Redas Diržys. Radikalių priemonių ribos ir prasmė: dvi istorijos
menas

Redo Diržio performansas       Rašyti šia tema paskatino du tarpusavyje jokių ryšių neturį įvykiai, kuriuose buvo gvildenamos labai panašios problemos, be to, jie buvo sutrikdyti labai panašiais destrukciniais veiksmais. Vienas jų įvyko š. m. rugsėjo 11 d. Vilniuje, Užupio „Galeros“ galerijoje, kuomet mano vos pradėtą skaityti paskaitą Laisvojo universiteto auditorijai apie radikalaus meno istoriją „paįvairino“ porelė pankų grupės atstovų. Jie tiesiog iškratė porą kibirėlių išmatų klausytojams ir lektoriui ant galvų. Lig šiol neaišku, ar patys šio veiksmo autoriai, ar jiems prijaučiantys bičiuliai publikavo internete vadinamąjį „Šūdų svaidytojų manifestą“, kuris po incidento buvo ištrintas iš grupės puslapio, bet išliko jį perspausdinusiame anarchija.lt portale. Pastarajame tekste, beje, jaučiama stipri rusų menininko ir skandalisto Aleksandro Brenerio įtaka.

 
Laisvasis universitetas 2008 09 11

Laisvojo universiteto studentai po 2008 09 11 išpuolio
 

Kitas įvykis, kuriame naudotos išraiškos priemonėmis dera prie jau paminėto, – tai vėlgi paskaita, surengta šių metų rugsėjo 26 d. Londono Šiuolaikinio meno institute (ICA). Ji vadinosi itin komplikuotai: „Smurtas ir ištvermė: ekstremali kuratorystė“. Galite pabandyti įsivaizduoti eilinę paskaitos apie meną situaciją: pranešėjai kalba, auditorija klausosi, užsirašinėja, o laikas nuo laiko vis tas pats pusamžis žmogus iš pirmosios eilės grubiu rusišku akcentu surinka: „Šūdas, tai visai nešokiruoja“. Staiga jis pakyla iš savo vietos, atsistoja tiesiai prieš visą auditoriją, nusimauna kelnes, pritupia ir, kiek pastenėjęs, tiesiai sau į delną išspaudžia šūdą. Tuomet užsitraukia kelnes, ramiai nueina prie pranešėjų stalo ir įdeda „tai“ į vieno iš svečių geriamojo vandens stiklinę. Po to triumfuojančiu veidu sugrįžta atgal į savo vietą salėje.

 

Manau, bet kuriam, nors kiek besidominčiam šiuolaikiniu radikaliuoju menu, pastaroji situacija pasirodys netgi atraktyvi vos paminėjus šiame renginyje dalyvavusių personų vardus. Jau minėtasis ekcentrikas – tai šiuo metu Londone gyvenantis rusų ir Izraelio menininkas, skandalingų akcijų rengėjas Aleksandras Breneris (garsiausios jo akcijos: apsikakojimas prieš Van Gogho paveikslą Puškino meno muziejuje Maskvoje, viešos masturbacijos maskvos centre bei dolerio ženklo užpurškimas ant Kazimiro Malevičiaus paveikslo Suprematizmas Stedelijk muziejuje Amsterdame). Panašiose akcijose jau keli metai jį nuolat lydi artimiausia bendražygė – austrų anarchistė Barbara Schurz. Palyginus su lietuviškąja akcija, pankų atstovus galima būtų įvardinti baltų breneriu ir schurz (vienas tų pankų, sakoma, buvo latvis).

 
Stuarto Brisley

Stuarto Brisley fekalijų performansas

 

Kiti dalyviai – tai, visų pirma, žinomas britų radikalaus performanso menininkas Stuartas Brisley (g. 1933 m.), prieš kurį faktiškai ir buvo nukreiptas minėtasis veiksmas. Brisley išgarsėjo 7-ajame dešimtmetyje savo kontroversiškais performansais, kurių pagrindine sudedamąja dalimi buvo ekskrementų naudojimas. Be to, Brisley yra žinomas ir kaip Britų šūdo muziejaus (UK Museum of Ordure) steigėjas. Panašu, kad Breneris tiesiog norėjo patikrinti, ar Brisley pomėgiai į senatvę dar nepakito. Sprendžiant iš to, kad Brisley tuoj pat paliko salę, atrodo, kad menininkui ši medžiaga (bent jau vandens stiklinėje) nebuvo priimtina.

 

 

Panašią hipotezę galima būtų iškelti ir Laisvojo universiteto užpuolikų logikoje: iš anksto skelbtame mano pranešime perskaitę sakinį: „Mes turime sau iškelti tikslą užkimšti visas kapitalistines kanalizacijas paskandinant juos jų pačių šūde – įskaitant ir jų propaguojamą kultūros ir politikos atskirtį.“, jie nuėjo tiesiausiu keliu – artimiausioje Užupio išvietėje jie to šūdo ir pasisėmė. Deja, supratus vieną žodį sakinyje, sunku nusakyti jo prasmę – taigi, užuot paskandinę menamus idėjinius priešus, „šūdų svaidytojai“ patys jame įstrigo...

 

Galbūt jie su manimi ir nesutiktų, nes kažkokiame anoniminiame atsišaukime, kuris kažkodėl vadinosi viešu atsiprašymu, perskaičiau būtent nepasitenkinimą tuo, kad vietoj gilesnės priežastingumų analizės jo veiksmų atžvilgiu buvo pasirinkta pasekmių analizė. Drįsčiau paprieštarauti – savo diskursu autorius pasirinko būtent galutinį produktą (tikėtina, netgi ne savo), užuot nuosekliai atsirinkinėjęs maistą visą savaitę savo ekskrementų priežastingumui pateisinti. O bendra tvarka tokiam kovotojui reikia priminti, kad teorinė dalis yra būtent ir skirta priežastingumams aiškintis, nes meno (kad ir koks jis bebūtų) paskirtis šioje visuomenėje – vartojimas.

 

Vilniaus policijos nuovadoje „baltų breneris“ teigė, jog jo įvykdyta akcija buvo radikalaus meno kūrinys. Ir štai čia prasideda tam tikri principiniai skirtumai su Londono įvykiais. Breneris teigė, kad jo veiksmai netraktuotini kaip menas, nes tai yra tiesiog pasipiktinusio meno mėgėjo reakcija į nepakankamai atskleistą radikalumo temą paskaitose.

 

Dar vienas Londono paskaitos dalyvis – kontrkultūros aktyvistas, rašytojas ir menininkas Stewartas Home‘as (g. 1962 m.) – vos pamatęs Brenerį su Schurz sakėsi kažko panašaus ir tikėjęsis, nes puikiai juos pažįsta (Aleksandras Breneris yra aprašytas ir jo paskutiniame romane „Memfio požemis“). Dar pačioje paskaitos pradžioje Stewartas šūktelėjo Breneriui „Labas, Aleksandrai!“, bet šiam akivaizdžiai nepatiko toks familiarumas. Breneriui nepatiko ir Home‘o bandymas jį ir Barbarą pristatyti publikai kaip žinomus radikalius menininkus. Kaip vėliau prisipažino Home‘as, tolimesnė įvykių seka Šiuolaikinio meno institute jam nebuvo jokia staigmena. Deja pati diskusija galėjo vystytis kiek kitokia linkme, nes jis buvo pasiruošęs kirsti per pačių renginio organizatorių – kuratorių (jų buvo net trys: dr. Dorothee Brill iš Frankfurto Modernaus meno muziejaus, britės Lauren Wright ir Yasmin Canvin) ginamas pozicijas. Tiesą sakant, jos tų pozicijų netgi negynė. Vietoj to, kad apibrėžtų jau pavadinime naudojamas sąvokas „smurtas“ ir „ištvermė“, pranešėjos paprasčiausiai jose susipainiojo. Vėliau kuratorės pradėjo apeliuoti į tokius kontrkultūrinius menininkus, kaip Gustavas Metzgeris (konkrečiai – jo meno streiko koncepciją), ir stengėsi tai apversti aukštyn kojomis, netgi įžiūrėti tuose reiškiniuose kažkokią kuratorystę. Home‘o manymu, Brenerio akcija buvo tikslus veiksmas, po kurio kuratorių pozicija pakibo ore. Tai netgi galėtų būti puiki iliustracija kad ir tam pačiam Home‘o tekstui, kurį jis turėtų nedelsdamas patalpinti internete, nors didžioji dauguma auditorijos visgi išėjo negatyviai nusiteikusi būtent menininkų atžvilgiu ir nepanašu, kad toliau bandys analizuoti šį įvykį bent kiek platesniame kontekste...

 

Žymiai kontekstualiau galima būtų suvokti ir Vilniaus įvykius, jeigu jo planuotojai būtų išlaikę bent dalį Brenerio demonstruojamo „žanro grynumo“ ir nuoseklumo. Š. m. birželio mėnesį Jurbake vykusiame literatūros forume „Šiaurės vasara. Rašytojas ir maištas“ tos pačios porelės suorganizuota akcija buvo puiki vien dėl to, kad beveik absoliuti dauguma jos autorystę priskyrė Dariui Pocevičiui, kurio pranešimą šie ir pertraukė. Nedaug trūko, kad fekalijų drabstymas irgi būtų priskirtas pačiam pranešimo autoriui (nors žiniasklaidos pranešimai daug ką paskatino mąstyti būtent taip). Deja, vietiniai akcionistai persistengė... Jų veiksmai buvo itin neartikuliuoti – tai akivaizdu vien palyginus su Brenerio atveju Londone. Atliekant tokio pobūdžio veiksmus, būtinas tam tikras išsigryninimas bei elitizmas, o nepataikius į itin subtilius žanro reikalavimus, labai lengva virsti tiesiog šūdžium.

 
Marko McGowano performansas

Markas McGowanas. Performansas „Įspirk man į šikną“, Niujorkas.

 

Dar vienas Londono įvykių dalyvis Markas McGowanas (g. 1967 m.) buvo vienas iš nedaugelio, kuris atvirai žavėjosi tuo, ką tą vakarą pamatė. Šis menininkas yra liūdnai pagarsėjęs savo drastiškais pomėgiais valgyti gulbes (Anglijoje gulbės siejamos su karaliene) bei Velso veislės šunis (jais medžioti lapes mėgsta princas Filipas). Beje, savo paskaitos (jos metu jis tiesiog rodė savo darbus tylėdamas) pabaigoje Markas prisipažino, kad jis visgi nebenorėtų, kad panašus įvykis dar kada nors jo gyvenime pasikartotų... Įdomu, ar jo tolerancija radikalumui tebebūtų žaisminga ir nusiplovus Vilnelėje savo apdergtą kostiumą?

 

      Vietoj epilogo. Taigi ar šie du aprašytieji reiškiniai laikytini radikaliu menu, ar tai tiesiog elementarus chuliganizmas? O gal ekstravagancija? Reiktų sutikti, kad tam tikromis sąlygomis abu veiksmai turi geras galimybes tapti menu. Brenerio atvejis greičiausiai juo ir taps, nes buvo tiesiogiai nukreipti prieš „rimtosios kultūros“ struktūras. Taisyklė paprasta – „ko negali nugalėti, su tuo reikia susidraugauti“. Tuo tarpu Vilniaus pankų galimybės įžengti į meno istoriją yra gana rezervuotos, nes savo atakos taikiniu jie pasirinko toli gražu ne hegemonines struktūras, kurios gali suteikti jiems tokią privilegiją. Bet gal jie visai ne to ir siekė... Daugiau šansų jie turi tapti nacionaliniais didvyriais, kurie savo laiku pastebėjo visokias visuomenės atmatas ir parodė jiems jų vietą – juk ne veltui jų poelgiu taip džiaugiasi skustagalviai patriotai. Nors, žvelgdamas iš laiko perspektyvos, turiu pripažinti, kad būtent šis poelgis buvo puikus veiksmo, esančio tarp meninės išraiškos ir politinio aktyvizmo, pavyzdys. Tokių veiksmų ateityje turėtų daugėti, nes tiek menas, tiek politika neoliberalistinio kapitalizmo sąlygomis pakilo taip aukštai, kad jais besidomi tik būriai apie lovį besisukiojančių kiaulių.

 

      2008 m. spalis

 

Komentarai  

 
0 # citatos ir nuorodossudo malejas b. Y-m-d H:i
"inter urinas et faeces nascimur" - porfyrijaus(233 -304) sentencija daznai cituota lotynu autoriu, kartais klaidingai priskiriama sv. augustinui.

"as manau, kad nera skirtumo tarp dvoko ir aromato - juk ir vienas ir kitas tik savokos 'kvapas' niuansai (...) ir kodel visi taip nemegsta Sh.? jis toks pat musu kuno produktas, kaip idejos!" (f. felini "amarcord")

Piero Manzoni "merda d'artista" - 90 skardiniu artist'o ismatu, kurios buvo pardavinejamos uz aukso kaina (200gramu sudo = 200 gramu aukso)- http://en.wikipedia.org/wiki/Artist%27s_shit)

Wim Delvoye "cloaca" - masina atkartojanti zmogaus digestive system; "lengvinimosi masina" (sumiki.wordpre ss.com/2008/03/ 11/2-interventi on-wim-delvoye)

breneris, Brisley, maciunas:
"...ta akimirka scenoje radosi pati lietuviskiausia tupykla, mirties agentas atrinko urna - ta su maciuno palaikais, ispyle i wc ir nuleido vandeni" (r. rastauskas "lasas po laso" (cituoju is atminties)

"Istorijos problema, moko mus Peter Sloterdijk, kad «Kaip analines kulturos vaikai i savo suda mes is viso ziurime nenormaliai" - peter sloterdijk "ciniskojo proto kritika"

ein moment, kaip tik rasau disertacija. tuoj pateiksiu fragmentus
 
 
0 # apie anali(ti)ni racionalizma, apie barzda...skatologas b. Y-m-d H:i
... "juk ne veltui jų poelgiu taip džiaugiasi skustagalviai patriotai."


paklausykit: laikas sugalvoti kazka suvalkietisko, tai yra zydisko: neimanoma pripaisyti barzdos, jeigu fotografijoje zmogus barzdotas arba berzda sau jau prisipaises.

ant luni sudus nustos "pilti" tuomet, kai mes patys jau busime jais apsilaiste :-)))))))))))
 
 
0 # :(Vilma-Fiokla Y-m-d H:i
Straipsnio pradzioj turetu buti prierasas, kad valgant, pries ir po valgio-neskaity ti.
Vos neisvemiau pietu skaitydama apie fekaliju mena:-)
Ir vel pasibjaurejau tuo Sudu Ivu iki sielos gelmiu. Joks jis ne breneristas, briedonoscas jis.
 
 
0 # lauzyti burzuazinius stereotipus galima ir pries valgi :)vilmai- fioklai Y-m-d H:i
«Kaip analines kulturos vaikai i savo suda mes is viso ziurime nenormaliai. Musu samones atsiskyrimas nuo savo paciu sudo yra didziausia tvarkos dresura ( …) Isikalta paziura i savo paciu isskyras sudaro zmoniu santykio su visomis gyvenimo atmatomis modeli. Ligi siol jos buvo nuolat ignoruojamos. Tiktai siuolaikinis ekologinis mastymas priverte grazinti atmatas i musu samone.» (Ciniskojo proto kritika. vilnius, alma litera, 1999, psl. 192)
 
 
0 # fragmentaiautorius Y-m-d H:i
savamokslis bacevycia

KAS YRA [filosofine] KURYBA?
(ivadas i eksceptologija)
Paskaita Laisvajame Universitete
Kalbesim apie kurybinius impulses, taciau “perché le persone non tollerano merda?… ” bus mudvieju… Tema? Recitatyvas!
(«perché le persone non tollerano merda? In effetti, é lo stesso prodotto i nostri corpi, come l’idea! – kodel visi taip nemegsta sudo? – jis toks pat, gi, zmogiskas produktas kaip ir mintis!» /F. Fellini. Amarcord/)
Eksceptas…
… lietuviski ekvivalentai skambetu absurdiskiausia i, nebent jo  «dekonstrukcij ai» (terminas nuo seno vartotas tekstu verteju aplinkoje, tikslesnis ir talpesnis uz ‘vertima’) pasitelktum koki sliogerizma, à la ‘niekio sunus’, kol feministinis humanitaristiko s sparnas tau neisude uz ‘sunu’, o ne ‘dukteri’.
(Tiesa, yra vienas: tarmiskas-germa niskas – ‘fariktas’; opozicijoje su logosu visai nedurnai ziurisi.)
Eksceptologija…
… koncentruosis ties ka tik gimusiu (irgi pakrikstytu) eksceptu, kurio “spermos donorai” bei inaugurantai (krikstateviai) – tuoj mes juos isrikiuosim sudedamosiomis eksceptologijos dalimis – kaip antai:
[klasikinis] Tragedijos gimimas ; [«politekonomin e»] pakitusios samones busenu praktika; [mokslinis] Qu’est-ce que la philosophie? demontazas.
(Praktiku su pakitusia samone tema glaudziai susijusi su psichodeliku vartojimu, siam monologui yra per mazai «jaudinanti », miglota ir kol kas atidedama.)
 
 
0 # ... 2zinomas Y-m-d H:i
Que le message soit claire: svarbiausia ispainioti tariamu nietzscheistu (ne tiek konceptu, kiek perceptu kurybos teoretiku) dueto Gille Deleuze/Felix Guattari (toliau: duetas) versus Tragedijos gimimo is muzikos dvasios autoriaus, dekadentinio sokratizmo demaskuotojo, eksceptologijos pranaso [eks-centriko] Friedrich Nietzsche (toliau: Fritz’as) strategines izvalgas bei uzmacias.
Istorijos problema, moko mus Peter Sloterdijk, kad «Kaip analines kulturos vaikai i savo suda mes is viso ziurime nenormaliai. Musu samones atsiskyrimas nuo savo paciu sudo yra didziausia tvarkos dresura ( …) Isikalta paziura i savo paciu isskyras sudaro zmoniu santykio su visomis gyvenimo atmatomis modeli. Ligi siol jos buvo nuolat ignoruojamos. Tiktai siuolaikinis ekologinis mastymas priverte grazinti atmatas i musu samone.» (Ciniskojo proto kritika, psl. 192)
Santykio su visomis gyvenimo atmatomis modelis nesunkiai paaiskina santyki su kuryba dvinareje opozicijoje nutriciacija vs sekrecija – maitinimasis vs tustinimasis (nutrition vs sécrétion) – «produire, littéralement, c’est chier» (Dominique Laporte. Histoire de la merde, psl. 109)
Ka gali padaryti nuogas [= be tradicijos, konceptu] lietuvis (filosofas bacevycia), gasliai [=intelektualia i persisotinusiai , bet niekada iki galo nepasitenkinanc iai] Europai? Jis gali kalbeti: tautine skatologija, kur atmatos dazniausiai zenklina ‘nichtendes nichts’ (Heidegger), tikriausiai nepadarys gedos. (Pastisas zinomam prozininkui, kuri netrukus cituosime).

Letuviu kalbos didysis zodynas [moko]:
šǜdas sm.
3. prk. nereikšmingas dalykas, menkniekis, niekis, niekai: Visokius šǜdus perka Žl. Ažu šǜdo ažpyko Aln. Menko šǜdo dartės nėra, niekur negausi Drsk. Kai gera padaro, šǜdu atbūva (menkai atlygina) Aln. Epušinės malkos tai šǜdas (lengva kapoti)! Žl. Eglinė [malka] – šǜdas, minkšta Švnč.
šǜdo gãlas niekniekis: Ką čia dabar del šǜdo gãlo galvą kvaršyt! Jrb.
 
 
0 # ...3zinomas Y-m-d H:i
šǜdas ir niẽkas visai nieko nereiškiantis asmuo, niekas: Kas ans tau yra – šǜdas i nDžkas End.
šǜdo (šǜdas) gãras niekai, menkniekis: Čia tai šǜdo gãras, ale man tik teip juokas Slm. Ir vyk tu man šitokią tolybę del šǜdo gãro! Ds. Šǜdas gãras, daugiau nieko Grž.
šǜdą į abǮ (į abǮdvi) rankǮ visiškai nieko (negauti, neduoti ir pan.): Gausi šūdą į abidvi ranki, ne muno kraitį! Šts. Duok mun! – O šūdą į abi ranki! Šts.
šǜdą į ãkį (į kišẽnę) visiškai nieko (negauti): Gausi tu gumbą į kaktą, šǜdą į kišẽnę Mžk. Daugiau šǜdą gaus į ãkį! Skr.
šǜdas kãtino niekis, niekai: Kas tas y[ra] – šǜdas kãtino! End.
šǜdo kùpeta netikėlis, nevykėlis: Vaikai tokie šūdo kupetos Grg.
šǜdo (šǜdas) niẽkas menkniekis: Judu už šǜdą niẽką tuoj ir peštis šokat Alk. Susbarė dėl šǜdo niẽko Lp. Dėl šǜdo niẽko bėgs čia, bėgs čia Jrb. Nėr ko kurt ugnį par nauja dėl šǜdo niẽko Erž.
šǜdo reǰkalas menkniekis: Nu čia lenta nupjaut tai šǜdo reǰkalas Slm.
šǜdas su brùknėmis nieko gera, jokios naudos: A tu teip žiūrėk, a kiteip – vis tiek šǜdas su brùknėm Jnš.
šǜdą šuniẽs nieko (negausi): Gausi, ką Jakutis gavo: Jakutis žuvies, o tu šǜdą šuniẽs End.
šǜdas šuniẽs
1. Žž niekis: Koks čia tau šogeris – ans šǜdas šuniẽs Trk.
1. niekniekis, niekai: Dėl vélnio šǜdo nė[ra] ko bezdėti, dėl šieno saujos Jdr.
 
 
0 # ...4b. Y-m-d H:i
[“Ontologas”] Donelaitis [moko]: “Salciu pramone su ledais sugaisti pagavo ir putodams sniegs visur i suda pavirto” (Metai [chrestomatinis lietuviu skatologijos atvejis - sb]. Klosterman, 1786); “…ir putodams sniegs visur i nieka pavirto” (Metai. Vaga, 1965 ir eile velesniu vertimu).
Garsieji «simuliakriniai » frazeologizmai [moko]: «malti suda (spausti vaska)», «triesti miltais», “sikti britvom” = meluoti, kalbeti apie nebutus, neegzistuojanci us, apgaulingus dalykus…
(Jokiam slavui, jokiam germanui neateitu i galva cia ieskoti ‘nieko’ sinonimikos [visu romanu paveldo – lotynisko merd kilme neaiski, o semantika – siejama su nesvara, purvu, zemu potraukiu atavizmu… etc.] – suduko ant pagaliuko.)

I klausima «kas yra dueto ‘perceptas’» (beda, kad lietuviu kalbos zodynai ji isversu [tariamoji nuosaka del ‘percepto’ neologiskumo – naujadarystes, kol kas neradusios lietuvisko atitikmens akademiniuose zodynuose ] ‘savoka’ kaip ir ‘koncepta’) lengviau atsakyti negatyviaja teologija – kas jis nera. Atsakyti, pavyzdziui, Tragedijos … is dvasios gimimu (Tragedijos gimimas [Tr]. Pradai, 1997) – privaloma lektura «nekonceptu» kurejams – «Tiems kas nori ismokti nemokejimo buti vien mokslininku meno», sako Sloterdijk’as, «filosofams su puse», sako jis (Peter Sloterdijk. Der Denker auf der Buhne. Nietzsces Materiaismus. Suhrkamp, 1986).
Atsakant, kartu, ir kas nera eksceptas; pavyzdzius renkant is Qu’est-ce que la philosophie [QPh], (Edition de Minuit, 1991) «manuskripto».
 
 
0 # ...5jis Y-m-d H:i
Tragedija vs Keskiolafilo:
– «Ce qui se concerve («Tai, kas uzsikonservuoja … » taigi, susitelkia ir sustingsta stabo pozoje ), la chose ou l’œuvre d’art («daiktai arba meno kuriniai»; ma’ juodu sunes, kad kol kas vienu nuo kitu neskiria), est un bloc de sensations, c’est-à-dire un composé de percepts et d’affects («yra jusliu sankaupa t. y. [kursyvas – dueto – sb] perceptu bei afektu misinys»).
(QPh, p. 154)
Ergo, perceptai yra akmeny, dazuose, materijoj uzsikonszrvave jausmai (sensation) ir ikvepimai (affect).
Post- arba sub- konceptai!? Todel, kad be konceptualaus instrumentarija us (konceptualizuo jancio subjekto), ju « uzsikonservav imas» butu, maziausiai, neiskaitomas (!)
– «… cia kalbejo (…) tarsi kokia mistine ir bemaz mainadiska siela (mainadiska siela, dioniziskas pradas – nuostabus ‘ekscepto’, ‘farikto’, ’diseminacijos’ sinonimai – sb), kuri lemeno tartum svetima kalba. Dainuoti reikejo jai, sitai «naujai sielai», o ne kalbeti! Kaip gaila, kad apie tai, ka tada norejau pasakyti, nedrisau prabilti kaip poetas – galimas daiktas, buciau sugebejes! (Tr, p. 23)
Ergo, kurybos eliksyras – eksceptai («nuovokos») – yra laisvi ir nesugriebiami (nekonceptualiz uojami), originalus ir genialus «pamisimai» (konceptualusis menas is esmes dirba ne su konceptais, bet su eksceptais: tik pirmieji konceptualistai – tiek lietuviu folklorinis kalvio mokinys sukures snipsta ar H. K. Anderseno sukciai Naujuose karaliaus drabuziuose darbavesi eksceptualiai, tiek Flynt’as su Kosuth’u – sia «metodologija» konceptualiai «slepe».
– « …les percepts ne sont plus des perceptions, ils sont indépendants d’un état de ceux qui les éprouvent.» – « …perceptai nuo siol nebera [jusliniai] suvokimai, jie tampa nebepriklausoma is nuo suvokejo patirties.» (QPh, p. 154)
Atiduokime juos – kas ciesoriaus, ciesoriui – Platono taupyklei.
– «Estetikos mokslui butu labai naudinga, jei (…) tiesiogiai isitikintume, jog meno raida ir pletote susijusi su apoloniskojo ir dionisiskojo pradu dualizmu… Tuos pavadinimus perimamae is graiku, kurie savo giliaprasmius ezoterinius mokymus apie mena supratingam zmogui atskleidzia ne savokomis, o itaigiai aiskiais savo dievu pasaulio paveikslais.» (Tr, p. 35)
 
 
0 # ...6b. Y-m-d H:i
– « …les affects ne sont plus des sentiments ou affections, ils débordent la force de ceux qui passent par eux.»
Velniai griebtu, kaip isversti dueto sumetafizinta ‘affect’, kuris «… jau nebera [sio pasaulio – sb] jausmas ar pakyleta busena (ikvepimas); afektas perzengia (=transcenduoja ) per ji besismelkianciu ju galiaesmes issigimusios muzikos tikri muzikos talentai nusigreze su panasiu pasislykstejimu , koki jiems kele mena zudanti Sokrato tendencija.» (Tr, p. 124)
Is tiesu is tiesu, gilinantis i Keskiolafilo, situacija – kuo toliau, tuo labiau – darosi panasi i Borcheso Averojaus (vertimas mano – sb): «… Aristotelis tragedija vadina panegirikas, o komedija – satyras ir prakeiksmus. Kuonopuikiausiu tragediju ir komediju pavyzdziu apstu Korano bei septyneto sventuju Mulakat puslapiuose (zr. J. L. Borges. La busca de Averroes http://ar.geocities.com/elspamesmierda/Borges/Lla_busca_de_Averroes.htm)
Nuzombinti «sokratiskos» kanonistikos, isminciai pasuoja pries TEATRA, nors galetu nedelsdami ji «pazaisti» (tekstui pamaloninti!) su uz lango selstanciais vaikais.
GraikiskojoTeat ro (Fritz’ui ir mudviems tai daugiau nei teatras – bet kokiu definiciju is-savokinimas ) bei visos kulturos moksliskai sokratini i-savokinima, Tragedija negailestingai sutarso pradedant vienuoliktojo skyriaus pabaiga:. »? (QPh, p. 154)
Pasiulymas: konceptu sinonimus (‘perceptus’, ’afektus’, ) nesant geresnio ekvivalento, versti (palikti) ‘konceptais’.
– «Tas bevaizdis ir nesavokinis pirminio skausmo atsispindejimas muzikoje (…). Savo subjektyvuma menininkas jau paaukojo dionisiskame procese: paveikslas, kuris dabar rodo jo vienove su pasaulio sirdimi, yra sapno epizodas, kartu su pirmine priestara ir pirminiu skausmu ikunijantis ir pirmini regimybes malonuma” (Tr, p. 54)
– «… la sensation ne se rapporte qu’à son matériau» – «… jausmas tera tik jo medziaga» (QPh, p. 156)
(…rofl, rotfl, roflmao :-))
 
 
0 # apie ta patievaldas Y-m-d H:i
aš irgi su lėkšte ilindau tai nedaskaičiau, o po pietų da kartą atsiverčiau i kaip tai tika tas žodyna išaiškinims, kad šūds ne tik kaka, bet ir nieka verts daikts... tik ar verta tuo niekalu taip ilgai tuštintis?
 
 
0 # ishskyros (reziume)b. Y-m-d H:i
kuryba yra konceptu diseminacija - totalinis sudraskyto dioniso sudu istiskimas ir issidraikymas - "dabar, kai skamba geroji zinia apie pasaulio harmonija , kiekvienas jauciasi su savo artimu ne tik suvienytas, sutaikytas, susiliejes , bet ir virtes vienu, tarsi butu sudraskytas." (tragedijos p. 39)
 
 
0 # apie semantikanespecialistas b. Y-m-d H:i
george'o maciunao laidotuves - blia, kontraversiskas gabalas, peilis meno istorikams, siaip tyrinetojams. minetas rora nurodineja i tokia aldona dvarionaite: " Ta akimirka as prisiminiau Aldona Dvarionaite, dalyvavusia Maciuno laidotuvese - vienam didziausiu atveju hepeningo istorijoje: galu gale is keliu urnu buvo atrinkta toji su Maciuno palaikais, paverstais i pelenus, cia pat scenoje isdygo lietuviskiausia tupykla, mirties agentas ispyle Maciuno pelenus i unitaza ir nuleido vandeni. ta akimirka uzpakaline siena pranyko, ir laidotuviu ceremonija isvirto i orgija su bananais, ananasais ir kitais rojaus vaisiais..." ( Rolandas Rastauskas. "Lasas po laso". Veidai'88 (jaunuju kurybos almanachas), Vaga, 1989, p. 157)
niekas kitas iki siol man (asmeniskai) sitos versijos nepatvirtino (egzistuoja keletas).
taciau visa fluxus filosofija - nebuti meno zvaigzdemis, likti nezinomais, buti NIEKUO, buti sudu ( lietuviskome semantiniame lauke) vainikuota tokios "paskutiniosios maestro valios" yra tiesiog logiska.
isverciau "lasa po laso" i prancuzu klb. ir pakisau maciuno bendrazygiui ben'ui (vautier). benas nedalyvavo laidotuvese, sito varianto nezinijo, taciau jis krykstaute krykstavo: kaip tai yra fluxiska!
 
 
0 # --railgunner kid Y-m-d H:i
gal aš darausi konservatorius -- bet valgyt gulbes ir šunis tai jau itin žemas lygis, nesvarbu ką jie simbolizuoja.
 
 
0 # fluxusandrius Y-m-d H:i
labai smagus perfomancas yra ka nors primusti.Nesmar kiai.Ismusti pora dantu, arba issukti rankos sanari i antra puse.Sulauzyti nosi, arba tiesiog lengvai sukresti smegenis.Ir nesakykit man, kad tai blogiau nei ka nors apipilti sudais.Buti sumustam nera zema.O buti apipiltam sudais - vargu ar beatplaunamas dalykas.Tikekit ar ne, bet sitas perfomancas man net nebuvusiam arti, smirda iki siol.Jis prasmardino man asmeniskai ta universiteta viesiems laikams.Sakau nuosirdziai.O jus cia diskukuokit apie simbolizmus ka norit toliau.
 
 
0 # ...7b. Y-m-d H:i
Dominiko Laport Sudo istorija (fukoldisto Laport (!) – M. Foucauld itaka Sh.istorijoje daugiau negu akivaizdi!), tai ismatu represavimo [«istorijos begyje»] odiseja: «Civilizacija visada yra užkariautojas, buveinės okupantas, kuris - priešingai barbarams, treshiantiems savo shudu visa kas aplinkui - isskirtiniu tabu, zhenklinanciu imperine galia, isako "Cia sikti draudziama!" (Dominique Laporte Op. cit. p. 52)
Dabar pasakyk, argi dueto konceptas (perceptas, afektas , visos Vakaru («Sokratiskos», pasakytu Fritzas) kulturos savoko-centrizm as, nera higienistinis purizmas? S. Žižeko "amerikoniskas klozetas": («Yra trys būdai, kaip susidoroti su ekskrementais: prancūzų
(skylė galugalyje su beveik momentine atmatų evakuacija), Vokietijos
(anga priekyje, kad 'stercus' kuri laika liktų ant platformos), JAV (šūdas
plūduriuojantis vandeny). Hėgeliška interpretacija yra tokia:
"Prancūzijoje, revoliucijos šalyje, šūdas yra neutralus (tabula rasa), Vokietijoje, metafizinių meditacijų
žemėje, jis atidžiai stebimas "štai-būties" fenomenologų, JAV, pragmatizmo imperijoj - lieka vandens apsuptyje, kaip higienos, patogumų ir tuštybės simbolis.» )?