Valatkevičius Jonas „365 kasdienės mantros apie menininką Redą Diržį”
menas


1. Vilnius yra ne tik Lietuvos, bet ir Lietuvos meno sostinė.
2. Lietuvių menininkas negimęs, nesimokęs ir negyvenęs Vilniuje visada bus Kitoks.
3. Diržys gimė Alytuje, mokėsi Taline, gyvena Alytuje.
4. Anksčiau Alytus buvo darbininkų miestas.
5. Sakoma, kad kadaise Taline Tarkovskis filmavo „Stalkerį“.
6. Lietuvoje nerasi nieko panašaus į Taliną.
7. Šiandien daugiau lietuvių nuvažiuoja į Londoną ar Niujorką nei į Taliną.
8. Apie Taliną šiandien Lietuvoje mažai kas žinoma.
9. Šiandien Alytus kitoks – jis neturi padorios futbolo komandos.
10. Miestas neturintis padorios futbolo komandos, nėra darbininkų miestas.
11. Iš Talino Diržys parsivežė šiaurietiškai racionalų mąstymą.
12. Alytuje Diržys vadovavo/vadovauja dailės mokyklai.
13. Šiaurietiškas racionalumas, institucinė patirtis ir įgimtas nepaklusnumas.
14. Įdomu, ar davė Diržiui ką nors vaikystė darbininkų mieste?
15. Racionalumas iš esmės prieštarauja lietuviškai mąstymo ir elgesio tradicijai.
16. Lietuviškas švietimas vis dar tęsia vienintelę – sovietinio švietimo – tradiciją.
17. Nepaklusnumas? Niekas nežino, kodėl vieniems jis įgimtas, kitiems – ne.
18. Kas žino, kodėl Tadas Blinda Lietuvoje pasirodė vėliau, nei Robinas Hudas Anglijoje?
19. Socialinė neteisybė vienus skatina kovoti, kitus – susitaikyti.
20. Tie, kas kovoja su socialine neteisybe dažniausiai nukenčia.
21. Tie, kas sėja socialinę neteisybę dažniausiai yra stipresni už individus ir jų sąjungas.
22. Tie, kas kovoja su socialine neteisybe dažniausiai laimi tik sukėlę revoliuciją.
23. Sukelti revoliuciją ir laimėti ją yra du skirtingi dalykai.
24. Sukelti revoliuciją paprasta, nes revoliucijos linkusios kilti savaime.
25. Tereikia pajusti, kai revoliucija ritasi iš kiaušinio ir šokti ant bangos.
26. Susivienijusios masės įžiebia ugnį revoliucijos židinyje.
27. Revoliucijos ugnis įžiebia žiežirbą masių širdyse.
28. Žiežirbuojančias mases sustabdyti sunku – jos ritasi, kaip cunamio bangos.
29. Kad masių cunamio banga ristųsi tikslingai, reikia vadų.
30. Kai atsiranda kas vadovautų masių cunamiui, kyla revoliucija.
31. Laimei, reta kuri revoliucija laimi.
32. Laimei, yra ne viena revoliucijos samprata, todėl šio žodžio dar neverta išmesti.
33. Revoliucijos sampratų yra daugybę, tačiau tik dvi yra svarbiausios.
34. Yra utopinės revoliucijos ir kasdienės revoliucijos.
35. Nežinote, kas yra utopija? Pažiūrėkite enciklopedijoje.
36. Utopinė revoliucija – pati populiariausia revoliucijos forma.
37. Kuo sunkiau žmonės gyvena, tuo didesnis utopinės revoliucijos pavojus.
38. Utopinės revoliucijos pralaimi visada.
39. Utopiniai revoliucionieriai maždaug per 10 metų virsta racionaliais diktatoriais.
40. Racionalūs diktatoriai gyvena ilgai ir laimingai.
41. Racionalūs diktatoriai niekada nemiršta sava mirtimi. Norėtumėte būti pakartas?
42. Garbiname tik tuos revoliucionierius, kurie žuvo revoliucijai prasidėjus.
43. Anksti žuvę revoliucionieriai – lyg paaugliai. Jausmingi bepročiai.
44. Utopiniai revoliucionieriai – toliaregiai.
45. Jie mato ateitį, tačiau nepastebi grėblio po kojomis.
46. Paskutinis objektas, kurį jie pamato prieš iškeliaudami anapus, yra grėblio kotas.
47. Kasdienės revoliucijos paprastai laimi, nes nesiekia pakeisti visuomenės.
48. Kasdienis revoliucionierius mato ne visuomenę, o tik žmogų, esantį šalia.
49. Kasdienis revoliucionierius yra trumparegis.
50. Jis nežino, kas bus ryt, tačiau supranta, kad ant tako besimėtantį grėblį galima patraukti.
51. Kiekvienas žmogus kiekvieną dieną gali sukelti dešimtis kasdienių revoliucijų.
52. Pradėti galima, pavyzdžiui, nuo plastikinių maišelių pertekliaus supermarketuose.
53. Parašyti manifestą ir prisiekti: „Aš daugiau nieko niekada į plastikinį maišelį nedėsiu“.
54. Beje, tie, kas susitaiko su socialine neteisybe, taip pat dažniausiai nukenčia.
55. Socialinė neteisybė nesirenka aukų – kerta galvas visiems iš eilės.
56. Šiandien juokiesi iš kaimyno nelaimės, o rytoj, žiūrėk, ir pats verki kruvinom ašarom.
57. Kai ateis tavo eilė verkti, nesistebėk, kad aplink skamba juokas.
58. Sunku pasakyti, kas blogiau – priešintis socialinei neteisybei ar susitaikyti su ja.
59. Kovotojų aplinkiniai nelabai mėgsta ir dažniausiai jų šalinasi.
60. Visų pirma, žiūrint į juos ima graužti sąžinė dėl savos baimės ir tingulio.
61. Palaikyti kovotojus pavojinga, nes gali ir pats būti palaikytas kovotoju.
62. Kovotoju gali būti palaikytas netgi atsitiktinai atsidūręs šalia įniršusio kovotojo.
63. Istorijas apie žmones, atsitiktinai tapusius kovotojais, labai myli Holivudas.
64. Žmones, atsitiktinai tapusius kovotojais, labai myli viešoji nuomonė.
65. Pramonininkų asociacijos ir vyriausybės visame pasaulyje myli atsitiktinius kovotojus.
66. Pramonininkų asociacijos, vyriausybės ir Holivudas – trys vienos rankos pirštai.
67. Taip gera galvoti, kad kovotojai – aplinkybių aukos.
68. Kai atrodo, kad kovotojai atsitiktiniai, tokia pat atrodo ir kova.
69. Atsitiktinius kovotojus lengviau prisijaukinti arba, blogiausiu atveju, nužudyti.
70. Kol aplink matai vien avis, ne taip skaudu kas rytą žiūrėti į veidrodį.
71. Avims lengviau parduoti prekes, jas lengviau nuginti prie balsadėžių.
72. Avys gimdo avis. Toks gamtos dėsnis.
73. Kiekviena avis turi teisę pasipriešinti gamtos dėsniams. Deja, ne kiekviena tai žino.
74. Apie kovotojus su socialine neteisybe dažnai sakoma: „Įkišo nosį ten, kur nederėjo“.
75. Apie Diržį dažnai sakoma: „Įkišo nosį ten, kur nederėjo“.
76. Kaišiojama nosis gali rimtai nukentėti, net jei nosis – menininko.
77. Žmonės vengia kaišioti nosis, nes nosis – svarbus ir reikalingas organas.
78. Daug žmonių vengia būti šalia Diržio.
79. Daug kas mano, kad Diržys – atsitiktinis kovotojas.
80. Daugelis galvoja, kad Diržys – tik išimtis, kuri patvirtina gamtos dėsnį.
81. Daug kas norėtų, kad Diržys tebūtų aplinkybių auka.
82. Ne vienas, pamatęs Diržį, širdyje nusijuokia.
83. Tačiau tas, kuris atkakliai kaišioja nosį, juokiasi paskutinis.
84. Kaišiokite nosis ir jūs būsite išgirsti.
85. Kadaise menininkui kaišioti nosį į politiką buvo nepadoru.
86. Kadaise menininkas buvo ryšininkas tarp eilinių piliečių ir dvasių.
87. Menininkas manė, kad bendrauti su dvasiomis yra kilniau, nei su politikais.
88. Menininkas manė, kad laukti mūzos yra prasmingiau, nei skaityti laikraščius.
89. Menininkas galvojo, kad nusipjauti ausį – daugiausia, ką jis gali pasakyti prastuoliams.
90. Vėliau atsirado menininkų, kurie norėjo būti politikai.
91. Nenuostabu, kad jie atsirado ten, kur revoliucija ne tik įvyko, bet ir laimėjo.
92. Jie sakė, kad geriausiai žino, kaip reikia sutvarkyti visuomenę.
93. Buvo menininkų, kurie manė, kad teisingiausia politika – menas.
94. Buvo keistuolių, kurie sakė, kad pirmiausia buvo juodas kvadratas, o tik tada – Leninas.
95. Buvo menininkų, tikėjusių, kad visuomenės ir meno kūrinio tvarka gali būti ta pati.
96. Šūdas gavosi.
97. Kandinskis, Malevičius, Šagalas ir Tatlinas apsijuokė per visą pilvą.
98. Majakovskis nusižudė – bent jau tai byloja legenda.
99. Buvo menininkų, nesupratusių, kad jie revoliucijai naudingi tik jos išvakarėse.
100. Buvo menininkų, kurie ir po revoliucijos užsiliko gatvėse.
101. Menininkams, kaip ir futbolo chuliganams, patinka daužyti svetimus langus.
102. Menininkai yra kvailesni už chuliganus, nes svetimus langus daužo nesislapstydami.
103. Buvo menininkų, kurie nesuprato, kad po revoliucijos reikia grįžti į dirbtuves.
104. Buvo menininkų, kurie nesuprato, kad patogiausia – tarnauti politikai.
105. Menininkas, tarnaujantis politikai, yra menininkas-funkcionierius.
106. Funkcionierius gerbė visos kada nors egzistavusios politinės sistemos.
107. Funkcionierius visada mylėjo merginos, jų visada bijojo kaimynai.
108. Dar neseniai menininkui tarnauti politikai buvo nepaprastai patogu.
109. Dar neseniai menininkas galėjo tarnauti politikai nesibaimindamas suteršti savo vardo.
110. Menininkų-funkcionierių vardai buvo puošiami epitetais, o švarkų atlapai – medaliais.
111. Svarbiausia, kad tarybinis menininkas-funkcionierius buvo sočiai maitinamas.
112. 99,9 proc. lietuvių tarybinių menininkų buvo sotūs ir šiltai apsirengę.
113. 100 proc. lietuvių tarybinių menininkų pamiršo, kaip patogiai jie kadaise gyveno.
114. 100 proc. lietuvių tarybinių menininkų nepamiršo, kaip gera yra patogiai gyventi.
115. 100 proc. lietuvių tarybinių menininkų vadina save disidentais.
116. Parodykite man bent 5 lietuvių menininkus, sėdėjusius kalėjime už savo meną.
117. Pasaulis keistas, jame kartais viskas apsiverčia aukštyn kojomis.
118. Dar niekada pasaulyje nėra buvę tiek daug disidentų savanorių.
119. Velniop, spjaut man į sušiktą praeitį.
120. Šiandien menininkas gali pasirinkti tik du kelius.
121. Mažoka, tačiau vis tiek daugiau, nei menininkų-funkcionierių-disidentų laikais.
122. Kaišioti nosį į politiką šiandien yra meno misija.
123. Pakaks tapyti peizažus, lieti bronzinius raitelius ir austi kilimus.
124. Menas gali nugalėti socialinę neteisybę.
125. Menas gali pakelti visuomenę į kovą su socialine neteisybe.
126. Menas gali parodyti žmogui kelią į teisingesnę visuomenę.
127. Menas yra pajėgus atverti kruopščiai slepiamas visuomenės žaizdas.
128. Menininkas gali nueiti žymiai toliau, nei drįsta drąsiausias žurnalistas.
129. Menininkas gali parodyti tikruosius kaltininkus.
130. Mažų mažiausiai, mene galima žaisti situacijas, kurias baisu įgyvendinti realybėje.
131. Arba ne. Tuomet menas – vieta, kur gimsta grožis, skatinantis katarsį.
132. Sunkiai apibrėžiamas katarsis ir yra meno tikslas.
133. Menas neturi nieko bendra nei su politika, nei su visuomene.
134. Mažų mažiausiai, menas yra socialinės kovos šakalas – ja minta, tačiau jai nėra būtinas.
135. Mažų mažiausiai, menas yra menininko pokalbis su dvasiomis.
136. Menininkas vaikosi mistinį drakoną ir mėgina pačiupti jį už uodegos.
137. Menininkas labiau tiki dvasiomis, nei Šv. Augustinas ir Šv. Pranciškus.
138. Ar tas pačiuptasis ir yra mistinis drakonas iškart sužinoti neįmanoma.
139. Mistinio drakono kontūrai ima ryškėti tik po daugelio metų.
140. Kai pasirodo mistinis drakonas, menininkas dažniausiai jau būna miręs.
141. Kas matė mistinį drakoną, niekada negalės papasakoti, kaip jis atrodo.
142. O gal jokio drakono nėra?
143. Sunku šiandienos menininkui pasirinkti kelią.
144. Niekas šiandienos menininkui negali padėti.
145. Knygos sudegintos, mokyklos gangrenuoja, autoritetai seniai prasigėrė.
146. Menininkas privalo apsispręsti – ant kompromisų kelio jau pastatytas šlagbaumas.
147. Ką daryti? Ką daryti? Ką daryti?
148. Mistinis drakonas yra amžinas, nes jis – mistinis.
149. Mistinį drakoną gali gaudyti iki pat pensijos.
150. Niekas niekada tau nepriekaištaus, jei mistinio drakono taip ir nepagausi.
151. Daug kas galvoja, kad pastangos svarbiau už rezultatą.
152. Grožis amžinas, nes jį visada pirks buržujai.
153. Kai menininkui pavyksta įtikti buržujams, jis gyvena sočiai ir šiltai.
154. Grožis amžinas, nes mus visus kartais ištinka silpnumo akimirkos.
155. Galų gale, grožio reikia, nes šitas sušiktas pasaulis kasdien tampa vis labiau sušiktas.
156. Grožis yra puiki vieta pabėgti nuo sušikto pasaulio.
157. Mistinio drakono ir amžino grožio istorija yra vienas kelias.
158. Antrasis yra socialinės neteisybės naikintojo kelias.
159. Socialinės neteisybės naikintojas yra visuomeniškas menininkas.
160. Visuomeniškas menininkas – dar visai šviežias išradimas.
161. Kažkodėl būti visuomenišku menininku šiandien yra madinga.
162. Kažkodėl labai daug menininkų šiandien nebenori mistinio drakono ir amžino grožio.
163. Kažkodėl visuomeniškus menininkus myli institucijos ir ministerijų funkcionieriai.
164. Galima pagalvoti, kad visuomenišku menininkų būti lengva.
165. Žmonės nori padėti visuomenei, bet nežino kaip ir todėl tampa menininkais.
166. Visuomeniškas menininkas gali daugiau už visuomenišką pilietį.
167. Šiandienos visuomenės nėra patogios žmonėms, norintiems padėti visuomenėms.
168. Kiekvienas gali dalyvauti rinkimuose, tačiau niekas jais netiki.
169. Kiekvienas gali viešai pareikšti nuomonę, tačiau visi žino, kad už tai baudžiama.
170. Kiekvienas mato neteisybę, tačiau savas kailis – pats brangiausias.
171. Visuomenės prarado idealus ir atsidavė valstybiškai mąstančiai biurokratijai.
172. Valstybiškai mąstančiai biurokratijai rūpi ne gyvenimas, o matematinė jo išraiška.
173. Manoma, kad po fašizmo ir komunizmo eros biurokratinis valdymas yra saugiausias.
174. Biurokratinis protas nėra pajėgus išspausti nė menkiausios idėjos.
175. Biurokratas tiki skaičiais, net jei tie skaičiai pasmerkia milijonus mirčiai.
176. Kažkam yra patogiau, kad būtų nuskriaustų, badaujančių ir išprievartautų.
177. Jei tas kažkas esi tu – eik tu šikt.
178. Demokratija yra skirta tiems, kurie išgyventų bet kokioje sistemoje.
179. Kurdamas demokratiją, žmogus norėjo paneigti natūralios atrankos dėsnį.
180. Natūralios atrankos dėsnį norėjo paneigti ir tie, kurie kūrė komunizmą.
181. Galbūt jokių dėsnių nėra. Tiesiog vieniems sekasi, o kitiems – ne.
182. Teisę į padorų gyvenimą turi ir laimės kūdikiai, ir nevykėliai.
183. Kapitalistai norėjo įteisinti pelno viršenybę, todėl sukūrė demokratiją.
184. Pelnas yra demokratinio pasaulio variklis, dėl jo – nieko negaila.
185. Dėl pelno galima savo tėvą-motiną velniui parduoti.
186. Pelno viršenybė reiškia, kad privalo būti nuskriaustų, badaujančių ir išprievartautų.
187. Kažkas nusprendžia tiesiog to nematyti, nes juk sakoma, kad pinigai neturi kvapo.
188. Jei tas kažkas esi tu – eik tu šikt.
189. Visuomeniškam menininkui visada bus ką veikti.
190. Visuomeniškas menininkas visada turės priešų.
191. Diržys yra visuomeniškas menininkas, kuris turi ką veikti ir turi priešų.
192. Praėjo keletas tūkstančių metų, tačiau tobula visuomenė taip ir nebuvo sukurta.
193. Kodėl reikėtų tikėti, kad tobula visuomenė apskritai kada nors bus sukurta?
194. Praėjo tūkstančiai metų, bet žmogui taip ir nepavyko paneigti esminių gamtos dėsnių.
195. Visas politines sistemas sukūrė ligoti, artimųjų atstumti žmonės.
196. Visos politinės sistemos yra tarsi virusų apniktos kompiuterių programos.
197. Virusai graužiasi ir dauginasi, nes kompiuterių specialistas užsižaidė porno svetainėse.
198. Po velnių, parodykite man pornografijos išradėją ir aš apmyšiu jo kapą!
199. Totalitarinis protas yra amžinas, nes tokia yra žmogaus prigimtis.
200. Žmogus instinktyviai kovoja už vietą po saule nepaisydamas kitų.
201. Kiekvienas žmogus kasdieniame gyvenime yra linkęs būti totalitaristu.
202. Dauguma tėvų savo vaikus augina totalitariškai.
203. Švietimo sistemos iš principo yra totalitariškos.
204. Religijos yra iš principo totalitariškos.
205. Subkultūros yra iš principo totalitariškos.
206. Keletas garsių totalitaristų – Vytautas Didysis, Napoleonas ir Hitleris.
207. Demokratija yra sistema, toleruojanti politinę savivalę.
208. Totalitarizmas yra sistema, įteisinanti politinį terorą.
209. Politinio teroro priežastys – idealizmas, politinės savivalės – laisva rinka.
210. Nėra gerų diktatorių, nėra teisingų prezidentų.
211. Kiekvienoje vyriausybėje visada būna keletas lavonų.
212. Kuo didesnis idealistas yra diktatorius – tuo nuožmesnė diktatūra.
213. Kuo liberalesnis prezidentas – tuo daugiau chaoso.
214. Liberalizmas yra politinė ideologija, siekianti socialinę neteisybę paversti norma.
215. Jei esi liberalas – aš tau nepaduosiu rankos.
216. Politinė vizija perkelta į realybę visada pavojinga žmogaus gyvybei.
217. Dauguma politinių vizijų yra utopijos.
218. Utopijos egzistuoja, nes dauguma žmonių yra idiotai.
219. Utopijos egzistuoja, nes dauguma pasaulio žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.
220. Dauguma utopijų gimė kultūringuose Vakarų Europos kraštuose.
221. Visų kitų kraštų utopijos – vakarietiška prekė, įsigyta per idėjų išpardavimą.
222. Amerikiečiai kol kas yra vieninteliai pasaulyje, panaudoję branduolinį ginklą.
223. Japonai kol kas yra vieninteliai pasaulyje, nukentėję nuo branduolinio ginklo.
224. Amerikiečiai išskerdė milijonus Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei Azijoje.
225. Amerikiečiams anksčiau patiko Iranas. Dabar kažkodėl Iranas jiems nebepatinka.
226. Amerikiečiai ir sovietai labai mėgo kariauti tarpusavyje kitų tautų rankomis.
227. Amerikiečiams, prancūzams, vokiečiams, anglams vaikai Azijoje siuva sportbačius.
228. Prancūzai Okeanijoje sprogdino branduolinius užtaisus.
229. Pol Potas mokėsi Paryžiuje, o vėliau išskerdė keletą milijonų savo tautiečių.
230. Mao išskerdė dar daugiau. Be to, jis nugalabijo Tibetą.
231. Mao įkvėpdavo garsų prancūzų kino režisierių Jean-Luc Goddard.
232. Visuomeniškam menininkui šiandien labai sunku ir jo kelią dengia rūkas.
233. Šventyklos sudegintos, vieškeliai – pilni apsimetėlių pranašų.
234. Visuomeniško meno tradicija kruvina, todėl reikia atsargiai rinktis įkvėpėjus.
235. Visuomeniškam menininkui teks įveikti daug kliūčių, prieš pradedant ką nors veikti.
236. Menas ir visuomenės gyvenimas yra du skirtingi dalykai.
237. Mene galima viskas, gyvenime – kai kurie dalykai įrašyti į baudžiamąjį kodeksą.
238. Jei visuomeniškas menininkas kuria meną, jo įtaka visuomenei gali būti menka.
239. Jei visuomeniškas menininkas nori būti įtakingas, jam geriau būti politiku.
240. Tačiau politikai yra ligoti, artimųjų atstumti žmonės.
241. Jei tu esi politikas – greičiausiai tu keliausi į pragarą.
242. Visuomeniškam menininkui būtina suprasti savo santykius su meno institucija.
243. Institucija yra mėšlas, net jei menininkas naudoja ją savo reikmėms.
244. Šiandienos meno institucija yra priversta laikytis rinkos žaidimo taisyklių.
245. Šiuolaikinė meno institucija yra priversta meno kūrinį dailiai supakuoti.
246. Meno instituciją spaudžia ir biurokratai, ir vartotojai ir konkuruojančios institucijos.
247. Tikėti institucijos pažadais yra kvaila – ji neprognozuojama.
248. Menininkas ne tik turi teisę naudotis institucijomis, bet ir kurti naujas.
249. Visuomeniškas menininkas neturėtų kurti meno apie meno institucijas.
250. Jei visuomeniškam menininkui nepatinka meno institucija, jis turėtų sukurti naują.
251. Netgi visuomeniškas menininkas paveldėjo ankstesniųjų kartų mentalitetą.
252. Menininkas ir šiandien yra klajoklis, turintis namus.
253. Menininkas yra atsiskyrėlis, gyvenantis minioje.
254. Visuomeniškas menininkas privalo šokiruoti.
255. Visuomeniškas menininkas turi teisę nebaudžiamas niekinti turtuolius.
256. Visuomeniškas menininkas gali spjaudyti biurokratui į veidą.
257. Visuomeniškas menininkas gali sunaikinti bronzinį paminklą raiteliui.
258. Visuomeniškas menininkas privalo abejoti visuotinėmis tiesomis.
259. Visuomeniškas menininkas žino, ko jis siekia savo menu.
260. Žinantį, ko siekia savo menu menininką galima vadinti sąmoningu.
261. Sąmoningas menininkas yra pavojingas visuomenei.
262. Sąmoningas menininkas labai pavojingas biurokratams ir turtuoliams.
263. Sąmoningą menininką sunku papirkti.
264. Sąmoningą menininką sunkiau apdovanoti Nacionaline premija.
265. Sąmoningo menininko neišmuši iš vėžių pašaipomis ir tendencingais straipsniais.
266. Visuomeniškam menui nebūtina galerija, jis gali būti gatvėje.
267. Meno kūrinys, atsirandantis viešoje vietoje, visuomet kelia triukšmą.
268. Gatvėje menas ieško žiūrovo, galerijoje – žiūrovas meno.
269. Visuomeniškas menas privalo ieškoti žiūrovo, kitaip jis – beprasmis.
270. Visuomeniškam menui nebūtina gatvė, jis gali būti laikraštyje arba TV.
271. Visuomeniškam menui nebūtinas laikraštis ar TV, jis gali būti internete.
272. Visuomeniškam menui nebūtina forma, jis gali būti idėja.
273. Visuomeniškas menas yra idėjinis menas.
274. Tačiau visuomeniškas menas nėra metafizinis.
275. Idėja gali likti idėja, gali virsti forma arba transformuotis į veiksmą.
276. Idėjinis menas dažnai priešinasi šiuolaikinės meno rinkos dėsniams.
277. Šiuolaikinė meno rinka skeptiškai vertina idėjinį meną.
278. Idėjinį meną sunku parduoti.
279. Be abejo, išsivysčiusio kapitalizmo šalyse gali parduoti ir idėjinį meną.
280. Ačiū dievui, Lietuva dar nėra išsivysčiusio kapitalizmo šalis.
281. Sunku pateisinti idėjiniam menui išleistus mokesčių mokėtojų pinigus.
282. Idėjinis menas ir pinigai dažnai nesutaria.
283. Idėjinis menas yra linkęs pašiepti tuos, kurie duoda pinigus tokio meno kūrimui.
284. Nepaisant visko, stipriai girgždėdama, meno rinka mėgina apžioti ir idėjinį meną.
285. Nepaisant visko, funkcionieriai dažnai liaupsina idėjinį visuomenišką meną.
286. Funkcionieriai mano, kad visuomeniškas menas, išperka jų pačių nuodėmes.
287. Pinigų skyrimas visuomeniškam menui funkcionieriams prilygsta atliktai išpažinčiai.
288. Meno rinka nenoriai palieka ramybėje tuos, kurie nenori pripažinti jos taisyklių.
289. Meno virsmas kapitalistinės gyvensenos forma subanalino menininko veiklą.
290. Uždirbti pinigų, kuo daugiau pinigų – toks yra vienintelis šiuolaikinio žmogaus tikslas.
291. Keista, kad esminė tiesa apie kokią nors visuomenę gali būti tokia paprasta.
292. Šiuolaikinis žmogus dažniausiai nesupranta kam reikalingas menas.
293. Šiuolaikinis žmogus supranta tik tai, ką galima paversti pinigine verte.
294. Šiuolaikiniam žmogui labiausiai patinka menininkai, kurie parduoda.
295. Parduoti šiuolaikinio menininko įvaizdžiui yra svarbiau nei kurti.
296. Jei menininkas negamina prekių, šiuolaikiniam žmogui jis nepatinka.
297. Jei menininkas negamina vertybių, šiuolaikiniams funkcionieriams jis nepatinka.
298. Kultūros ministerijos finansuoja tik vertybes kuriantį meną.
299. Kultūros ministerijos dažniausiai nelabai supranta, ką visa tai reiškia.
300. Šiuolaikinei visuomenei patinka bohemiški menininkai, bet ne jų kūriniai.
301. Kapitalistinė logika visus žmones verčia aiškiai formuluoti savo mintis.
302. Jei nesugebi aiškiai formuluoti minčių – greičiausiai tu esi beprotis.
303. Politikai labai aiškiai formuluoja savo utopines vizijas.
304. Reklama labai aiškiai formuluoja prekių mintį.
305. Prekės turi tik vieną mintį – „maldauju, nupirk mane“.
306. Jei nesugebi aiškiai formuluoti minčių gali būti nebent darbininku.
307. Jei nenori aiškiai formuluoti savo minčių gali būti nebent menininku.
308. Šiuolaikinis menas turi teisę kurti miglotas prames.
309. Šiuolaikinis menas turi teisę naudoti miglotą kalbą.
310. Kalbėdamas miglotai, menininkas priešinasi kapitalistinei logikai.
311. Kapitalistinę logiką sukūrė vakarietiška racionalizmo tradicija.
312. Vakarietišką racionalizmo tradiciją remia mokslo pasiekimai.
313. Mokslo pasiekimai atvedė žmoniją ties susinaikinimo riba.
314. Fizikos progreso reikia, kad sukurtum mažiausią pasaulyje šnipinėjimo blakę.
315. Chemijos progresas reikalingas, kad sukurtum vaistus ir juos brangiai parduotum.
316. Medicinos progresas būtinas, kad išgydytum sužeistą kareivį.
317. Kuo daugiau kareivių, tuo didesnę baimę jaučia tavo kaimynai.
318. Kapitalistinė logika – baimės ir gąsdinimo logika.
319. Dauguma kapitalistinių šalių žmonių nuolat bijo ir dėl to geria antidepresantus.
320. Dauguma kapitalistinių šalių žmonių yra įsitikinę, kad kitokia logika neegzistuoja.
321. Manančius kitaip paprastai vadina marginalais arba sektantais.
322. Šiuolaikinis menas gali būti marginalų ir sektantų ruporu.
323. Šiuolaikinis menas gali parodyti, jog galima ir kitokia gyvenimo logika.
324. Šiuolaikinis menas taip pat gali parodyti, jog galimas ir logikos nebuvimas.
325. Menas jau seniai prarado savo ankstesnę vertę.
326. Kadaise žmonės mokėsi suvokti vaizdą žiūrėdami į meno kūrinį.
327. Šiandien vizualų pasaulio foną kuria ne menininkai, o prekių ir reklamos gamintojai.
328. Menas nėra pajėgus varžytis su reklama.
329. Reklama turtingesnė ir idealiai išmano kapitalistinę logiką.
330. Reklama niekina mistiką, emociją, rankų darbą ir senatvę.
331. Kapitalizmui nereikia jokio žmogaus ar daikto, kuris neatlieka aiškios funkcijos.
332. Totalitarizmui nereikia jokio žmogaus ar daikto, kuris neatlieka aiškios funkcijos.
333. Demokratijai nereikia jokio žmogaus ar daikto, kuris neatlieka aiškios funkcijos.
334. Demokratija geresnė už kapitalizmą ir totalitarizmą.
335. Demokratija yra baili ir nedrįsta atsikratyti neatliekančiais aiškios funkcijos.
336. Demokratija yra baili ir laižo kapitalisto šikną.
337. Demokratija apsimeta nematanti, kaip kapitalistas sudoroja neatliekančius funkcijos.
338. Neatliekančius funkcijos kapitalistas sumala ir pagamina iš jų daktarišką dešrą.
339. Geriausiu atveju, nefunkcionaliuosius kapitalistas priverčia siūti sportbačius.
340. Dešra ir sportbačiai yra skirti žmonėms, kuriuos kapitalistas vadina vartotojais.
341. Vartotojas nepasotinamas, jo alkis nenumalšinamas.
342. Jam reikia neįsivaizduojamo kiekio dešros ir daugybės porų sportbačių.
343. Vartotojas mano, kad jis valdo pasaulį, kad visi jam lenkiasi.
344. Vartotojas yra idiotas, todėl jis nesupranta elementarių tiesų.
345. Viena, vartotojas yra kapitalizmo vergas.
346. Antra, vartotojas ištreniruotas elgtis taip, kaip reikalauja kapitalistinė logika.
347. Galbūt vartotojas yra robotas, kuris judės tol, kol pasaulyje pasibaigs nafta.
348. Pasaulis pernelyg blogas, kad galėtum sėdėti sudėjęs rankas.
349. Netikėkite tuo, ką matote. Jūs tik manote, kad matote.
350. Netikėkite tuo, ką girdite. Netikėkite tuo, ką jums sako.
351. Nesijuokite, kai jus juokina. Neverkite, kai jus mėgina sugraudinti.
352. Būkime tvirti. Atsisakykime tikėti, jog prieš mūsų akis plukdomi vaizdai yra tikrovė.
353. Prieš mūsų akis plaukiantys vaizdai yra reklama.
354. Prasidėjus reklamai visada galima perjungti kanalą.
355. Internetas nėra visagalis, nors bando tokiu apsimesti.
356. Fizinė prievarta taip pat gali būti nuomonė.
357. Krikščioniškos institucijos yra korumpuotos ir pašvinkusios.
358. Viešai reikšti nuomonę apie tai, kas vyksta kitoje Žemės pusėje yra gerai.
359. Reinkarnacija egzistuoja.
360. Norėčiau pamatyti, kuo kitame gyvenime tapo Pol Potas.
361. Mes įpratome būti apgaudinėjami.
362. Mentaliteto skirtumai yra ideologinė fikcija.
363. Žodis, pasakytas garsiai, prilygsta bombai.
364. Protestas nėra bevaisis, nes moko protestuoti kitus.
365. Gyvenimas trumpas. Pasaulis sušiktas. Ar padarei ką nors, kad jis būtų geresnis?