RB: Herbertas von Karajanas – monstro gaivinimas
menas

         Negaliu patikėti, kad jau senokai užsilenkęs monstras vėl grįžta. Jo banaliai dvasinga povyza užmerktomis akimis ir dramatiška plaukų kupeta vėl mirga didžiuosiuose Europos ir Azijos miestuose. Muzikos industrija skuba valyti dulkes nuo kalnais užsigulėjusių diskų, kuriuose genijumi save laikęs dirigentas bando įpiršti mums savo muzikines vizijas. Taip, muzikos industrija ir „Herbert and Eliette von Karajan Foundation“ yra pagrindiniai Herberto von Karajano gaivinimo varikliai. Aš suprantu „Sony“ korporaciją, kuri iš mirties patale gulinčio Karajano nusipirko teisę leisti visus jo diriguotus kūrinius ir „juodai sudegė“. Bet ko čia ta Eliette ardosi? Karajanas paliko jai 200 milijonų deklaruotų USD tapęs turtingiausiu iš visų kada nors gyvenusių klasikinės muzikos atlikėjų. Kiekvieną dieną ši suma didėja dėl vis dar perkamų jo išleistų beveik 900 albumų. Matyt godumui nėra ribų. Akivaizdžiai matosi, kad ši gaivinimo akcija orientuojama į Azijos rinkas. Žingsnis teisingas, nes ten jau sukasi nemažai pinigo, o tenykščiai žmonės nematė veikiančio fašizmo.


         Prie ko čia fašizmas? Prie to, kad Karajanas buvo nacis iki kaulų smegenų. Į tuo metu Austrijos vyriausybės draudžiamą nacių partiją įstojo dar 1933 metais Zalcburge, praėjus dviems mėnesiams po to, kai jos vadu tapo A. Hitleris, ir išbuvo aktyvus narys iki pat 1945 metų. Taigi naciai žudė, žudė, žudė, o Karajanas dirigavo, dirigavo, dirigavo. Žinoma, kad vienas aršiausių Karajano gerbėjų ir proteguotojų buvo M. Bormanas – antroji Hitlerio ranka. Daugybė puikių muzikantų turėjo palikti Berlyną ar buvo nužudyti, tuo tarpu Karajanas Berlyno operoje dirigavo šimtus kartų ir maudėsi šlovėje bei piniguose. Po pralaimėto karo situacija pasikeitė, ir Karajanas, aišku, paliko partiją. Formaliai. Nes karjera šitam veikėjui buvo aukščiau visko. Tačiau stiprios rankos ir hierarchijos viršūnių kultas išliko. Su juo dirbę muzikantai skundėsi dėl alinančių, po dešimt valandų trunkančių repeticijų. Daug kas negalėjo pakelti jo arogancijos, antidemokratiškos atmosferos repeticijų metu. Vienu metu Karajanas buvo Berlyno filharmonijos dirigentas iki gyvos galvos, Vienos valstybinės operos direktorius ir Zalcburgo festivalio direktorius. Nei vienam dirigentui nei iki jo, nei po jo nebuvo pavykę įgauti tiek galios ir įtakos.

         Bet kas gi padėjo Karajanui to pasiekti? Jo muzika? Nejuokinkit. Šitas dėdė neatliko nei vienos jo sukurtos originalios natos. Jo unikali kitų sukurtos muzikos interpretacija? Vėl pro šalį. Tokių ir dar geresnių interpretatorių pilnos gatvės. Kai kurie muzikos kritikai atvirai šaipėsi iš perdėto ir apskaičiuoto Karajano emocionalumo, iš jo sugebėjimo suvienodinti visus jo diriguojamus kūrinius, iš nenatūralaus, sintetinio orkestro skambėjimo, geriau tinkančio filmų įgarsinimui, o ne koncertinėms salėms. Ilgiau klausytis Karajano diriguojamų kūrinių yra tas pats, kas mėnesį maitintis „McDonalde“. Po kiek laiko pradeda pykinti, sutrinka virškinimas ir norisi bėgti kuo toliau.

         Tada gal pinigai? Čia yra dalis tiesos. Karajanas buvo kibus pinigams. Pajutęs, kad gimstanti muzikinių CD industrija gali būti naudinga, aktyviai dalyvavo naujo „digital audio“ formato reklamoje, sudarė begalę sutarčių su įvairiausio plauko leidybinėmis kompanijomis ir leido viską, kas tik įmanoma, visais įmanomais pavidalais, nepamiršdamas pabrėžti, kad svarbiausias čia yra Karajanas, o ne žmogus, sukūręs muziką, ne žmogus, ją sugrojęs. Schema buvo maždaug tokia: Kai tik Karajanas gaudavo savo žinion kokį visuomenės finansuojamą orkestrą, su jo pagalba pradėdavo kepti įrašus ir leisti juos LP, CD, video ir kitais formatais pasiimdamas didžiają dalį pelno. Tuo pačiu kitiems dirigentams praktiškai nebuvo įmanoma net prisiartinti prie orkestro. Karajanas buvo tas žmogus, kuris iki protu nesuvokiamų aukštumų iškėlė honorarus, aišku, pirmiausia savo, bet juo pradėjo sekti ir kiti.

         Taip monstras įgavo galios ir įtakos. O reikalingi ryšiai buvo likę nuo senų laikų. Fašizmas juk nenugaišo po Niurnbergo, tiesa? Gal todėl, nors ir laikomas modernios muzikos atlikėju, Karajanas savo muzikinius prioritetus atidavė nacių eros muzikai, derindamas savo potraukį naujoms technologijoms su populistine, herojine muzika, visiškai ignoruodamas kelias dabartinės muzikos ir operos kūrėjų kartas.

         Apibendrinant galima pasakyti, kad Karajanas buvo ir liks moralinis ir kūrybinis nulis, o tai, kad kapitalo dievams jis atrodo tinkamas prikėlimui, neturėtų stebinti. Šiukšlynai linkę plėstis.

         RB

 

Komentarai  

 
0 # .kre Y-m-d H:i
kazkokio zydpalaikio straipsnis :D
 
 
0 # Pastebejimas. Y-m-d H:i
"Su juo dirbę muzikantai skundėsi dėl alinančių, po dešimt valandų trunkančių repeticijų." Jeigu jau norejai ir tapai muzikantu, tai del tokiu dalyku ne skustis, o dziaugtis reikia.
 
 
0 # kaiptaigi Y-m-d H:i
Jau buvo vilties žiburėlis nušvitęs - kad 'monstro gaivinimas' - ruskij medved', bet niekam nerūpi čia tas rusų imperializmas.. ..
 
 
0 # AutoriuiAutoriui Y-m-d H:i
Kiba tu rusiškus klijus uostai ir rusišką žolę rūkai? nes tokių nesamonių sveiki žmonės nerašo, visi straipsniai pro žydiški arba pro rusiški šitam puslapį, jei jūs ir esate bent kažkiek lietuviai tai darote gėdą, komunistai prakeikti
 
 
0 # čia geras:)to autoriui Y-m-d H:i
A pats kiba karo laikų vokiškus klijus uostai, todėl esi grynaveislis lietuvis (turintis veislės sertifikatą), didelis pactreotas ir labai sveikas žmogus? Nu nu...:-)
 
 
0 # nežinojom, kad fashis, betdvl Y-m-d H:i
labai jau britkiai vienšališkai parašyta (iš temos: dėl skonio nesiginčyjama - dėl skonio žudoma), man kaip tik gi itin patinka karajaniški atlikimai lyginant su kitais, tai ką gi dabar daryti? gėdytis?
 
 
0 # anonimui "to autoriui"Ilythiiri Y-m-d H:i
"šitam puslapį", heh, heh ... nu tiek to, gramatika nėra intelekto požymis ...
 
 
0 # pasipiktinimaspasipiktines Y-m-d H:i
kaip jam liežuvis apsivertė šitaip kalbėti apie Karajaną, Karajanas buvo garbingas žmogus, jo muzika tiesiog užburianti, jeigu jis buvo vokietis, tai nereiškia kad nacis
 
 
0 # Karajanasasas Y-m-d H:i
kas cia? objektyvus straipsnis? pykcio protrukiai?

koks saliskumas! kur kokie faktai? vien tiktai: monstras, pykina, galbut, gal, ir panasiai.

Cia anarchija.lt pateikia kita nuomone tokiu budu - nesvarbu kaip, ar objektyviai, faktus minint, ar su kuo daugiau interpretaciju? ir kuo, publikuodami tokius str, jus skiriates tuomet nuo kitu laikrasciu ar naujienu portalu, kurie raso saliska informacija, naudinga saviems tikslams pasiekti?

Apie Karajana: toki itirtingai pikta straipsni galetu parasyti nebent su juo susidures ir ji gerai pazines zmogus, kuris isdestydamas faktus galetu pagristi savo gyvenimiska patirtimi. Akivaizdu, jog autorius jo nebuvo sutikes, o paskaite matyt esamu biografiju ar pan., taciau ar tai parodo, jog informacija teisinga? Nesakau, jog neteisinga, bet jei nezinai, ar butina rasyti, jog muzika vemt vercia? Cia zurnalistinis profesionalumas?

Kam tas populizmas: rekt, bele garsiau, kai neaisku, ar informacija teisinga, ar interpretuota teisingai?

Beje, Karajanas buvo vedes zyde. Nacis iki pasaknu?

On 22 October 1942, at the height of the war, Karajan married his second wife, Anna Maria "Anita" Sauest, née Gütermann, the daughter of a well-known sewing machine magnate, and who, having a Jewish grandfather, was considered Vierteljüdin (one-quarter Jewish). By 1944, Karajan was, by his own account,[citati on needed] losing favor with the Nazi leaders, but he still conducted concerts in wartime Berlin on 18 February 1945, and fled Germany with Anita for Milan a short time later." - wiki
 
 
0 # Karajanasasas Y-m-d H:i
ir as jokiu budu neginu jokiu fasistiniu paziuriu zmoniu, nes man tai yra slykstu - tiesiog sakau, jog informacija reikia naudoti objektyviai, o ne mainipuliuoti. gyvenime ne viskas taip paprasta.
 
 
0 # To asasInga Y-m-d H:i
straipsnis yra nuomonės išraiška,beje su įžvalgomis,jis tiek ir tereiškia.
 
 
0 # >asuiautorius Y-m-d H:i
Karajanas vedė Anitą praėjus 9 metams po jo įstojimo į nacių partiją. Pagalvokime, kas vertė dirigentą stoti į draudžiamą partiją dar 1933 metais? Baimė, karjeros troškulys, atsiveriančios galimybės? Galbūt, bet man panašiau, kad tai buvo įsitikinimai. Jo antroji žmona buvo žydė, tas tiesa, bet jei mes tikime meilės kibirkštimi, tas neturėtų stebinti. Beto, būdamas nacių favoritas ir Bormano draugelis jis galėjo sau leisti žymiai daugiau.
Dėl pačios muzikos sutinku, ginčai beprasmiški. Turiu jo atliekamos muzikos gal 4 cd, dar vinilai keli tikriausiai dulka kur spintoj, ir nu nesiklauso jie man kažkaip. Gal dėl to, kad susipažinau ir su jo karjeros keliais. Sutinku, kad tekstas aštrus, bet niekada nesutiksiu, kad tai melas. Kas norit liaupsių Karajanui rasit jų beveik visoje to meto spaudoje. O čia yra Karajano šešėlis, be kurio nebūtų ir Karajano..
 
 
0 # kvaila neapykantaA.G. melomanas Y-m-d H:i
Keista is kur tiek pykcio muzikai. Akivaizdu autorius nei muzikas, nei apie ja nutuokia. Tai, kad Karajanao irasai leidziam - liudija apie ju paklausa. Ar, sakysit - brukami... Na, jei jus erzina reklamos industrija, tai mane taip pat. Tik iklotu raklamos - labiau. Istorija - istorikams. Nepatinka - neklausyk. Pilna dono Abbado, sero Retlo irasu. Kokioje stagnacijoje ponas autoriau uzaugai. Kai lakunus prezidentuosna rinkom - kur buvo tada zurnaliugos - ar kas apie borisovus paraset? Kadais Gorbaciovas siule Lietuvai suveriniteta, bet TSRS sudetyje, o Algirdas Mykolas iskeles kumsti sauke - "palaikykyme draugai". Kaip cia auksciau minejo - ne viskas taip paprasta, oi ne.
 
 
0 # nagiautorius Y-m-d H:i
Apie muziką jau sakiau, ginčai beprasmiški, nes viskas yra skonio, išsilavinimo ar atsitiktinių aplinkybių pasekmė. Tūkstančiai kasdien klausosi Radžio...
O su įrašų leidimu tu prašovei. Sony sukišo milijonus ir juos reikia atsiimti, todėl buvo ir bus reklama, bus leidimas, bus ir pirkimas.
Borisovas, Gorbačiovas, Paksas, AMB man yra tokie pat bybiai kaip ir Karajanas, o kad nerašau, tai, tikriausiai todėl, kad jie man net neįdomūs.
 
 
0 # Tai vaDžiu Y-m-d H:i
Absoliutaus IDIOTO straipsnis. Šimtaprocentini s neurastenikas.