Vilis Normanas. Kaip Holivudas trina mūsų smegenis
kontrkultūra

terminator-salvation       Holivudas visais laikais buvo kūrybinė industrija, užsiimanti propaganda. Kaip pažymi garsus prancūzų rašytojas ir kultūros kritikas Fredericas Beigbederis, būtent Holivudas sukūrė amerikietiškąją svajonę, tapusią viena iš Amerikos pirmavimo pasaulyje priežasčių.

 

Tai, kad Holivudo filmai dažnai laikomi kičiniais ir jų nesiima analizuoti rimti kultūros analitikai, galbūt yra viena iš priežasčių, kodėl jie yra tokie paveikūs – jie nekritikuojami dėl savo propagandinių tikslų. Nors akivaizdu – jie tikslingai kuria tam tikrus stereotipus, mąstymo schemas, nuomones ir net gyvenimo būdą. Kartais stebint kokį nors, atrodytų, visai politiškai ar socialiai neangažuotą filmą, neapleidžia nuojauta, jog esi verčiamas pasirinkti tam tikrą pusę, tam tikrą mąstymo modelį.

 

Filmas „Terminatorius: išsigelbėjimas“ yra puikus įvairialypės propagandos pavyzdys. Tai Holivudo šedevras, kuris, panašiai kaip ir „Matrica“, ne tik siekia pamaloninti žiūrovą specialiaisiais efektais, bet ir turi giliai paslėptą propagandinį užtaisą.

 

Filmo siužetas paprastas ir net kiek banalus: 2018-ieji metai. Postapokaliptinis pasaulis, kai ant Žemės paviršiau neegzistuoja jokie miestai. Jie sugriauti. Žemės vaizdai panašūs į tuos, kuriuos per TV rodo apie karo sugriautas vietoves. Ir lyg to būtų negana – artėja bekompromisis karas. Karas vyksta tarp „Skynet“ korporacijos, štampuojančios terminatorių armiją, ir jai nepaklusnių maištininkų. Rezistentų lyderis Džonas Konoras bando suvienyti jėgas su kitais sukilėliais ir pasipriešinti mašinų bandymui užvaldyti Žemę.

 

Žiūrint paviršutiniškai, galima tiesiog konstatuoti, kad turime reikalą su primityviu trileriu, kurio vienintelis siekis „yra troškimų, geismų, fetišistinių norų skatinimas, tenkinimas ir mentalinis esamos situacijos normalumo patvirtinimas“(1). Tačiau kalbėdami apie šiandienos propagandą, turime nepamiršti, kad kuo giliau ji paslėpta, tuo ji paveikesnė. Šiuo konkrečiu atveju susiduriame su paslėpta globaline propaganda. Nes Holivudo kuriami filmai yra prieinami beveik visoje Žemės planetoje.

 

Svarbiausias filmo „Terminatorius: išsigelbėjimas“ propagandinis tikslas – poveikis mąstymui, diegiant pakeistinį mąstymą, arba, kitaip sakant, plaunant smegenis. Tam pasirenkama visa gausybė suvokimo formų.

 

Kadangi propaganda siekia formuoti subjektą, tai pirmasis ryškus propagandos pavyzdys minėtame filme yra Džono Konoro personažas. Pasitelkus maginę pakeistinio mąstymo formą kuriamas paprasto amerikiečio „kovotojo“ už laisvę, tiesą ir bendrą gerovę stereotipas. Šis herojus yra idealistas, niekada nepasiduodantis karys, kuris neieško alternatyvų karui, bet šventai tiki, kad tik karas gali atvesti į taiką.

 

Nesiimsiu spręsti, kiek naujas, o kiek senas toks stereotipas. Mane daug labiau domina pats faktas, kaip – tarsi nematomai – kuriamas superherojaus personažas. Jis pats – tarsi pranašas – siunčia žinutę į visą Žemės planetą ir ragina prisijungti prie dar likusių kovotojų. Jam negalioja jokie įstatymai. Įstatymų apskritai nėra. Tuo filmo kūrėjai nori parodyti, kad Džonas Konoras pats yra Įstatymas, ir kare su mašinomis jokie įstatymai nereikalingi.

 

Jeigu padarysime trumpą ekskursą į realybę, galime prisiminti, kaip visai neseniai buvęs JAV prezidentas George‘as Bushas įrodinėjo, kad žmogaus teises pažeidę kankinimai „Guantanamo“ kalėjime padėjo išsaugoti daugybę dorų žmonių gyvybių. Atrodo, kad ir analizuojamas filmas siūlo tą patį – tada, kai tu esi tariamoje Gėrio pusėje, su priešu gali daryti ką nori.

 

Dar daugiau – mitinė pakeistinio mąstymo forma pasitelkiama siekiant apibrėžti gėrio/blogio santykį. Be jokių racionalių ar pagrįstų argumentų „Skynet“ korporacija yra laikoma Blogio įsikūnijimu. Ji yra blogis a priori. Kitaip sakant, iš paprastos mechaninius aparatus gaminančios korporacijos ji paverčiama Blogį dauginančia pragaro atstove žemėje. Kovotojai su „Skynet“ net nekelia sau klausimo, kodėl jie kovoja. Jiems tai atrodo savaime suprantama. O žiūrovas vargu ar užduoda sau klausimą, kuo nusikalto „Skynet“. Priešas šiame filme sukuriamas tik tam, kad būtų galima parodyti, kaip reikia su juo kovoti.

 

Tuomet, kai į Džono Konoro vadovaujamų maištininkų stovyklą patenka pusiau žmogus – pusiau mašina, iškyla klausimas: kuo laikyti šį padarą? Taip slepiama kita ideologinė dilema: ar galima dialektika tarp priklausančiųjų „Skynet“ ir maištininkų? Visgi maištininkai nenori „bičiuliautis“, jų tikslas – atkovoti užgrobtą pasaulį. Įdomu tai, kad nepaaiškinama, nei kaip, nei kodėl tas pasaulis buvo užkariautas. Visiškai neaišku, kodėl mašinoms reikia šios žemės. Trumpai tariant, visos esmingiausios detalės praleidžiamos. Esimingiausi filmo momentai – pati kova su Blogiu, su „Skynet“.

 
 

Štai čia atsiskleidžia ideologinė pakeistinio mąstymo forma. Karas ne tik aukštinamas kaip kova su Blogiu arba kaip mūsų išsigelbėjimas. Šiame filme parodoma, kad tik karas gali mus išlaisvinti. Kitaip sakant, Holivudo propagandos meistrai, nesiimu spręsti kieno užsakymu, nori parodyti, kad karas yra būtinas. Ir tas vaizdiniais grįstas rodymas visai nėra skirtas sukurti puikiems specialiesiems efektams. Jis yra rodomas kaip vienintelė išlikimo sąlyga. Būti čia reiškia kariauti. Būties egzistencialui prilyginamas karas.

 

Svarbus tampa ne tik militarizmo propagavimas. Tai galima aptikti beveik visuose daug kuklesnių tikslų turinčiuose filmuose. Jeigu „Matricoje“ buvo kovojama prieš mašinas, užgrobusias realybę, tai filme „Terminatorius: išsigelbėjimas“ karas rodomas kaip būdas grįžti į realybę. Lyg be karo negalėtų egzistuoti pati realybė.

 

Šiame filme labai aiškiai galime įžvelgti ideologinius propagandos kūrėjų tikslus. Čia ne šiaip sau aukštinamas karas. Karas pateikiamas kaip egzistencialas, kuris vientelis gali sukurti tikrą herojiškumą, tikrą subjektą. Visi filmo veikėjai – kariai. Ir visi jie – tikri herojai. Čia tiesiog nėra ir negali būti alternatyvos. Nors paprasta logika sako, jog bet kokiame kare turėtų būti ir nekariaujančių žmonių, šiame filme jų nėra. Yra belaisviai, bet jie taip pat kariavo. Kariauja visi – ir žmonės, ir mašinos. Viskas aplink – tik milžiniškas karo laukas. Nieko daugiau.

 

Tas, kuris aklai kovoja (kaip jau įrodžiau – net nelabai aišku, prieš ką) yra didvyris. Nelabai stengdamiesi nubrėžti konfrontuojančių pusių ribas, filmo kūrėjai visą dėmesį sutelkia į idėją, jog karas yra žygdarbis ir kiekvieno veikėjo siekiamybė. Filmo kūrėjams ne taip svarbu, kad Džonas Konoras yra maištininkas, svarbu tai, kad jis sakosi kovosiąs iki pabaigos, kurios, deja, nesimato...

 

Kai pagrindinis subjektas sudievinamas, ideologija priartėja prie religijos. Jam priskiriamos ne tik herojaus, bet tiesiog viršžmogiškos savybės. O pats karas tampa šventa misija prieš Blogį. Taip šis, iš pažiūros eilininis kičinis Holivudo filmas, įgauna hiperbolizuotos propagandos įvaizdį. Jis bando įtikinti žiūrovą, kad karas yra šventa pareiga, ir kuo geriau ją atlieki, tuo didesniu didvyriu ir, žinoma, puikesniu žmogumi tampi.

 

Nereikia pamiršti ir dar vieno svarbaus filmo aspekto – patriotizmo. Nors filme nefigūruoja šovinizmas, bet visi supranta, jog „už vaizdo“ slepiasi Amerika. Šis neįvardijimas sukuria ambivalentišką jausmą – tarsi niekas tavęs neragina pasirinkti vienos šalies, bet kitu atveju – jeigu renkiesi Džono Konoro stovyklą, tu renkiesi Ameriką. Ir tai atskleidžiama ne tik per sugriautų miestų vaizdus arba paties pagrindinio veikėjo vardą. Šis neįvardijimas aiškiai sako, kad „viskas taip aišku, jog net nereikia sakyti“.

 

Taigi dar viena paslėptos propagandos idėja būtų tokia, kad Amerika kovoja už Gėrį. Kad pati Amerika yra maištininkė, kovojanti su visu pasaulio Blogiu. Kad ji įsikūnijusi pačiame superherojuje. Ir kad ji, žinoma, yra nenugalima. Bet tai lemia ne objektyvūs faktai, o kažkoks giliai transcendentinių galių įsikišimas.

 

Propagandos meistrai puikiai moka įtikinti tuo, ką Amerika visais laikais darė ir daro iki šiol: kad jos misija yra valdyti pasaulį, o visi karai, kuriuos ji sukelia, kyla iš pačių kilniausių ketinimų. Ir kuo daugiau tokių filmų akumuliuoja Holivudas, kuo stipriau jis sugeba įtikinti savo herojų nuoširdumu ir gražumu, tuo labiau žiūrovai ima mylėti Ameriką ir tikėti jos ideologija. Kitaip sakant, jie tiki, kad Amerika yra Gėris, o tai, prieš ką ji kovoja, yra Blogis. Štai tokia paprasta pakeistinio mąstymo schema sugeba sukurti meilę Amerikai ir jos vykdomai politikai.

 

Reikia pastebėti ir tai, kad kuo paprastesnė ir elementaresnė atrodo propaganda, tuo lengviau ji užvaldo mases. Tai, beje, sakė ir didieji nacių propagandistai.

 

Galbūt ne visa Holivudo kuriama produkcija yra propagandinė, tačiau keista, jog tarp gausybės ten sukuriamų filmų, mes beveik nematome Amerikos politiką demaskuojančių kūrinių. Visai gali būti, kad savo didžiausias propagandines kampanijas Amerikos vyriausybė rengia Holivudo pagalba. Ir rodo filmus, kuriuose Amerikos nesunaikina nei priešai, nei meteoritai. O amerikietiškoji svajonė nugali bet kokius iškilusius sunkumus. Kitaip sakant, netiesiogiai, per pakeistinį mąstymą Holivudo filmai kalba tą patį, ką Amerikos prezidentai kalba per rinkimines kampanijas.

________________

(1) Mažeikis G. Propaganda ir simbolinis mąstymas. Kaunas: VDU. 2010. P. 42.

 

2010 12 05

 

 

Komentarai  

 
+1 # patikotak Y-m-d H:i
Pirmas šio autoriaus straipsnis, kuris patiko, nes nuo to nuolatinių verkšlenimų tai jau bloga darėsi.
 
 
+1 # ...Commie Y-m-d H:i
The Hurt Locker geras propagandos pavyzdys. Kaip ir daugybėj filmų apie karą visada yra pamirštamas politinis pagrindas. Išvis kodėl tas karas vyksta, kas jį iššaukė ir t.t. Vietoj to mes gaunam emocinį užtaisą, dažniausiai rodomi kariai, kuriems baisu,kurie yra begalo žmogiški, kuriuos plėšo moralė ir pareigos. Sąrašas tęsiasi. Ir, būtent, kaip brangus Vilis rašo, karas rodomas, kaip neišvengiama pareiga, vienintelis kelias, be jokių alternatyvų, nes svarbiausia čia yra pavienių individų vidus ir išgyvenimai.
 
 
0 # vilhelm nordmanfascio Y-m-d H:i
Gulėjo ponaitis Vilis motinos sofoje ir dienas leido žiūrėdamas filmus. Pažiūrėjo Terminatorių, ir pagalvojo, kad jis mažai kuo skiriasi nuo pora aukštų žemiau gyvenančio tipo, kuris save įvardija "bobų su dideliais papais, mašinų ir kovinių filmų gerbėju"... Nu blet nachuj jabal aš kūrva - pagalvojo Vilis Normanas - jau toks kaimietis tai aš nebūsiu. Imsiu ir išvartysiu iš šito filmo ką nors anarchistiško...

Toli nuo realybės?
 
 
0 # kaka2kaka2 Y-m-d H:i
Kad Terminatorius patapo šūdų kruva tai jau senai aišku, ponas Cameronas bendrai propoganda jau senokai užsijema, tiek Avataras tiek paskutinis Terminatoras vieno medžio uoga..
 
 
0 # !?!?!? Y-m-d H:i
o tai kuom bloga kova pries blogi?

pf, cia grynai blogis vs geris, anarchistas paziurejes galvos skynet,tai valstbes sukurtas blogis, naciukas matys,kad tai zydomasonu suokalbis ir t.t..taciau pats branduolis "kovoti pries blogi" yra gerai ir nematau tame propagandos
 
 
0 # anti ssadam Y-m-d H:i
anti amerikietiska propoganda>>
 
 
0 # Irodei tai irodei.... Irodymai aisku stiprus :DTauzytojas Y-m-d H:i
"Kitaip sakant, iš paprastos mechaninius aparatus gaminančios korporacijos ji paverčiama Blogį dauginančia pragaro atstove žemėje. Kovotojai su „Skynet“ net nekelia sau klausimo, kodėl jie kovoja. Jiems tai atrodo savaime suprantama. O žiūrovas vargu ar užduoda sau klausimą, kuo nusikalto „Skynet“."

"Tas, kuris aklai kovoja (kaip jau įrodžiau – net nelabai aišku, prieš ką) yra didvyris."

O tu visalaik filmus ziuri nuo paskutines dalies? Papasakiu as tau kaip cia yra, kad ziuri ir nieko nesupranti. Zodziu JAV sukuria achujiena kompa kuris uzpuolimo atveju labai greit sureguoja ir sunaikina priesa, tai yra nusiuncia atomkes ten kur reik, pakelia kompu valdomus lektuvus, valdo karines gamyklas ir t.t.. Skynet buvo kaip ginybos sistema kuri turejo greitai ir tiksliai reaguoti karo atveju. Mazdaug zmogus jausmam pasiduoda ir ten kartais uzdelsia ka nors padaryt, o tokiais atvejais kiekviena sekunde svarbi. BET kazkas ten susipiso ir zmones pastebejo, kad tas Skynet'as pradejo puliuot ir nebeklausyt zmoniu todel nusprendi ji isjungti ir panaikinti visa ta sistema. Zodziu, atsisakyt kompo paslaugu. Kompas tai prieme kaip ketinima ji sunaikinti (o butent toks ketinimas ir buvo) ir prieme sprendima sunaikinti zmones, nes jie kelia gresme. Cia paleidzia atomke.. atrodo i Rusija ar kur ten, nu ir prasideda atominiu bombu apsikeitimas, ko pasekoje viskas buna sunaikinta. Likusiems zmonems pribaigti SkyNet kuria robutus ir juos vis siuncia zudyti zmones, cia zmones vienijasi ir kovoja pries tos robutus. Skynet robutai laikui begant tobuleja ir sukuriamas pirmas terminatorius. O bet taciau zmones sugeba skynet nugalet. Na, o kompas numates, kad Konoras toks achujienas vadas nusiuncia laiku terminatoriu, kad jis uzmustu Konoro mama. Konoras besunaikindmaas Skynet ar kazkaip ten, bet isako savo istikimam draugui, kad jis nuvyktu irgi atgal laiku ir isgelbetu jo mama, nes hey jei jo mama bus nuzudyta, tai nebeliks jo ir zmones nebesugebes be tokio vyro susitvarkyt.
Taigi atvykes draugas iskrusa Konoro mama ir pasirodo jis yra Konoro tevas. Nu ir ten siaip taip ta Terminatoriu nugali.

Cia pirma dalis.

Antra dalis

Konoras jau paauges. Motina ten kovojo pries valdzia (anarchistiskai , o ne straipsnius rasant aisku) ir atrodo sedi kaleime ar psichuskei. Visa uzsikacelinus ir siaip patapus boba su kiausais. Zodziu ne esme. Cia Skynet atsiuncia naujos versijos terminatoriu laiku, na, o Konoras atsiuncia perprogramuota seno tipo terminatoriu (svarca). Nu ir aisku viskas baigesi blogojo terminatoriaus sunaikinimu.

Jau is antros dalies galim matyt, kad nieko naujo nesugalvota ir abejoju ar imanoma prigalvot, kai jau is pirmos dalies zinai kaip viskas baigsis. Na, kad ir kaip ten butu vistik antra dalis savo laiku visai jegovai atrode pasiuliusi skysto metalo robota.

Na, o kitu daliu net nebeziurejau, nes jau ir po antros dalies matos, kad tiesiog ripofas ir litu uzkalimas vis pateikent nauju bereiksmiu smulkmenu tai paciai istorijai.

Vistik del paskutiniosios dalies kuria tamsta ziurejot, galiu pasakyt, kad cia butent ir vaizduojamas tas finalinis karas su zmoniu gelbetoju Konoru. Zodziu ne siap sau jie cia kovoja kaip, kad teiget.

Tai toks pats filmas. Dabar del diskusijos ar teisinga kovot pries Skynet kompa ir ar apskritai ji reikejo isjungt. Cia reiktu vertint is tos pozicijos ar savarankiskai mastanti robota mes laikome gyvybe ar ne.
Jei jis gyvas, tai gaunasi, kad zmones megina nuzudyt savo kurini. Lyg ir blogai, is kitos puses tas kurinys nori uzverst visus zmones. (tiesa po pirmosios puses pamastymo apie jo sunaikinima, del kelemos skynet gresmes)
Ar blogai sunaikint gyva(?) robota? Turbut, o, bet taciau jei gyvas robotas pradeda kelt pavoju kitiems, tai kaip siulitu elgtis anarchistai? Per skype su Skynet pasneket, kad nenaikintu zmoniu ir kurt anarchistine bendruomene?
Aisku juokauju, bet apskritai visas sito filmo nagrinejimas tokiu lygiu yra juokas :D
Jei ka sitoj istorijoje ir galim iziuret tai, kad robotas nepaklustantis zmogui labai greit ant zmogaus uzpyktu ir pamates jo slykstuma, primityvuma suktuma stengtusi ji sunaikintu. (robutui mes visi kaip zydai butumem :D ) Beigi, kad atomines bombos blogas dalykas.

Na ir pabaigai manau, kad desninga butu, jei sekanciuose straipsniuose aptartum Mad Max'a ir LOTR'a. Dar galetum paimt, gal koki Rush Hour ir Taxi, uz tai, kad per daug nuo realybes atitruke.. manau reik pranest kokia ten propoganda visuose tose filmuose paslepta. Nuo LOTR'o isvis zmones elfais persirengia, isivaizduojat kokia propoganda! :-)))) Manau reik butinai parasyt is anarchistines perspektyvos kaip ziureti tuos filmus.

P.S. Ai dar idomu butu kaip vertinat kairiuju vadus kaip visokius Che Guevaras ir panasiai? Jie buvo didvyriai? Ar ju idealogijos irgi buvo sudievinamos ir priartejo prie religijos ir buvo tikri durniai, kad ejo su ginklu kovot?

P.P.S. O jeigu skynet isivaizduot kaip valdzia? Zmones sukuria valdzia, bet pastebi, kad valdzia jiems nebepaklausta. Zmones sugalvoja panaikint valdzia, o valdzia pamaciusiu gresme sau pradeda kovot su zmonem ir juos prispaust po padu. Kuria visokius terminatorius (vis naujus vergoves budus ir zmones verciancius jiems paklust) ir sitaip kovoja pries zmones. IS TOKIOS PERSPEKTYVOS TERMINATORIUS TAMPA KULTINIU ANARCHISTU FILMU! OHO! :DDDDD
 
 
0 # Militarism and Pop CultureJogaila Y-m-d H:i
Straipsnio autoriui ir likusiems patarių dok.filmą: Militainment, Inc. http://topdocumentaryfilms.com/militainment-inc/
 
 
0 # Ar ne per giliai kapstot?Mindaugas Y-m-d H:i
Kiekvienas iš mūsų esame daugiau ar mažiau egocentriški. Iš to seka, kad kiekvienas esame labiau linkę laikyti save teisesniu, teisingesniu, nei kitas toje pačioje situacijoje. Kiekvienam iš mūsų lengviau save tapatinti su gėriuku, nei su blogiuku. Kadangi Holivudas yra JAV, o ne Lietuvoje, o dabartinė Amerikiečių karta (įskaitant ir jų kūrėjus)- ribinio asmenybės sutrikimo karta, tai ir jų kūryba atitinkama. Dominuoja tik nebrandus skėlimas į baltą ir juodą, bei savęs tapatinimas su geriečiais. Nemanau, kad tai tyčinis ir sąmoningas propagandos kūrimas...
 
 
0 # Skirta ?!?Tauzytojas Y-m-d H:i
Dekui uz geresni zodi :D
Nezinau ar esu laisvamanis, bet faktas, kad esu tauzytojas :D Vien is mano komentaru ilgio man rodos tai aiskiai matyt :-))))
 
 
0 # budrus pilietisz gen Y-m-d H:i
www.vigilantciziten.com
apie pop kulturoje esancia propoganda, ezoterines reiksmes irtaip toliau
 
 
0 # nu ir?wlx Y-m-d H:i
realybės šou su griūvančiais dvyniais buvo daug didesnė ir daug geriau paslėpta propaganda:-) O ir filmų, kur Amerika vaizduojama kaip viso pasaulio gelbėtoja yra daug daugiau ir nieko čia naujo... kažkas nori iš to "nieko naujo" pinigų užsikalt. Geriau jau pažiūrėt "wag the dog" ir nereikės apie filmus knygų skaityt.
 
 
0 # ....v. Y-m-d H:i
o jeigu pazvelgsime is menines kalbos simboliu, kurie kinta keiciantis laikmeciui, o taip pat priklauso nuo kulturos, kurioje jie gimsta: karas yra vidinio konflikto simbolis, tokia tad siuolaikiniu kureju (o ypac amerikieciu, nes ju kulturai aplamai labai budingi pavirsutiniski ir labai vizualiai akcentuoti simboliai) menine kalba. taip pat kai pvz. siuolaikiniame mene placiai pripazinta kancios ir zmonijos nuodemiu atpirkimo simboli jezu kristu jau sekmingai galetu pakeisti afrikieciu mazylis is bado issiputusiu pilvu ir musiu aptuptom akim...
 
 
0 # nu va kokia nesamonebankininkas Y-m-d H:i
Per giliai cia ziuri, vaikel vaikel, ne propoganda cia, o tiesiog komercinis projektas atspidintis tiek amerikieciu pasauleziura, tiek tai ka jie nori matyti

amerikieciams smagu matyti ju sali stipria ir atislaikancia ir kovojancia pries bet kokias katastrofas, meteoritus, zombius, rusus ar robotus. Ju kultura pagrista individualiais, stipriais herojais, kievienas gali pasiekti ka nori, ir nuo mokyklos laiku jie mokomi kad kiekvienas ju gali buti prezidentas.

Taigi sitas Jonas yra kiekvienas amerikietis, koks jis turi buti, ar turetu buti, blogio akivaizdoje.

Ir nereikia cia tiketis kad kievienas lengvo zanro filmas tures laiko papasakoti kodel blogis yra toks koks jis yra