Amerikos lietuvių kalendorius: Darbininko prisakymai (1912)
istorija

amerikos lietuviu kalendorius        Jono Ilgaudo Čikagoje leistas 1912 metų Amerikos lietuvių kalendorius – įdomus ir praktiškas leidinys. Daug ir įvairių tekstų, dominančių tiek anų, tiek šių dienų skaitytoją. Ko tik jame nėra... Ir smulkiai išaiškinta JAV valstybės sandara bei jos mechanizmai, ir raudonosios vėliavos bei gegužės pirmosios istorija, ir JAV rinkimus laimėjusių socialistų kritika, ir Žemaitės rašiniai. Man patiko rašiniai, perteikiantys darbininkų klasės požiūrį ir skatinantys jų susipratimą. (E.B.)

 
Darbininko prisakymai
 

Klausimas: Kaip tamsta vadiniesi?

Atsakymas: Alginiu darbininku.

 

Klausimas: Sulig kokia religija tamsta gyveni?

Atsakymas: Sulig ta religija, kurią man kapitalas prisako.

 

Klausimas: Kokias pareigas uždeda tamstai šita religija?

Atsakymas: Dvi svarbiausias: pareiga atsisakymo ir pareiga darbo. Šita religija prisako man atsisakyti nuo mano teisių, nuo savasties prie žemės, kuri yra motina mūsų visų, turtų jos viduriuose ir nuo užderėjimo ant jos paviršiaus; ji prisako man atsisakyti nuo mano teisių ant produktų mano rankų ir smegenų darbų. Šita religija taipgi prisako man dirbti nuo kūdikystės iki grabo lentos, nuo saulės užtekėjimo iki tamsios nakties, prie lempos kerosino, gazo ar elektros, dieną ir naktį; ji prisako man dirbti ant žemės ir po žeme, ant jūrių, giriose, laukuose, pievose ir visur, ir visada.

 

Klausimas: Ar šita religija prisako tau ir kitas priedermes?

Atsakymas: Ji prisako man gyventi nepritekliuje, mano alkį tik iki pusės pasotinti, visus mano reikalavimus sumažinti, visus mano protiškus palinkimus pavergti ir panaikinti.

 

Klausimas: Kokias pareigas prieš tave patį uždeda tamstai šita religija?

Atsakymas: Mano išlaidas sumažinti, sugrūstai ir nepritekliuje gyventi, sulopytas kelnes dėvėti, pakol paskutiniai siūlai nuo jos nukrinta, be pančiakų, suplyšusiose kurpėse vaikščioti, per kurias veržiasi šaltas, purvinas vanduo.

 

Klausimas: Kokias pareigas prisako ji tamstai dėl tamstos šeimynos?

Atsakymas: Ji prisako man įkalti į galvą mano kūdikiams iš mažumės šventus principus darbo, kad jie galėtų jau iš jaunystos užsidirbti pragyvenimą, o nebūtų sunkenybe žmonėms; ji prisako man mano kūdikius mokinti, kad jie be šviesos ir vakarienės eitų gultų ir abelnai pratintųsi prie skurdo, kas yra jų gyvenimo dalia.

 

Klausimas: Ką turi, sulig šita religija, gerbti kaipo dievišką?

Atsakymas: Kapitalą.

 

Klausimas: Ar kapitalas visagalis?

Atsakymas: Taip; jo malonė suteikia visas žemiškas gerybes. Jeigu kapitalas nukreipia savo veidą nuo kokio žmogaus, tai jis turi baigti savo gyvenimo dienas skurde, varge ir rūpesčiuose.

 

Klausimas: Kurie yra šitos religijos išrinktaisiais?

Atsakymas: Kapitalistai, pirkliai, geležinkelių karaliai, avalynės baronai ir didieji žemių savininkai (randauninkai).

 

Klausimas: Kokiu būdu užsimoka kapitalas?

Atsakymas: Kad suteikia man, mano pačiai ir mano vaikams kasdien darbą. Jis taipgi leidžia mums per krautuvių langus pasisotinti akimis išdėtais lange saldumynais, kurių mes niekuomet neragavome, niekuomet neragausime, kadangi tai smaguriai išrinktiesiems ir gerbėjams auksinio veršio. Malonumas kapitalo leidžia mums savo sušalusius sąnarius tuomi pasišildyti, kad turtuolių apgyventuose distriktuose matome juos vaikščiojant šiltuose kailiniuose, gražiai apsitaisiusiuose drabužiuose ir šiltuose nariuose gyvenant.

 

Klausimas: Ar išrinktieji priklauso kitam svietui negu tamsta?

Atsakymas: Ne; jie yra iš tokio jau kraujo ir kūno, kaip aš ar mano vaikai; vienok gi jie yra išrinkti tarpe tūkstančių.

 

Klausimas: Ką jie nuveikė, kad užsipelnė tokį paaukštinimą?

Atsakymas: Paprastai labai mažai. Jų paaukštinimas pamatuojamas kapitalistinėje galybėje.

 

Klausimas: Tokiu būdu kapitalas yra neteisingas?

Atsakymas: Ne, jis yra pats teisingumas. Jeigu kapitalas būtų priverstas savo malonę išduoti tiems, kurie jį uždirba, tai tuomet liktų jis silpnesniu ir jo visagalybė turėtų savo rubežius. Užtai kapitalas negali savo malonę geresniu būdu apreikšti kaip tuo, kad savo numylėtinius išrenka iš tarpo tinginių.

 

Klausimas: Kokiu būdu nubaudžia kapitalas tamstą?

Atsakymas: Tuo, kad mane nuteisia ant bedarbės, šitokiu būdu esmi ekskomunikuojamu; tuomet nežinau, kur gyventi ir ką valgyti, ir su savo šeimyna turiu skurde ir varge pranykti.

 

Klausimas: Kokį prasikaltimą tamsta turi atlikti, kad užsipelnyti šitokią bausmę?

Atsakymas: Jokį! Kapitalas išmeta mane iš darbo kada jam patinka.

 

Klausimas: Kur tamsta meldiesi?

Atsakymas: Visur, ant laukų ir dirbtuvėje, atelje, ant jūrių ir po žeme. Idant mūsų meldimai būtų išklausomi, turime savo laisvę, savo garbę ir savo valią sudėti prie kapitalo kojų. Ant varpelio suskambėjimo, ant švilpynės sukaukimo turime subėgti, rankas ir kojas judinti, pūtuoti ir prakaituoti, savo raumenis įtempti ir nervus pavarginti. Mūsų dirbtuvėse turime visuomet būti nuolaidūs ir kantriai prisiklausyti piktžodžiavimų ir keikimų pirmininko, dirbtuvės perdėtinio ar savininko, nes jie visuomet turi tiesą. Mes neturime niekuomet nusiskųsti, kada darbdavys mums algas numuša ir valandas darbo prailgina. Nes viskas, ką jis daro, būna mūsų naudai ir gerovei, ir turime laikyti sau už garbę jeigu viršininkas, principalas arba perdėtinis kalba ir juokauja su mūsų moterimis ar dukteris.

 

Klausimas: Ar gausi po mirčiai ir kokį atlyginimą už tai?

Atsakymas: Labai didelį! Po mirčiai leidžia man kapitalas ramiai atsigulti ir atsilsėti. Tuomet nekankina manęs daugiau ne alkis nei šaltis, tuomet nereikalauju ilgiau besirūpinti apie rytojaus pragyvenimą ar apdarą; tuomet gerėjuosi ir džiaugiuosi amžinu ramumu liūdno kapo. Amen!

 

Malonėtume, kad kiekvienas iš mūsų draugų darbininkų šituos žodžius apsvarstytų, įsidėtų juos širdin ir prie kiekvienos progos supažindintų su jais savo bendrus, neturėjusius progos apsipažinti su jų verte, ir kad tuos draugus nuolatos vestų mūsų eilėsna, kad kartu galėtume surėdymui suteikti geresnę formą ir laimingesnį gyvenimą pasaulio darbininkams.

 

darbininko prisakymai

 

Visą kalendorių rasite: www.epaveldas.lt

Parengė E.B., 2010 09 06