RB: Orgosolo – gatvės menininkų utopija (foto)
menas

orgosolo graffiti 10       Sardinijoje (Italija) esantis Orgosolo miestelis praeityje garsėjo kaip banditų gyvenvietė, savotiški „laukiniai vakarai“, kur ilgus metus buvo įžūliai grobiami ir žudomi žmonės. To meto atmosferą gana vykusiai atspindi 1961 metais sukurtas niūrus ir šiurkštus Vittorio de Seta filmas Banditi a Orgosolo. Kriminalinė situacija pasikeitė, tačiau unikali miestelio maištininkų istorija, kartu su Sardinijos gyventojų kovomis prieš Italijos valstybę, nedingo be pėdsakų.

 

1969 m. birželio mėnesį Pratobello vietovėje Orgosolo gyventojai pasipriešino Italijos armijai, užėmusiai anksčiau ganykloms naudotą teritoriją, kurioje planavo įkurti pratybų bazę. Armijai teko pasitraukti, o keli iš Milano atvykę anarchistai ant miestelio sienos išpiešė šiai progai skirtą piešinį ir pasirašė „Dioniso“. Tai buvo pirmasis gatvės meno kūrinys miestelyje.

 

Vėliau, kai studentai pradėjo garsiai kalbėti apie ilgus dešimtmečius vykdomą socialinę priespaudą ir neteisingumą, ant miestelio sienų piešinių dar padaugėjo. Taigi šiai tradicijai jau daugiau nei 40 metų. Priešingai nei susvetimėjusiuose didmiesčiuose, šis reiškinys, nors ir būdamas nelegalus, nesukėlė gyventojų pasipiktinimo „darkomais“ architektūriniais paminklais ar, daugeliu atvejų, aštriu ir politizuotu savo turiniu.

 

Su piešiniais kurį laiką bandė kovoti tik Italijos valdžios atstovai, tačiau netrukus tapo akivaizdu, kad tai beviltiška. Sunaikinus vieną piešinį, vietoje jo atsirasdavo trys dar piktesni, dar įžūlesni ir dar grėsmingesni valdžios elitui. Galiausiai buvo numota ranka ir susitaikyta su situacija, nes, galų gale, Orgosola yra tik mažas (4500 gyventojų) salos miesteliūkštis, kurį tuo metu pasiekti galėjo ne tiek jau ir daug žmonių.

 

Tokiu būdu Orgosola tapo savotiška gatvės menininkų utopija, kur piešti ant sienų nėra draudžiama, kaip daugelyje Europos miestų, priešingai – tokia veikla visokeriopai skatinama ir palaikoma miestelio gyventojų bei (aišku, saikingai) dabartinės miestelio valdžios. Per tuos dešimtmečius vieni piešiniai išnyko, atsirado kiti, ir šiandien Orgosolo sienas puošia daugiau nei 150 piešinių, atliktų skirtingomis technikomis (grafičiai, tapyba ant tinko, etc.). Prie daugelio jų prirašyti tekstai paprastai, aiškiai ir aštriai aiškinantys, kas ir kodėl nupiešta. Pasidairykime ir palyginkime Orgosolos gatvės meną su Vilniaus.

 

orgosolo graffiti 2

 

orgosolo graffiti 3

 

orgosolo graffiti 4

 

orgosolo graffiti 5

 

orgosolo graffiti 6

 
 

Į akis Orgosoloje pirmiausia krenta gana gera darbų kokybė tiek technikos, tiek kūrybine prasme ir, mano nuomone, tai atspindi skirtumą tarp draudimų Vilniuje ir laisvės Orgosoloje. Ar galėtų Vilniaus miesto sienos būti panašios? Galėtų, bet ne šiandien ir ne rytoj. Visų pirma todėl, kad, priešingai nei paraštėse egzistuojantis miestelis, Vilnius yra valstybinių hierarchijų smaigalio viršūnėje, prisikimšęs nepatenkintų, susvetimėjusių žmonių, kurių pagrindine gyvenimo misija tapo kasdienis ėjimas į darbą ir nesibaigiančios išgyvenimo pastangos.

 

Tvarką Vilniuje nustato ne vilniečiai, o tie, kurie valdo galios svertus. Todėl ant Vilniaus sienų visiškai lengvai randama idiotiška Omnitelio ar Nijolės kailių salono reklama, bet ne kviečiantis nesižeminti prieš pinigų maišus graffiti ar raginantis į kovą už savo teises šūkis. Bent jau šia prasme mažas Italijos miestelis nušluostė nosį mums visiems.

 

orgosolo graffiti 8

 

orgosolo graffiti 9

 

orgosolo graffiti 11

 

orgosolo graffiti 14

 

orgosolo graffiti 14

 

orgosolo graffiti 16

 

Daugiau Orgosolos miesto vaizdų:

 

Parengė RB, 2010 12 13

 

 

Komentarai  

 
0 # aaaaaaaaaa Y-m-d H:i
čia bent meną įžvelgt galima, gražu, kūrybinga. tai ne tie šūdžiai, kur ant sienų tagus rašo, a la "zdes bil ženia"
 
 
0 # Na teipSatanyzmas Y-m-d H:i
Socialiniai grafiti tai tikrai nieko blogo, bet ar taginimas, kuris yra masinis ir gerokai nusveria meną, tikrai turi !kūrybišką! socialinę žinią?
 
 
+1 # turiRe: Y-m-d H:i
Mano nuomone- turi. Ir ta socialinė žinia galėtų būti tokia: pasisavinot miesto erdvę, uždarėt žmones į gardus, vadinamus "privati valda", sugrūdot meną į komercijos nasrus, į ekspertų ir nacijos lyderių primestas vertybes- šekit! Užsipiskit valydami kringelius nuo savo šventų, reklamoms rezervuotų sienų ir gaudydami tarpuvartėse pranykstančius šešėlius. Orgosoloje irgi buvo ir yra tų tagų, bet jų kiekis niekingai mažas lyginant su tokiu užguitu miestu kaip Vilnius. O kodėl? O todėl, kad kai negresia farų pisinėjimaisi, kai nereikia ciokint praeivių ir namo gyventojų, kai nereikia niekur skubėti ir net slapstytis, keičiasi ir pats mastymas ir saviraiška. Ant greičio papeckeliotas raides keičia ištobulinti, spalvingi ir efektingi užrašai (kas tokių nežinot, apsilankykit, pvz., Vingio parke, pakeliui į šaudyklą esančioje apleistoje teritorijoje- yra į ką pažiūrėti), ištobulintus parašus keičia piešiniai. Pradėjus laisvai piešti palaipsniui atsiranda stilius ir idėjos. Štai taip. Tai, kad Vilniaus sienos yra tokios kokios yra, atspindi miesto laisvės lygį, kuris yra apgailėtinas.
 
 
0 # Laidotuvės homiko Fucko, užsilenkusio nuo chroniško viduriavimoJonas Aistis Y-m-d H:i
Tąsyk vėjas auksą žarstė -
Žarstė rudenio lapus.
Keturiese nešė karstą,
Fucko karstą į kapus.

Lapai pakasti ir auksas...
Aiman! gležna ir trapu!
Pederasto neša džiaugsmą
Keturiese į kapus.

Tik staiga ištryško šauksmas,
Lyg stojakas pro lapus: -
Kur jūs nešat gėjų džiaugsmą
Keturiese į kapus?..

Keturiese tąsyk svarstė, -
Kaip gyvenimas trapus...
Ir išmetę nacher karstą
Grįžo rūstūs iš kapų...
 
 
+1 # ;)Rainius Y-m-d H:i
Kad kažin ar tie, kurie peckelioja tagus, taip mąsto, kaip kad sakot. Dauguma jų tiesiog prigėrę rodo drąsą, kur kuris mandresnėj vietoj apipieš. Paklausk bent vieno ar jie tai daro su kokiu tikslu, tai prigalvos šimtus pasiteisinimų, o kai rašinėja, tai galvoj vėjai švilpia.
 
 
+1 # :)Dainius Y-m-d H:i
Tai jei jau prisigėrę, tai gal ir prisinarkašinę? Gal ir žmonų kur už kampo pripjovę? Tie niekadėjai...
 
 
+1 # dvipusė laisvėJV Y-m-d H:i
Laisvė eina dviem galais. Visokie tageriai (kaip solomonas) turi prigimtinę teisę peckelioti užrašus, o gyventojai turi teisę tą "meną" pripažinti arba juo piktintis ir reikalauti jį pašalinti (jeigu žmonės nebeturi teisės į balsą prieš tagerius, tuomet tagerio laisvė tampa viršesnė aplinkinių gyventojų laisvei į nuomonę ar norima matyti tokį "meną" savo aplinkoje ar ne)... O šitie itališki grafičiai tikrai yra labai gražūs (bent asmeniškai). Beje tas įmantrias grafičių ar tagų paišymo pateisinimo filosofijas (kaip čia gražiai, emocionaliai ir romantiškai pateikė vienas komentaras apie "socialinę žinią" ir visokius "žmonių gardus") paprastai sugalvoja visai ne tie asmenys, kurie juos paišo ;) Tie kurie paišo paprastai tai daro tiesiog, nes tai daro.