas baltaeilių rinkinys išbyrėjo per pastaruosius 5 metus, o šilumos ir dvasios savo rankomis jam suteikė rinkinį apipavidalinusi Laurucia.

 

Trumpa Ciniko autobiografija ir požiūris į meną: „Esu neišsilavinęs, nieko nebaigęs, nepastatęs namo, bet pasodinęs medį ir užauginęs sūnų. Esu totalus bedarbis, nes darbas manęs nemėgsta, kaip ir aš jo. Tikiu, kad menas gimsta, gyvena ir miršta gatvėse. Būtent miršta, nes kiekvienas gyvas tvarinys turi pradžią ir pabaigą. Kaip akimirką gyvuojantis graffiti ant niūrios prezidentūros sienos, kuris vos prašvitus jau tampa šviežiu baltų dažų plėmu.“

 
 
padainuok man dainą
 

aš šiandien nevalgysiu sniego

šiandien nedarysiu revoliucijos

nevalgysiu sojos

nebučiuosiu švenčiausios mergelės kojų

neprisikelsiu iš numirusių

nei trečią dieną nei dar kažkurią kažko teisti

aš šiandien daužysiu krumpliais sienas

žiūrėsiu į trūkusius kapiliarus

pasaulio žemėlapį

mano pasaulį

neteisingai gražų

ir laimingai nelaimingą

mylėsiu

tave mano broli

verkiantis už stiklo

pabučiuočiau tave

o bratka

tačiau vyrui juk nepadoru seilėtis

vyrui padoru būt atsakingam už pasaulio gelbėjimą

moterų išlaisvinimą iš pasaulinės patriarchato priespaudos

o bratka – būk mano sese

o sese – padainuok man dainą

apie rytojų kuris išauš

tiesiai man į širdį

 
 
nekaltas
 
perlipti tvorą
užstojančią miesto dykvietę
pasipuošusią standžiais dangoraižiais
pranešančiais apie visuotinę erekciją
nuo visko
pabėgti
užsikalti lentom
laukti trečio pasaulinio
būtų kvaila
tačiau žaisminga
ypač jei jis seniai tavo virtuvėje
rausiasi stalčiuose
ieškodamas eilinio kompromato prieš patį save
narciziškai išsišiepusį laiko pedofilą
krapštantį tarpudančius negimusio vaiko
kauliuku
 
 
 
sudeginkit laiką
 
skaičiuojant pulsą svarbu nesuklysti
gali pavėluoti
į amžinai vėluojančius begalybės traukinius
iškristi iš lovos
iš miegmaišio
iš maišo
iš penktadienio į šeštadienį
iš turgaus aikštės
ketvirtu mikriuku iki vienatvės stotelės
trys minutės iki sankryžos
cypiantys stabdžiai
keiksmažodžių srautas daina
į snukį
į kelią
valkatos turintys tikslą vadinasi piligrimais
tikslas visada velkasi iš paskos
trukdo laisvai judėti
varžo judesius
svarbu laiku jį paleisti į laisvę
kad gyventu savarankiškai
ir nepistų proto
kitiems piligrimams neturintiems tikslo
 
 
 
jobšykterjeras
 
kiekviena
gyvenimo pilnatve bespringstanti
dama
privalo turėti
lietsargį
lubrikanto
ir mielą
visus užqisantį
mažą

canis lupus familiaris

įmantriai pavadintą
jobšykterjeru
įtariu kad šie šunys buvo išvesti
nešvankiems jų šeiminkių norams tenkinti
bet man juk poyui
aš juk ne seksistas
 
 
 
net šūdas dabar nebe toks
 
tie padarai
tai ne tavo vaikai
griaužiantys šviesolaidinius kabelius
pasaulį dalijantys skriptų pagalba
naujieji šūdo alchemikai
net šūdas dabar nebe toks
niurna barzdyla
niūriai žvelgdamas į strypčiojantį maištą
įstrigusį tarp načniko ir mp3
retkarčiais nusipersdamas
lėtai šlubuoju namo
per nesavo miesto griaučius
 
 
 
su
 
nutapysiu ateities peizažą
išpinsiu savo gyslomis prieškambarį
rudeniniais kraujo lašais padabinsiu
savąjį nepilnavertiškumą
ir šoksiu šalin
nuo pravažiuojančio traukinio
stogo
matyti mėlynos plynės
kunkuliuojančios
rūgštimi
geltonais dantimis pasidabinsiu
kaip jaunamartis blizgančiais štiblietais
kaukšėsiu
viduržiemio supermarketais
ieškodamas ko nors pakankamai nebrangaus
galbūt sąžinės
jei tokia egzistuoja kainoraštyje
jei ne
apseisim
nusipirksiu tris dienas kupinas nerimo
pasikabinsiu matomiausioje tamsos vietoje
kad visi nematytų
tyliai spjaudysiuos garsiais keiksmažodžiais
su naujais metais
su naujais metais
 
 
 
oratorija pagal Pintikliuškiną
 
trach taba dach
ir nieko
tik pažyra kibirkštys
ir vėl saugu
traiškyti kasdienybę
pro rakto skylutę
žiūrėti į praplaukiančius debesis
nesustojančius dangaus kupranugarius
spjaudančius H2O tiesiai tau į mielą snukutį
emocingai rodantį nepasitenkinimą
egzistuojančia pasaulio operacine sistema
tačiau su didžiuliu užsidegimu

toliau statai pamatus naujam babelio šūdų supermarketui

smagu atsipalaiduot
be politikos
lytinių santykių
froido
feminisčių
žviegiančių apie visuotinį sąmokslą
gėjų kurie visai zjbs bičai

tik smegenys tiesiog kažkuriuo momentu gavo ne ta programą

manau tai tik operatoriaus klaida
mes nekalti
mes tiesiog pelkių siurbėlės
grožiu nepasižymim
tačiau pasaulinei medicinai praverčiam
 
 
 
a.lt, 2010 01 20
 
ciniko knyga 2