Vilis Normanas. Michelio Houellebecq‘o „Elementariosios dalelės“ – kapitalizmo mirties liudijimas
menas

elementariosios daleles       Viena iš didžiausių visų kapitalizmo kritikų problema – nesugebėjimas parodyti, kuo gi ši sistema bloga. Nelygybė? Bet sotus alkano neužjaučia. Vaikai mirštantys iš bado, bet kodėl tuo nesirūpina jų tėvai? Gamtos tarša? Bet po manęs nors ir tvanas. Karai? Bet jie vyksta dėl to, kad mums reikia naftos. Visada gali pateisinti bet ką, jei tau pačiam tai naudinga.

 

Kritikai nesupranta – kapitalizmo problema slypi ne iš jo pašalinių padarinių, o jo šerdyje. Problema – jo esminis elementas. Šių laikų rašytojas Michelis Houellebecq‘as yra didysis kapitalizmo griūties pranašas, apsimetantis, kad rašo visai nesvarbius dalykus... Jis supranta, ką daro. Dėl to jis superpopuliarus, superperkamas, apdovanotas prestižiškiausiomis premijomis. Jis nenormalus. Kaip visas šis pasaulis.

 

1998-aisiais pasirodęs niekam nežinomo kompiuterių specialisto Michelio Houellebecqo romanas „Elementariosios dalelės“ iš karto tapo skandalu. Buvęs psichiatrijos klinikos pacientas pateikė kaltinamąjį aktą Vakarų visuomenei ir vienas iš pirmųjų parodė, kad po SSRS žlugimo neatėjo jokia „istorijos pabaiga“, kaip teigė Francisas Fukuyama. Po šios pabaigos atėjo nauja pradžia, kurią iš aprašo M. Houellebecq‘as.

 

Ir gali būti, jeigu tikėsime šiuo autoriumi, kad naujoji pradžia yra daug baisesnė už tai, kas buvo prieš ją. Už tą neva vis dar nelaisvą visuomenės gyvenimą. Nes laisvė, kaip įtaigiai parodo autorius, negarantuoja nei laimės, nei pasisekimo. Būdami tariamai laisvi, mes esame pačiame didžiausiame iš visų kada nors sukonstruotų kalėjimų. Sakau „tariamai“, nes pati laisvės sąvoka reikalauja labai gilaus ir nuodugnaus tyrimo.

 
 

Romano siužetas visiškai paprastas: du įbroliai – Mišelis ir Briuno, kuriuos vaikystėje paliko motina, pasirinkusi lengvabūdišką gyvenimimą, – savaip bando išgyventi XX amžiaus pabaigos Vakarų visuomenėje. Vyresnėlis Briuno – hedonistas, malonumų medžiotojas, dėl sekso pamišęs instinktų vergas, nuolat bandantis atrodyti jaunas ir gražus. Jaunesnysis Mišelis – emociškai miręs mokslininkas, gyvenantis savo vidiniame pasaulyje ir tarsi nepastebintis to, kas vyksta aplink jį.

 

Šie du kraštutinumai, kuriuos aprašo M. Houellebecq‘as, galbūt yra ryškiausi postmodernios Vakarų visuomenės Žmogaus atspindžiai. Žlugus visoms utopijoms, praradus tikėjimą bet kokiais transcendentiniais idealais ir sutraukius visus saitus, rišusius su kitais žmonėmis, galiausiai atsiveria absoliučios tuštumos ir visiško dvasinio skurdo pasaulis.

 

Knygos autorius skaudžiai konstatuoja, kad neįmanoma jokia visavertė žmonių bendrystė, nes išskyrus darbą ir seksą, niekas daugiau nievienija žmonių. Jausmai tampa nereikalingi. Jų ir nelieka. Emociškai miręs Mišelis yra tarsi dirbtinio intelekto kompiuteris, kuris ne tik nesupranta, ką jaučia kiti, bet ir pats nesugeba nieko jausti. Net seksas jam yra neįdomus ir tuščias užsiėmimas. Toks žmogus puikiai atlieka visuomeninę misiją, tačiau ar jis vis dar yra žmogus? Ar žmogus, kuris nieko nejaučia, nėra praradęs kažko esmiškai žmogiško, kas ir sudaro žmogaus esmę?

 

M. Houellebecq‘as mėgaudamasis, lyg tikras mazochistas, aprašo XX amžiaus jaunimo kovą už laisvę, kuri vėliau virto šaltu ir buku indvidualizmu. Su milžiniška panieka autorius konstatuoja, kad savo indvidualumą iškėlus aukščiau už visuomenės idealus, žmogus paprasčiausiai tampa svetimu pačiam sau. Tokia būtent ir yra šiandienos visuomenė.

 

Kovodami prieš įvairias cenzūras ir priespaudas, žmonės galiausiai sunaikino ir tai, kas buvo vertinga. Ir nors M. Houollebecq‘as niekur pažodžiui tokių minčių neįvardyja, tačiau akivaizdu, kad ir jis tyčiojasi iš to beatodairiško laisvės siekio, kuris galiausiai virto visų vertybių nukainojimu. Ir tai gal būtų ne pati blogiausia problema, problema ta, kad sunaikinus ilgus amžius kurtas vertybes, jų vieta liko tuščia. Naujosios „vertybės“ visais atžvigliais tebuvo iliuzijos. Siekis išsilaisvini ir tapti nepriklausomais, atvedė prie vienišo individo egzistencijos, kuris nežino, ką su ta laisve daryti.

 

„Kalbant apie papročių raidą, 1970-ieji pasižymėjo sparčia erotikos vartojimo plėtra, nepaisant vis dar budrios cenzūros kišimosi. Muzikinė komedija Hair, turėjusi plačioje visuomenėje skatinti septintojo dešimtmečio „seksualinį išsivadavimą“, sulaukė didžiulės sėkmės. Pietų paplūdimiuose išpopuliarėjo nuogos krūtys. Per keletą mėnesių sekso reikmenų parduotuvių skaičius Paryžiuje išaugo nuo trijų iki keturiasdešimt penkių.“ (p. 55).

 

Kad užpildytų šią tuštumą, Vakarų visuomenės žmogus ėmė ieškoti sekso. Tai dar viena svarbi M. Houellebecq‘o įžvalga. Seksas tampa priemone suartėti, nors šis suartėjimas yra bejausmis, grindžiamas vien instinktais ir dėl to ne tik nepadeda suartėti, bet greičiau galutinai išskiria žmones. Nes ne santykiai tarp žmonių tampa svarbūs, o tik pats indvidualus pasitenkinimas, visiškai nekreipiant dėmesio į kitą žmogų.

 

Vieną iš pagrindinių veikėjų – Mišelį – dar nuo vaikystės myli Anabelė, bet Mišelis negali jai atsakyti tuo pačiu. Anabelė beviltiškai ieško vyro, kuris galėtų ją pamilti, bet supranta, kad tai yra neįmanoma, jos žodžiai, atrodo, apibūdina visos kartos mintis: „Mano gyvenimas irgi ne per daug laimingas“, – pasakoja Anabelė. – Turbūt per daug svarbos teikiau meilei. Per lengvai atsiduodavau, vyrai mane palikdavo vos pasiekę tikslą, o aš – aš kentėjau. Vyrai mylisi ne dėl to, kad įsimyli, o dėl to, kad susijaudina – prireikė daug metų, kad suprasčiau šią banalią tiesą. Visi aplink mane taip gyveno, aš augau laisvoje aplinkoje, tad provokuodama ar žavėdama nejaučiau jokio malonumo. Galų gale seksualumas man tapo atgrasus, nebegalėjau pakęsti triumfuojančios šypsenos, kai nusivilkdavau suknelę, nei idiotiškos išraiškos, kai patirdavau orgazmą, o labiausiai – jų šiurkštumo po meilės akto. Jie – apgailėtini, silpni, arogantiški.“ (p. 171).

 
 

Būtent tokį šiandienos visuomenės vaizdą piešią M. Houellebecq‘as. Kuomet žmogus tampa priemone malonumui, kuomet absoliučiai viskas ir visi yra sudaiktinami. Agailėtini, silpni, arogantiški – tai mes, Vakarų visuomenės žmonės. Tai mes, kurie siekė laisvės ir bijojo įsipareigoti. Nutilus 1968-ųjų revoliucijai, pasiekus seksualinę laisvę ir visas gyvenimo sritis užvaldžius egoizmui ir indvidualumui, jokie bendražmogiški santykiai tapo neįmanomi.

 

Nors Mišelio įbrolis Briuno norėtų su moterimis užmegzti ne vien seksu grįstus santykius, tačiau tai neįmanoma jau vien dėl to, kad pirmiausia į moterį jis žiūri kaip į sekso objektą, o ne kaip į žmogų. Jis atsiduoda svingerių klubų teikiamiems malonumams, nuolat keičia moteris, ir ta jo turima iliuzija dėl idealios partnerės yra greičiau bandymas pasiteisinti dėl to, ką daro, nei nuoširdus troškimas tokią moterį sutikti. Jis kala sau į galvą, kad nė viena jauna mergina į jį nežiūrės, ir kad meilė tokiu atveju neįmanoma.

 

Taip ir tie, kas nieko nejaučia, kaip Mišelis, ir tie, kas trokšta idealų, kaip Briuno, lieka nusivylę. Nes keistai ir vieni, ir kiti neturi ne tik empatijos, tačiau apskritai nesugeba užmegzti ne nauda grįstų santykių. Galima sakyti, kad postindustrinėje visuomenė viskas taip fetišizuota, kad bet kokią psichologiją pakeitė ekonomika.

 

Šis M. Houellebecq‘o romanas yra šlykštus tiek savo forma, tiek turiniu, tačiau jo pasisekimas, ir tai, kad autorius visai neseniai gavo prestižiškiausią Prancūzijos literatūros premiją – Prix Goncourt – rodo, kad jo aprašomi dalykai yra ne tik aktualūs, bet ir giliai teisingi. Tai skaudi tiesa. Ir autoriaus deklaruojamas teiginys, kad romanistas visų pirma turi rašyti tiesą, atrodo yra pagrįstas.

 

Mišelis ir Briuno yra tarsi dvi skirtingos to paties medalio pusės. Mišelis – bejausmis žmogus, kuris kaip robotas dirba ir nesugeba mylėti. Ir malonumų besivaikantis hedonistas, kuris taip pat nesugeba mylėti. Įdomu, ar pats šio romano autorius nenorėjo pasakyti dar vienas šokiruojančios minties: nors abiem veikėjams yra suteikiama paskutinės meilės galimybė, jie nesugeba ja pasinaudoti. Vadinasi, meilė nėra neįmanoma. Tokiame pasaulyje, kokiame mes gyvename, meilė nereikalinga.

 

Ir bene įdomiausia knygos vieta yra Mišelio ir Briuno pokalbis apie Aldous Huxley romaną „Šaunus naujas pasaulis“. „Mane visada stebino, – pradėjo jis dar nė neatsisėdęs, – kaip neįtikimai tiksliai Oldas Hakslis daug ką išpranašavo „Šauniajame naujajame pasaulyje“. Kai pagalvoji, kad ta knyga parašyta 1932-aisiais, tiesiog stulbina. Nuo tada Vakarų visuomenė visą laiką vien tik stengėsi priartėti prie jo modelio. Vis griežtieja gimstamumo kontrolė, dėl jos vaikų pradėjimas vieną dieną bus galutinai atsietas nuo sekso, o žmonių giminės dauginimasis vyks tik laboratorijose, tobulomis saugumo ir genetinio patikimumo sąlygomis. Dėl farmacijos pažangos nebeliks skirtumo tarp žmonių amžiaus.“ (p. 171).

 

Kalbėdamas apie „Šaunųjį naująjį pasaulį“, Briuno konstatuoja, kad nors ši knyga veidmainiškai pristatoma kaip totalitarizmo kritika, iš tiesų viskas yra kitaip: mes trokštame tokio pasaulio, kuriame nebėra skausmo ir kančios, kuriame visi visko turi ir visi yra laimingi. Mes trokštame sintetinio rojaus be jokių jausmų, net be šeimos ryšių. „Šeimos ryšiai nenutrūksta kelerius metus, kartais – kelias dešimtis metų; išties jie gyvuoja daug ilgiau negu visi kiti, bet paskui galų gale ir jie išblėstą.“ (p. 171).

 

M. Houollebecq‘as vienareikšmiškai sako: laimės visuomenėje ne vieta kokiems nors tarpžmogiškiems jausmams ar ryšiams. Ten, kur viskas paremta naudos ir laimės kanonais, bet koks trukdis tam pasiekti yra pašalinamas.

 

Šis pasaulis šlykštus, bet mes patys jį pasirinkome, nes troškome būti panašūs į reklamą. Mes sąmoningai griovėme bet kokius bendražmogiškus saitus norėdami būti geresni už kitus. Mes sąmoningai trokškome pirmauti ir tai, ką gavome, yra indvidualaus egoizmo triumfas. Tą romanu „Elementariosios dalelės“ ir nori mums pasakyti M. Houoellebecq‘as.

 

Jo romane nėra vietos viltims ir iliuzijoms. Gal dėl to, kad pats autorius atvirai deklaruoja visišką nusivylimą esama situacija, o galbūt tai yra tik dar vienas romanisto būdas pasirodyti kitokiu, nei jis yra iš tiesų. Bet kuriuo atveju tokios gilios, skaudžios ir iš vidaus sprogdininačios visuomenės kritikos, be M. Houoellebecq‘o, šiomis dienomis turbūt niekas ir nesugeba pateikti. M. Houoellebecq‘as yra lyg tikrasis veidrodis, kuris rodo, kuo pavirto šiandienos pasaulis ir šiandienos visuomenė. Kaip iš utopijos apie laimę, mes perėjome į visiškai tikrą neviltį.

 
2010 12 07

 

 

Komentarai  

 
0 # NormanasVilis Y-m-d H:i
Elementarusis vilis!! atsargiau, nes pavojingas protas gali ateiti..
 
 
0 # OStrategas Y-m-d H:i
O kodel anarchistai kritikuoja tai uz ka patys kovoja?Laisvas seksas, jokiu ipareigojanciu santykiu, individo norai auksciau uz viska ir t.t.
 
 
0 # Taika uz taika ir taikai. Nors klausimas ne man bet atsakysiu :)Tauzytojas Y-m-d H:i
Kropotkinas, Kropotkinas.. kiek jau metu praejo? Tie patys vadai, tie patys stabai. Oi atsiprasau, jus pries stabus kovojat. Ech.. tas anarchistu dviveidiskumas. Senai jau Kropotkinas suskaitytas. Manai jis negalejo klyst kai kuriais klausimais? Atskleisiu paslapti, klysta net ir anarchistai. (sic, tik niekam nesakyk!) Tad manau, jog klydo sitas pustazandis barzdocius. Butent individualistin iai anarchistai, kuriuos mini (?!?), ejo iki galo ir desningai.
Viska puikiai iliustruoja dabartiniu anarchistu susiskaldymas ir ju mastymas... pirmiausia as, mano teises, mano norai, o jau ten kazkur gale visi kiti zmones. Aisku kartais iseina kartu pastreikuot, bet tai tiesiog banda egoistu, dazniausiai kovojanciu del laisves nuo pareigu, isipareigojimu ir panasiai. (cia atsimenu Fioklos straipsneli :
http://www.anarchija.lt/biblioteka/22-juodrastis-nr-1/4039-vilma-pajuodiene-fiokla-buti-anarchistu.html
"Tęsiant atlaidumo temą norisi pabrėžti, kad tokie smulkūs „apknisimai“, kaip pragerti bendram reikalui skirti „skladkės“ pinigai, išsiblaškymai ir neatsakingumai, pamirštant paimti kad ir žadėtąją palapinę išvykai į gamtą gegužės mėnesį, nebuvo laikomi jokia nepagarba ar piktadarybe. Na, gal pamiršo, gal ką sutiko, gal rytoj ateis, gal labai troškino..." Aisku tai smulkmenos, bet juokinga kai meginama pateisint ir pateikt lyg tai kazkas teigemo ir normalaus.)
Esant reikalui pakovot uz kitus daugelis bega i salis kaip pelenai. O tie kuria kovoja greiciau laikomi psichiniais ligoniais, nei dydvyriais, nes anarchistams sunku suvokt zmogaus pasiaukojima.
Aisku gali aatsirast tokiu kurie sakys "Bet gi anarchistai ziurek kaip homoseksualus palaiko!!". Isties OHO, bet tiesiog juokinga, kad zmones kurie siulo viskuo abejoti, menkiausios neigemos minties homoseksualu atzvilgiu negali pakest. Kazkokia nelieciamuju kasta, suabejosi ar sukritikuosi ju pozicija ir iskart tampi homofobas, atsilikelis, degradas, kovotojas pries "pazanguma" ir panasiai. Nors informacijos tikrai yra, kad butu galima dar ilgai diskutuot ar tai tikrai kazkas pazangaus.
Prie progos cia ir dabartiniu anarchistu kovos budus galiu pakritikuot:
1) paisymai ant sienu. Paisoma aisku dazniausiai ant paprastu zmoniu namu ir aisku ju neatsiklausus juk "viskas priklauso visiems". Bet siuo metu tame name juk gyvena zmones ir ar ne jie patys turetu sprest kokio pavidalo tas namas turetu but?
Jei zmogus pribegtu ir jums ant rubu nugaros nupiestu bybi? O veliau kiti dar pradetu aiskint "ko tu pyksti, gi dazai apsaugos nuo sisinaudojimo, ilgiau rubas tarnaus" ir pns.
2) Riauses. Siuolaikines riauses visiska parodija. Aiskiai suvokema, kad policininko sumusimais nieko nepakeisi, bet ir visi kas kiek laiko parepetuoja spektakli. Na, o jei sitai nesuvokiama tai manau tik is kvailumo.
Pazvelkim kritiskai i riauses. Susirenka zmones su mintim "einam ir ten uzmusim parlamentarus", pakeliui kelia pastoja policininkai (toks ju darbas, saugot nuo niokojimo, smurto, zudyniu, kad ir pries ka jis butu nukreiptas.). Cia anarchistai parodo puiku laisves supratima ir pradeda pizdint is velevu mentus, kad jie neleidzia jiems daryt to ko nori. Gauna duju, bega atgal ir padega viena kita masina. Simtus kartus apskaityta situacija. Kas nors po to pasikeicia, ogi visiskai nieko. Nors yra cia tokiu kurie mano, kad "valdzia dreba" nuo to, realiai tai valdzioje sedintiems zmones 99% atveju yra visiskai pochui. Idomus dar momentas, kad anksciau tie patys kairieji su policininkais padiskutuodavo ir budavo, kad atsidurdavo vienoje barikadu puseje. Leninas sugebejo ir kariskius patraukt savo pusen, butent tokiu jegu santykiu ir ivyko perversmas. Neveertinant ar tai atnese zala ar isejo i nauda, cia kita tema. Tiesiog riauses vien del sporto yra meslas.
3) Masinu padegimai. Nors masinos ir uzknisa, bet vel nesuprantu kodel reiktu jas padeginet. Net jei tai is tiesu butu bendras turtas kam ja padeginet ir nest zala bendruomenei? Manau, kad cia irgi anarchistai padegejai, galvoja tik apie save. "GI BLET BLOKADA REIKEJO PADARYT".. ok zjbs padaret blokada.. Kokia nauda tai atnese? Aisku jokios.. zmones pasilinksmino, o kazkam gruzas.
Na, o toliau apskritai nezinau ar tai protestas ar kas, nes tai beliecia tik pacius anarchistus ir tik jiems patiems tai idomu. Tai yra anarchistine muzika, anarchistu menas, apsurdiki performencai ir kitas meslas. Ai dar gal idomesnis yra informacinis karas... tai yra straipsniai kurie turetu kritikuot esama santvarka, bet daugumoj jie apgailetini ir skurdus, tiek paciu faktu stoka, tiek nuomones nepagristumu.
 
 
0 # davaaaiofu Y-m-d H:i
„Jeigu sistema mums leidžia garsiai “ant jos burnoti”, tai reiškia, kad jai tai yra naudinga.“ --Žmuida L.
 
 
0 # 1. g3Tauzytojas Y-m-d H:i
>> aaaaa
Taip, taip "fasystas, riaike kojvoty" :D

>> taika
Nu is kokiu ziniu per tv as semiuosi informacija apie anarchistus? As net teliko neturiu, jofana..

Toliau per citatas surasysiu, kad lengviau gaudytis butu apie ka as cia sneku.

"riausininkai toli grazu nera sudaryti 100% is anarchistu isviso ten anarchistu gali buti mazumos tik pavieniai atvejai kai ju yra daug. "
Dabar nusimk rozinius akinius ir pasiziurek kas pirmuose eilese su velevom dauzosi.. Buduliai gal is neturejimo ka veikt namie pasidare velevas ir ejo mosikuot? Nesuprantu kam gintis nuo to kas akivaizdu. Aisku, kad riausese ne tik anarchistai dalyvauja, bet dabar kalbu apie anarchistu kovas. Sitoje svetaineje pilna tokiu irasu, cia net nesivarginsiu ieskot nuorodu.

"Tokios tavo isvardintos "kovos" priemones labiausiai budingos anarchistiniam jaunimui kuris jokiu budu nereprezentuoja viso anarchistinio judejimo. Ypac visokios tepliones ant sienu su (A) zenklais ar kokiais lozungais gali but daznai atliktos ivairiu individu kurie tiesiog seka tepliotoju mada, bet ne neismano nieko apie anarchizma."
Prastas tamsta anarchistas ziuriu :-)) Rasome desineje i laukeli solomon, graffiti ar grafiti, spaudziam paieska ir ziurim ka anarchija.lt turi pasiulit siuo klausimu. Paskaitom ir permastom. Ar a.lt kolektyvas irgi straipsnius raso teliko prisiziurejes? Ypac liuks straipsniai susyje su solomonu, bilekoks kringelis yra super menas ir visi besipiktinantis yra durni ir neprogresyvus :D

"Anarchizmo pagrindines idejos nera individualistin es ir egoistines todel as ir nukreipiau ta zmogu su nick "strategas" pasiskaityti kanors bibliotekoj."
Anarchizmas turi krypciu kaip mano subine plauku :D Kad jau anarcho-komunis tu pradininka megsti tai ir citata apie anarcho-komunis tus

Citata is "http://en.wikipedia.org/wiki/Anarchist_communism"

"Some forms of anarchist communism are egoist and strongly influenced by radical individualism, believing that anarchist communism does not require a communitarian nature at all."

Dar gerai jog uzbaigema mintis "But most other forms of anarchist communism are communal and see human beings as social vessels that contribute to a greater collective whole."

O bet taciau reikia nepamirsti, kad populerios ir kitos sroves, kaip individual anarchistai ir mutaliskai. Tas pats Bakuninas su individualistu anarchizmu susyjes.
Gali pasiskaityt ir kaip veliau buvo meginama apjungt visus anarchistus, kad baigtu zmones blaskytis ir butu tiesiog anarchistai. Cia ir sustojo anarchizmas ir iki siu dienu gincyjas kas kieno teises riboja ar tas kuris paiso bybius ant sienu, ar tas kuris nesutinka, kad jam ant sienos bybi nupiestu. :D

Dar, kad megsti kropotkina, tai megstama vieta pacituosiu
"Argi gamtos mokslai, antropologija, sociologija, etika – t. y. mokslas apie žmogų, apie
draugijas ir visuomenės dorą – argi jie neprivalo būti perdirbti, tiek visuomenės ir gamtos reiškinių
aiškinimo metodai, tiek ir jų išdėstymo būdai? Taigi užsiimk tuo darbu! Atiduok savo žinias, savo
patyrimus šiam geram darbui! Padėk mums savo griežta logika sudaužyti amžinuosius prietarus ir
savo kūrybiniu protu sukurti geresnio visuomeninio surėdymo pamatus; bet ypač pagelbėk
darbininkui išmokti drąsiai ir išmintingai galvoti; savo gyvenimo pavyzdžiu išmokyk jį pasiryžti
kovai dėl teisybės!"
Savo gyvenimo pavyzdziu ismokyk ji pasirysti kovai del teisybes.
Galim kartot ir kartot sita vieta :-) O kiek sektinu pavyzdiu yra?
Didziausia tokio anarchizmo beda matau, tai, kad jojo pasiekejai viena sneka ir kita daro.
Nors cia ne tik anarchistu beda, o apskritai zmoniu. Daugiau sneket, o kai reik kazka daryt, tai prasideda issisukinejimai .

>> ?!?
Metai: 22
Politine kryptis: Velnias zino, nesugalvoju. Plati tema ir vis ka nors naujo suzinojus kinta :-) Vienu gyvenimo tarpsniu buvau arsus komunistas. Veliau itakos padare Siaures Korejos variantas. Per daug simpatiju nera, bet mintis, kad pati bendruomene/tau ta gali ir turi apsirupint tuo kuo jai reik vertinciau daugiau teigemai, nei neigemai ypac dabartinem ekonominem salygom norint eiti socializmo keliu, kai butu puolimas is visu pusiu ir patiems neturet jokio ekonominio pagrindo atrodo apsurdiskas. Na ir Lietuvos 20 metu "nepriklausomyb es" ta gerai rodo, kai importuojama daugiau meslo (maistas, rubai, elektra dujos, muzika, filmai ir t.t.), o nacionalinis produktas eina siknon ir musu pinigai plaukia kitoms bendruomenems (uzsienin) nieko gero negali but. Nukrypau i lankas.
Zodziu su laiku tas uzsispyrimas praejeo, domejausi ir kitais ekonominiais medeliais ir tiesiog ekonomika. Tai tiek, pasipasakojau :D
O siaip dekui :-)
 
 
0 # taipnagg Y-m-d H:i
Na, Tauzytojas labai sveiku minciu pazere ir gana tiksliai apibudino anarchistus. itariu, daug komentaru nebus, nes daug kas atpazins save :-) juk kiekvienas is cia esanciu noretu prasinesti per miesta ir masinas padeginti, tiesa? :-) juk tai anaaaaarchija, kova pries sistemaaaaaa.

Na, simpatijos Siaures Korejai, zinoma, keistokos ir, manau, jaunatvisko maksimalizmo padarinys. visgi 22 metai zmogui. man 35, ir pries 12 metu, matyt, irgi panasiom nesamonem zavejaus kazkiek.
 
 
0 # !?!?!? Y-m-d H:i
tai tauzytojau pasiskaityk marksistai.lt , revizionuok poziuri :D siaip jauciu buvai komunistas, bet ne marksistas, ta prasme na nepasinagrineje s giliau kiek.

o taikai, tai tauzytojas ir sako, kad situ anarchizmo sroviu ir poziuriu yra kai plauku jo siknoj, dar dadesiu, kad prie jo sinkos plauku pridek mano siknos plaukus, va ir gausis anarchizmo poziuriu ir nuomone visuma.
tai ir kaip tada vertinti anarchistus?ka kiekviena anarchista atskirai pasigauti ir per skype paklausineti? nu absurdas visiskas. ir zinai del ko?jei jau tos riauses nepainka, tai kur ju kritika?jei nera isreikstos viesai nuomones,tai reiskia pritarimas yra.
 
 
0 # vs taikaAK-47 Y-m-d H:i
"ka gi bendro turi(be raudonu bolshevikinio tipo veliavu ir propagandu)Siau res Korejos politika su komunizmo ideologija?"
Tą patį klausimą galima suformuluoti šiek tiek kitaip: ką bendro turi realybė su utopija?
 
 
0 # Et tas zmoniu uzsispirimas :DTauzytojas Y-m-d H:i
>>nagg
:DD Maniau, kad uzklius Koreja. :D Labiausiai domino butent ju ekonomikos supratimas ir pasaulines revoliucijos butinumo atmetimas. As vistik laikausi nuomones, kad kiekviena bendruomene turi tvarkytis kaip pati nori. Kas po miskus pliki begioja, kas kapitalistini varikli suka, kas kitokiu ekonomikos modeliu seka. Jei zmonem gerai, tai ir tvarka. Beabejo korejiecius yra uz ka kritikuot, kad ir uz ta pati vado kulta perimta is stalinistu. Anyway pasikartosiu, kad su laiku komunistinis uzsispyrimas praejo ir tapau atvyras ivairioms mintims ir pamastymams. Tiesa simpatijos ivairiems komunistinems modelems kiek didesnes nei kitiems :-)

>>?!?
Marksistai.lt retkarciais paskaitau ir taip, daugiausia domejaus leninizmu, nei grynuoju marksizmu.

>>Taika
Ar zinai google svetaine? ir apskritai ar moki naudotis paieska? Na, bet pabusiu sikart geras ir pats suieskosiu tau pavyzdziu apie ka sneku.. ka jau cia su tavim :-)

"O dabar apie tas tavo "veliavas" "
:-))) Ot tie pasele socialistai :D
Ziurek:
http://www.anarchija.lt/aktyvizmas/16712-revoliuciniai-graikijos-anarchistu-sveikinimai-mes-esame.html

Stai kaip graiku anarchistai save pristato. Filmuke yra ir momentu is susidurimu.

Kazkuriams straipsnyje buvo ir sitas filmukas, bet tingiu ieskot tiksliai kuriam. Ne tame esme, prasom ziuret:
http://www.youtube.com/watch?v=3Yd3LLjC8rk
Cia aiskiai matosi kaip burzuaziniai reakcioneriai ir siaip policijos provokatoriai skatina juos pulti tiesiog stovedami vietoje ir nieko nedarydami :D

http://www.anarchija.lt/aktyvizmas/16127-antifasistinis-marsas-atenuose-atakuota-policijos-bustine-uzimta-rotuse-suimti-simtai-zmoniu.html

"Netoli policijos būstinės ilgą anarchistų bloką specialiosios policijos pajėgų ataka perskėlė pusiau. Tai sukėlė demonstrantų pasipiktinimą. Anarchistai ėmė kontratakuoti policijos kordonus ir pačią policijos būstinę akmenimis ir signalinių raketų šūviais. Policija šiek tiek atsitraukė, tačiau susirėmimai tęsėsi iki pat Aukščiausiojo teismo pastato."

Va cia siektiek idomesnis atvejis. Kad ir kaip butu, ten kur anarchistai ten problemos ir nesusnekejimas :-))

"Riauses gali kilti tiesiog instinktiviai"
Kilt tai gali, bet kalbam apie tu riausiu nauda ar tiksliau nenauda kuria jos atnesa. Ir isvis kas cia per argumentas? Kur tas laisvamaniskas poziuris ir loginis veiksmu pagrindimas kuri anarchistai propoguoja?

"Dabar del to solomono. Is vieno straipsnio susidarei visa nuomone"
Kadangi su paieska tamstai sunkiai sekasi teikiu nuorodas toliau

http://www.google.lt/cse?cx=partner-pub-9469555819685988%3A2pklep-xt7d&ie=UTF-8&q=graffiti&sa=Paie%C5%A1ka

http://www.google.lt/cse?cx=partner-pub-9469555819685988%3A2pklep-xt7d&ie=UTF-8&q=solomon&sa=Paie%C5%A1ka

Tikrai, kad "vienas" straipsnis :-))

"Tu suprask viena dalyka, kad anarchistai kaip visuma nera kazkokia vieninga partija ar organizacija kurios nariai visiskai reprezentuoja viena ir ta pati poziuri i visus klausimus. Kad kazkas parase straipsni ir isreiske savo nuomone tai visiskai nereiskia, kad taip masto kiti anarchistai. Bandai kritikuot kazka, bet tuo paciu priemi, bet koki vienpusiska straipsneli kaip absoliucia tiesa atspindincia visu anarchistu pozicija."
Straipsniai visada palaikantys riausininkus, tepliotojus ir panasiai duoda suprast, kad butent tokia mintis vyrauja daugumos anarchistu tarpe.
Ir apskritai kur as teigiau, kad anarchistai visi yra vienodi? Atvirksciai gi rasiau, kad visi skirtingi, tarpusavyje nesusisneka ir daro nesamones.

"Wikipedia nera toks jau geras informacijos saltinis kaip atrodo."
Pritariu, kad ne pats geriausies, bet naudot galima. Internetas pilnas infromacijos, tik imk ir skaityk. Zodziu manau, jog jei neziurtum taip dogmatiskai tuo klausimu suprastum, kad ir tarp anarcho-communi stu yra stirpriai individualizmo itakotu zmoniu. Priedu lyg ir pats supranti, jog kiekvienas anarshistas su savo anarchizmu, tad neber ko cia man toliau plestis.

"Heh, ir ka gi bendro turi(be raudonu bolshevikinio tipo veliavu ir propagandu)Siau res Korejos politika su komunizmo ideologija?"
Blem jauciuosi kaip "captain obvious" kai i tokius atsakyt reik :D
Bendro turi tai, kad issivyste itakotas stalinizmo ir leninizmo, kurie savo ruostu issivyste is marksizmo.
Tiesa jis gan toli nuzenge nuo klasikinio marksizmo (ir jei neklystu tokie veikalai ten net yra draudziami) ir ji galim laikyt dalinai netgi atskira santvarka. Bet itaka akivaizdi.
Isvis ar sunku paciam pasidomet? Visa gyvenima gi visko uz pati kiti nedarys. Ar cia tiesiog norejai mane kompromituot ir parodyt koks esu fasistas? :DD Kas cia pas jus per mada apkaltint "fasizmu" (net jei tai ne velnio nesusyja su realybe) ar dar kokiu sudu ir isivaizduot, kad tai puikus irodymas, kad jus teisus.
 
 
0 # @tauzytojasfrao Y-m-d H:i
1. kai kalbi apie „kovos metodų“ naudą tai ta nauda yra kam? tau? jiems? mums? akivaizdžiai varai „iš išorės“, jei supranti ką noriu pasakyti. anarchizmas nėra mašinukė, suteikianti priežastis ir pateisinimus vieniems ar kitiems veiksmams. nori - darai. nenori - nedarai. paprasta.
2. riaušės, graffiti, vandalizmas ir kiti pro visuomenės akį praleisti žaidimai nėra išskirtinai anarchistų taktikos. ne tai kad anarchistai to nedaro. bet dar tai daro ir hipsteriai (amerikoj), marozai (belgijoj, prancūzijoj), naciai (serbijoj), stalinistai (graikijoj), etc.
3. matau, kad daug kas jau suprato, bet davai dar pakartojam, kad šita beraščių impotentų ir stukačių šutvė, kitų vadinama „a.lt redkolegija“ neatstovauja anarchizmo ir netgi nėra joks vientisas kolektyvas - pažiūrėkit į publikuojamus straipsnius, kurių viename bus paneigtas pats tvirčiausias praeito teiginys.
4. o apskritai tai gal davai mažiau anarchistų ir daugiau anarchijos, mažiau komunistų ir daugiau komunų.
 
 
0 # >>fraoTauzytojas Y-m-d H:i
1) Siuo atveju kalbu apie nenauda. Nenauda didziajai visuomes daliai. Aisku is visokiu riausiu pasipelno valdzios svogeriu imones kurioms krinta pinigai uz policijos aprupinima naujom apsaugom, duju balioneliais, tvoru nuoma ir t.t. ir pns. Ar ten beorganizuojant sienu valyma veliau pinigai praplaunami. Na ir kokie langu gamintojai apsidziaugia :D Zodziu yra kas pasidziaugia tom riausem, bet tikrai ne dauguma.
2) Tikrai suvokiu, kad ne tik anarchistai paiso bybius ant sienu, bet dabar kalbam apie juos. Naciai, komunistai ar paprasti buduliai paisantis tokius sudus man lygiai tokie patys idiotai.
3) Uzvazevai tu cia :DD
4) Vat cia taikliai. Mano galva su perejimu prie praktikos sunkiau butent del to pacio susiskaldymo, na ir antra todel, kad didzioji dauguma realiai nesusipazine su ekonomika. Bent jau is paziuros atrodo, kad anarchistu tarpa daugiau sudaro visokie filosofai, meninkai ir siaip nuo realybes atitruke snekoriai. Neatsimenu jokio straipsnio apie kooperatyvu kurima Lietuvos salygomis, ar apie tikrasias ukines bendrijas. Uztat kruvos vienodu straipsniu "fasistai puola", "anarchizmas jega", "radikalus menininkai paiso bybius", "radikalus menininkai rodo bybius", "apsinuoginusio s pekos kurvos siulo nevalgyt mesos", "terminatorius programuoja jus but fasistais", "zalieji anarchistai siulo eit gyvent miskan" ir t.t :D Nesakau, kad reiktu visai atsisakytu tokiu papezejimu, bet labai nerimtai atrodo.
Net pats slovingasis normanas prisipazysta, kad nei jis nei jo chebra nezino kuo blogas kapitalizmas :
"Viena iš didžiausių visų kapitalizmo kritikų problema – nesugebėjimas parodyti, kuo gi ši sistema bloga."
Tai todel matyt ir belieka rasyt straipsnelius kaip "sunku buti anarchistu", "kaip tapau anarchistas", "mano gimtoji upe" ir panasiai. pizdon krc ner cia ka berasyt.
 
 
0 # @tauzytojasfrao Y-m-d H:i
1. demokratinė „dauguma“ bei jos nuomonė nesuteikia absoliutaus užnugario bet kokiems veiksmams. jei masė yra išvarvėjusių akių lunatikai, asmeninis (hipotetinio) kieno nors noras perpisti mento galvą plyta yra vertingesnis nei nauda „visiems“. „visi“ = visuomenė, tauta ir kiti, kuriuos vienija tik faktas, jog niekas jų nevienija.
2. žmonės, paišantys ant sienų bybius, ypač postmoderniais laikais, gali būti ir protingesni už tuos, kurie galerijose kabina savo tapytus paveikslus. ar bent jau mažiau veidmainiai tai tikrai.
4. tegyvuoja susiskaldymas, nes geriau aš vienysiuos su tais, kurie man patinka, nei su stukačiais ir agentais. kas dėl ekonomikos tai taip - anarchistai per mažai domisi jos sunaikinimo perspektyvomis.

bet vėlgi, šiknon anarchizmą, tegyvuoja anarchija.
 
 
0 # >>fraoTauzytojas Y-m-d H:i
1) Na imanomos situacijos kada individui nepaliekama kita iseitis kaip tik perpist mentui galva. Tiesa nemanau, kad dabar butent tokia situacija. Kovot reikia, bet butent pries engejus. Taktika "eikim tiesiai pas juos isdauzydami mentus" nepasiteisino, tad butu laikas apgalvot kitokius kovos budus. Kitas dalykas, kad tie kitu "asmeniniai" norai ir veiksmai itakoja ir kitu zmoniu gyvenimus. Aisku egoistams, tai turbut joks argumentas.
Na, o, kad visuomene vienija tik tai, jog ju nieks nevienija nesutikciau. Vienija gyvenimas tam paciam regijone, su tom paciom bedom. Noras turet maisto, but saugiems ir t.t. ir t.t.
2) Mano paziuriu, kad ir kokias postmodernias ir pazangias filosofines ismatas nesiotu savo galvose, jie siuo klausimu vistiek bus idiotai. Aisku galimas atvejis, kad kazkokiu kitu klausimu ar kitoje srityje sie zmones isties bus verti demesio.
Kitas dalykas, kad tie bybiai dazniau asiranda ne ant kokio banko centriniu duru, o tiesiog pas paprastus zmones laiptineje ar ant ju namo sienos.
Na, o apie menininkus su galerijom nelabai ka galiu komentuot. Gal as per tamsus zmogus, bet moket pinigus uz tai, kad paziuret i paveikslus.. tai kazkaip juokinga :D
4) Vienitis su kuo papuola aisku nederetu, bet ieskot dialogo manau butina. Nes izoliacija ir apsimetimas, kad neegzistuoja jokios bedos tai labiau su pasidavimu asocijuojas.