Liepos 10-12 dienomis vyko pirmoji Laisvojo universiteto (LUNI) stovykla gražiame Dzūkijos kaimelyje netoli Marcinkonių – Musteikoje. Pabėgę iš įkaitusių miestų į toli nuo pagrindinių kelių esantį ramų gamtos kampelį, Laisvojo universiteto studentai turėjo progą pabendrauti, apkalbėti LUNI vystymosi kelius, drauge mokėsi, žiūrėjo filmus, diskutavo ir tiesiog gerai leido laiką. Savaitgalis praėjo turiningai, įgyvendinant idėją „ką pasidarysi, tą ir turėsi“. Gera buvo iš visos Lietuvos suvažiavusių bendraminčių būryje – tarsi ateities komunoje – atitrūkti nuo įprastų rūpesčių, pasisemti naujų žinių ir generuoti ateities idėjas.
Pirmąjį vakarą po įsikūrimo vyko diskusija apie Laisvojo universiteto perspektyvas ir tolimesnius veiklos būdus. LUNI toliau išliks autonomiškas valstybinių ir privačių švietimo įstaigų kontekste, bus organizuojamos visiems prieinamos paskaitos, sukuriančios alternatyvą oficialioms švietimo įstaigų programoms. Laisvasis universitetas planuoja pradėti veikti ir Kaune, nes atsirado aktyvistų, kurie užsikrėtė šia idėja ir ims ją realizuoti šiame mieste. Pailsėję po diskusijos klausėmės D. Pocevičiaus videopranešimo apie universitetus užiminėjančių studentų motyvus. Sąmoningai nebuvo kalbama apie Prancūzijos ir Graikijos studentiją, kuri pasižymi išlavinta protesto kultūra, dėmesys atkreiptas dėmesys į Anglijos, Amerikos bei Rytų Europos jaunimą, kovojantį prieš studijų apmokestinimą, administracijos rasizmą bei už biurokratijos skaidrumą.
Kitą dieną pradėjome nuo diskusijos apie anarchizmą, kurios metu buvo apkalbami protestų, okupacijų ir kitų aktyvizmo formų metu mėgiami šūkiai: „Grožį – į gatves“, „Būkim realistai – reikalaukim neįmanomo“, „Nei dievų, nei šeimininkų“, „Kas buvo nieks, tas taps viskuo“, „Vėjas iš užpakalio nugalės vėją į užpakalį“, „Pasidaryk pats“ ir kt. Panagrinėjus kiekvieną šį šūkį atskirai, jie tampa ne tik kadaise sugalvotais revoliuciniais lozungais, kurie mūsų dienomis nebeaktualūs ir kai kurie tik iš dalies suprantami, bet imami matyti kaip mintys, tiesiogiai savyje koncentruojančios iki šiol aktualias ir progresyvias idėjas. Pasiaiškinus galima lengviau suprasti istorijoje liekančių pasipriešinimo kovų kontekstą, pritaikyti idėjas ar kovos būdus šių dienų pasauliui. Atrodo, kad diskusija buvo įdomi ir neprijaučiantiems anarchizmui LUNI studentams – vyko patirties ir informacijos mainai, apsikeitimas požiūriais.
Neilgai trukus po rytinės diskusijos stovyklautojai ėjo aplankyti bitininkystės muziejaus. Apžiūrėdami drevinius avilius klausėmės apie bičių auginimą, gyvenimą drauge su jomis – smagiai pabendravom su muziejaus šeimininke, kuri vėliau užsuko ir į paskaitą, vykusią stovykloje. Įvyko tarsi informacijos mainai tarp vietinių, užsiimančių gana archajiška veikla, ir „mobiliakais“ apsivarsčiusių LUNI dalyvių.
Vakare vyko diskusija apie eksperimentinį koledžą (EXCO), įkurtą 2006 m. Mineapolyje ir St. Paulyje (JAV). Jame turėjo progos mokytis vienas iš stovyklautojų – Arnoldas „Nindzė“ Blumberg. Jis dalijosi patirtimi apie šio nemokamo koledžo idėjinius ir organizacinius aspektus, buvo bandoma rasti būdų, kaip ten įgytą patirtį panaudoti LUNI gyvenime.
Po šios diskusijos klausėmės fizikės Vaivos Kulbokaitės paskaitos apie spalvų suvokimą. Šia sritimi besidominti mergina pasakojo, kaip gimsta spalvos jutimas, kas vyksta su mūsų akimis, kodėl ne visi žmonės vienodai mato spalvas. Kiekvienas turėjome galimybę tam tikrais bandymais įsitikinti spalvų matymo reliatyvumu – vėlgi į savaime suprantamus ir prastus dalykus pažvelgti naujai, kaip dažnai nutinka klausantis paskaitų Laisvajame universitete.
Po užimtos diskusijomis ir paskaitomis dienos drevinės bitininkystės muziejaus šeimininkė pakvietė LUNI studentus išmėginti senovinę lietuvišką dūminę pirtį. Norintieji išbandė šį malonumą. Buvo toliau tęsiančių pokalbius prie laužo, žiūrinčių įvairiausio temų spektro filmus ir bandančių išlieti likusią energiją, susivienijus šokio siautuliuose. Smagu buvo (nesi)klausyti Dzūkijos miškų tylos, naktį ten ieškant Šambalos ir einant kur akys (ne)mato..
Taigi stovykloje dar sykį realizavome LUNI idėją mokytis bet kur, jei tik yra norinčių kažką pasakyti, pakalbėti apie rūpimus dalykus, gerai leidžiant laiką generuoti tolesnius planus (šiuo atveju – apie Laisvojo universiteto gyvavimo perspektyvas).
