Michael Brownstein. Sudeginkime visų tautų vėliavas
menas

michael_brownsteinMichaelas Brownsteinas – amerikiečių poetas, trijų romanų autorius. Studijavo literatūrą Kolorado ir Kolumbijos universitetuose. Įsijungė į antiglobalizacijos judėjimą parašydamas esė ir poezijos rinkinį „Degantis pasaulis“. Budistas. Jo nuomone, politinis sąmoningumas ir blaivus protas iš esmės yra tos pačios kategorijos.

 

Michaelas dažniausiai rašo ilgus ir daugiaprasmius šamaniškus eilėraščius bei poemas. Treniravo šamaniškas galias pas Pietų Amerikos čiabuvius. Kai kurie jo eilėraščiai skamba kaip manifestai, kviečiantys bekompromisei kovai už savo teises.

 

Kodėl nacionalizmo pabaiga yra gerai


Sudeginkime visų tautų vėliavas

Daugiau jokių tautinių valstybių


Jokio patriotizmo

Pabandykite, tai jums patiks

 

Sveiki atvykę į postnacionalistinę ateitį

Kuri prasidės greičiau nei manote

 

Nes mums jau gana tų begalinių pareiškimų

Panašių į šį, perskaitytų vieno Indijos aplinkos ministrų:

„Nacionaliniai interesai aukščiau viso kito.”

Ar šį, Turkijos prezidento:

„Niekam nevalia abejoti valstybe.”

Bet kodėl negalima abejoti?

Kodėl abstrakcija iškeliama virš realių žmonių poreikių ir troškimų?

O kas, jei nebūtų Izraelio, nebūtų Kinijos, nebūtų Indonezijos?

Nebūtų Irako, nebūtų Irano, nebūtų JAV?

Jums tai per daug radikalu?

 

Galbūt tu mieliau liksi stropuoliu

Ir toliau ryjančiu neginčijamas deklaracijas, panašias į:

„Jokia vyriausybė neleis jokiai organizacijai kištis į jos vidinius reikalus.”

Tai pasakė Tailando vyriausybės atstovas

Per 2010 metais Bankoke vykusias demonstracijas

Atmesdamas raudonmarškinių kvietimą taikos deryboms

 

Bet tautinės valstybės yra ne tas pats, kas šalys

Majų, Amazonės ar Tibeto žmonės

Kuo puikiausiai gyvuotų

Be dirbtinių juos apibrėžiančių tautinių valstybių

Nes šalys neskelbia karų, tai daro vyriausybės

Karas parodomas kaip savęs išsaugojimo būtinybė,

Nors iš tikro jis būtinas siekiant savęs identifikuoti

 

Kol mes tapatinsimės su tautinėmis valstybėmis

Save pažinsime pagal tai, kam save priešpastatome,

O ne pagal tai, kas esame

Kas esame?

Mes esame viena

Nereikia mūsų skirstyti

Vienintelis būdas tai pasakyti

Mes esame viena

Visi žmonės planetoje

Ta pati širdis, tas pats protas, tos pačios akys

 

O gal tu norėtum užsimerkti prieš

Tokį pasažą:

Botsvanos teisėjas nurodė, kad bušmenai

Grįžę į savo protėvių žemes

Centrinio Kalahario rezervate

Negali gręžti vandens gręžinių

Šis sprendimas pasmerkia juos 380 km kelionei iki vandens

Vienoje sausiausių žemės vietovių

Tačiau rezervato turistai

Apgyvendinti naujame Wilderness Safari komplekse

Mėgausis baseinu ir baru

Rezervate suplanuota Gem Diamonds kasykla

Gali naudoti visą jai reikalingą vandenį su sąlyga

Kad bušmenai jo negaus

Bušmenų atstovas Jumanda Gakelebone pasakė:

„Jei neturėsime vandens

Kaip mes gyvensime?”

 

Nei vienas žmogus nėra nelegalus

Daugiau jokių nacionalinių sienų, atsiradusių iš baimės

Iš totalaus pasitikėjimo stokos

Savavališkos fikcijos kraštovaizdyje

Iš tikro jos neegzistuoja

Jei manai kitaip, pasakyk man

Ką manai apie tuos, kurie buvo iki to

Prisiekę ištikimybe kitoms vėliavoms ir paguldę galvas?

Grįžk iki konkistadorų, piligrimų ir kolonistų

Kas mes esame, kad šią žemę, bet kurią žemę, priskirtume sau?

Grįžk į praeitį pakankamai toli ir pamatysi, kad visi mes esame nelegalūs imigrantai

 

Tačiau dabar viskas kitaip

Pradeda aiškėti, kodėl mes čia

Esame čia tam, kad pakeistume save šioje žemėje

Turime ištrūkti iš tautinės valstybės gniaužtų

Rasti savo kelią į tikrą bendruomenę

Pasitikėdami – ar galime tai padaryti? – savimi ir kitais

Kurdami realią demokratiją, o ne stovėdami balsavimo kabinoje

 

Daugiau jokio nacionalizmo

Dūmų uždangos demagogams ir rasistams

Aukštinantiems Ameriką (Rusiją ir pan.)

Ko jie bijo?

Kad susilies su mumis, kitomis žmogiškosiomis būtybėmis?

Bet būtent tai ir vyksta, patinka tai, ar ne

Interneto realybėje gyvas kiekvienas

Mūsų IP adresai sklando erdvėje

Lyg planetos

 

Daugiau jokių galingiesiems tarnaujančių tautinių valstybių

Atkartojančių egoistines kovas už nykstančius resursus, už teritoriją, lebensraum

Tvarkos palaikymui naudojančių sentimentalią gentinę tapatybę

Tai, kas vadinama „Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, tėra eilinė haliucinacija

„Rusija”, „Mianmaras”, „Nigerija” ir t.t.

Haliucinacijos, sukurtos dėl pelno ir kontrolės

Siekiant engti žmogiškąją dvasią

 

Bet žmogaus dvasia nežino ribų

Nežino ID kortelių, nežino išankstinių apribojimų

Laikas ištrūkti iš transo

Vaikščioti tarp medžių, klausytis paukščių

Ar manai, kad jie priklauso kažkam, vadinamam JAV?

Ar telpa į eilutę, einančią po „Old Glory” ?

 

...Ir ar nekeista, kad pasaulyje yra šimtai tų old glory

Ir kiekvieną jų reikia ginti iki mirties

Ašaros rieda apkvailintų patriotų skruostais

(Jiems jau vaikystėje suinstaliuoti čipai)

Kurie meta savo vėliavas vien tam, kad griebtų ginklus

Ir žudytų tuos nelaiminguosius, kuriems nepasisekė,

nes jie laiko kitokią vėliavą

Iliuzija, transas, haliucinacija

 

Taip, įstatymas draudžia deginti Amerikos vėliavą

O kiek dar kitų vėliavų pasaulyje

192 valstybės Jungtinių Tautų narės

Pradedant Afganistanu (kada gi mes pagaliau išmoksime?)

Baigiant Zimbabve (kuo mažiau apie ją kalbama, tuo geriau)

Pasenęs nacionalizmas, mes jį jau išaugame

Daugiau jokių elektrifikuotų tvorų, apšviestų paranoja

Daugiau jokių kontrolei tinkamų tautinių valstybių

 

Bet štai tau šiek tiek magijos

Sudegink bet kurią iš 192 vėliavų, ir prieš atsidurdamas kalėjime

Pamatysi vieną gamtos pasaulio stebuklų

Iš pelenų susiformuos spiralė, atsiverianti į žvaigždes

Medvilnė, viskozė, nailonas ir poliesteris

Galų gale išsilaisvins iš savo simbolių

Netiki manim? Pabandyk

 

Daugiau jokių patriotų, iškeltomis galvomis

Žygiuojančių po viena ar kita vėliava

Įteisinančių atskirties mitą

Sukurtą žmonių

Kaip vieniša priešistorinės nakties gauja

Dabar galinti veikti tik dėl skirtumų

Mušantis į krūtinę, liejant ašaras

Tuščiai bandant atgauti

Seniai prarastą pasitikėjimą ir solidarumą

Racionalizuojant luošinimą ir naikinimą

Užmirštant, kas pelnosi iš atskirties

Mūsų vardu sukurtų iliuzinių darinių

Korporacijų, politikos ir kariuomenės lyderiai

 

Sudeginkime visų tautybių vėliavas

Vienykimės, kitaip žmonijos eksperimentas baigsis

Liepsnojančioje karo ir aplinkosauginių katastrofų jūroje

Nacionalizmo prakeiksmas

Visi įklimpę savo kultūrose

Greičiau narvuose nei žaidimų aikštelėse

 

Laikas atverti vartus, sugriauti užtvaras, suplėšyti pasus

Klajoti kur tik norime

Palei upes ir kalnus be pabaigos

Nes mes patys esame tos upės ir kalnai

Mūsų griežtai suvaržytos tapatybės priklauso nuo besikeičiančių vaidmenų

Galime atsikvėpti čia ir dabar

Visi mes esame kaip vienas

 

Nė vienas žmogus nėra nelegalus

Meksikiečiai, gvatemaliečiai, kas bebūtų

Leiskite jiems atvykti, leiskite jiems prasiveržti pro Gringostano sieną

Negi bijome, kad jie supras, kas mes iš tikro esame?

Bijome, kad jie sukompromituos amerikietiškąjį gyvenimo būdą?

Bet kas yra tas amerikietiškasis gyvenimo būdas?

Viskas parduodama

Kiekvienas mūsų kažką prastūminėdamas parsiduoda pats

Metamfetamino žybsniai nušviečia prerijų naktį

Prekybcentriai nuo jūros iki švytinčios jūros

Viskas vardan dar vieno virtualios picos kąsnelio

Kai kitos nacionalinės valstybės stropiai bando mus kopijuoti

 

Bet tie campesinos

Ko jie veržiasi pro mūsų sienas?

Jei jų vietinis, kaimietiškas gyvenimo būdas

Vis dar gyvuoja korporacinio kapitalo šešėlyje

Šalia „plėšk ir griebk kitą“, vadinamo laisvąja rinka

Šalia prievartos, kurstomos mūsų įpročiu kokainui

Ar tikrai manote, kad jie paliktų savo šeimas ir protėvių žemes

Dėl  nykaus gyvenimo ledinėje Šiaurės širdyje?

 

Ar galite įsivaizduoti, ką mano rizikavę savo gyvybe

Kai kirto sieną

Dabar, kai jie valo mūsų tualetus ir pjauna veją

Šalia mūsų neskoningų McMansion

Kai mes drybsome savo svetainėse

Sugerdami iš plazminių ekranų sklindančią radiaciją?

Ei, žmogau, bet čia gi ne apie mane: aš nežiūriu TV.

Aš neužhipnotizuotas savo naujuoju ipodu.

Aš užkandžiauju savo gervuogėmis, tėvuk.

Aš iki užkimimo sergu už savo komandą, kai pasaulis dega....


O ką, jei tie campesinos slapčia pavydi mums

Ką, jei jie nori savo nurasintus vaikus

Užauginti tokiais pat vartotojais, kaip ir mes?

Ką, jei jie nekantrauja sulaukti, kada jų vaikai

Pavirs į tamsiaodes mūsų pačių, baltaodžių, versijas?

Dios Mio...


O, ta mūsų šlovingoji demokratija...

Laikas grįžti į tikrovę

Mes negyvename demokratijoje

Balsavimas yra klaidžiojimas iliuzijose

Jei dalyvauja daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių

Maždaug tiek sudarė polį senovės Graikijoje

Kur piliečiai artimai pažinojo vieni kitus

Žinojo privalumus ir silpnybes

Žinojo spintų turinį, šeimas ir protėvius

 

O šiuolaikinėse megavalstybėse

Ar žinome, kas mus atstovauja?

Šarlatanų ir manipuliuotojų išgalvotos fantazijos

Jei abejoji tuo (ir turi pakankamai noro žinoti)

Suartėk su bet kurios nacionalinės valstybės lyderiu

Nesvarbu, kokios politikos jis laikosi

Vienintelis klausimas

Kaip giliai paniręs į transą šis žmogus?

Pamojuok ranka prieš jo veidą

Stebėk, kaip užsidega jo akys

Kai pasakai, kad už jį balsuosi

Stebėk, kaip jo akys pasidengia šerkšnu

Kai sakai, kad nebalsuosi

 

Reali tik vietinė demokratija

Kai jai leidžiama veikti

Tai gyvoji bendruomeninių judėjimų demokratija

Afrikos ūkininkai, sodinantys medžius dykvietėse

Pasaulio kooperatyvai

 

Kairieji ir dešinieji, socialistai ir kapitalistai

Yra tik dvi to paties suskilusio skatiko pusės

Sutvirtinančios iliuziją, kad ko nors pasieksime

Tik kitų sąskaita

Argi nepastebėjote to? – niekada nelaimima

Slenkant šimtmečiams išlieka artėjančios nelaimės,

Korupcijos ir išdavystės jausmas

Atviras egzistencijos laukas

Sudalintas į milžiniškus mano ir tavo aptvarus

 

Ar turime su kuo nuvalyti lentą

Ir pradėti gyventi iš naujo

Planeta šaukiasi mūsų garsiau nei politikai

Maloniau nei savanaudžiai interesai

Ar girdi ją?

Ji prašo pokyčių

Tik todėl astronautams buvo leista patekti į kosmosą

Kad pamatytų planetos protą

Atskleidžiantį neaprėpiamas ekologijas

Susiliejančias tarpusavyje

Beribius kalnus ir upes

Kad pamatytų mūsų vienovę

Žmones ir augalus, gyvūnus ir dvasias, dangų ir vandenyną

 

Daugiau jokių tautinių valstybių

Jokio patriotizmo

Pabandykite, tai jums patiks

 

www.realitysandwich.com vertė RB

2011 02 14

 

sudeginkime_veliavas

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti