2008 m. rugpjūčio 8 d. naujienų agentūra BNS skelbė: „Gruzija pradėjo karinę operaciją buvusioje savo autonomijoje, de facto nepriklausomoje Pietų Osetijoje, po kelias dienas vykstančių susišaudymų pažadėjusi čia „atkurti konstitucinę tvarką”. Gruzijos kariuomenė kaunasi Cchinvalio prieigose, aviacija ir artilerija smarkiai apšaudo Pietų Osetijos sostinę. Žmonės slepiasi rūsiuose, o Rusijos televizija rodo degančius namus ir sako, kad yra žuvusių taikių gyventojų.” Deja, netrukus Lietuvoje ėmė veikti propagandinė mašina, kuri ištisus metus bandė įteigti, kad karo kaltininkė yra ne Gruzija, o Rusija. 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo paskelbta Europos Sąjungos (ES) užsakyta ataskaita apie 2008 m. rugpjūčio mėn. vykusio Rusijos ir Gruzijos karo priežastis. Atrodo, kad komisijos pateiktose išvadose aiškia pasakyta, kad „karo pradžią žymėjo Gruzijos pradėta Cchinvalio ataka”, tačiau Lietuvos valdžioje sėdintiems propagandistams tai nė motais – jie ir toliau traukia seną dainelę apie agresorę Rusiją.
Anarchistų nuomonė apie šį priešiškų valstybių karą buvo ne kartą skelbtą anarchija.lt portale. Ją trumpai galima būtų apibūdinti šitaip: „Karą pradėjo Saakašvilio režimas, tačiau Kremliaus atsakas į šią agresiją buvo neadekvatus, Anarchistai nepalaiko nei vienos iš kariaujančių pusių. Valstybių karai – apskritai ne jų reikalas. Tegul valstybės kariauja viena prieš kitą.“ Žr. „Gruzijos invazija į Pietų Osetiją: Rusijos anarchistų požiūris“.
Keista, tačiau beveik tokią pat poziciją užėmė buvęs aršus „antikomunistas“, Laisvosios Europos radijo žinių direktorius Kęstutis Girnius. Savo straipsnyje „ES ataskaita – smūgis Gruzijai“ jis sako, kad ES užsakyta ataskaita yra didelis smūgis Gruzijai, nes joje vienareikšmiškai teigiama, jog Gruzija sukėlė karą artilerija apšaudydama Pietų Osetijos sostinę Cchinvalį.
K. Girnius rašo: „Gruzija atkakliai aiškino, kad ji pradėjo savo puolimą tik po to, kai Rusijos šarvuočiai pradėjo veržtis į separatistinį regioną. Atseit ji reagavo į jau prasidėjusį Rusijos puolimą. Seniai kilo klausimų dėl šio aiškinimo. Manytina, kad padidėjus įtampai regione, JAV žvalgybiniai palydovai akylai stebėjo situaciją. Jei būtų buvę palydovinių nuotraukų, rodančių Rusijos šarvuočių vilkstinę prie Roki tunelio, kuris veda į Pietų Osetiją, Vašingtonas seniai jas būtų išplatinęs, siekiant įrodyti Rusijos agresiją. Nuotraukų nebuvimas leidžia suprasti, kad veikiausiai išankstinio Rusijos puolimo nebuvo.
Kitas momentas dar svarbesnis. Jeigu Gruzija žinojo apie į Pietų Osetiją besiveržiančią Rusijos šarvuočių koloną, kodėl ji apie tai nepranešė Vašingtonui ir nesitarė dėl tinkamo atsako? Amerika būtų galėjusi pasauliui pranešti apie Rusijos kėslus, įspėti Rusiją to nedaryti. Be to, JAV kariškiai būtų patarę Gruzijai, kaip veiksmingiausiai gintis. Neabejoju, kad jie būtų raginę Gruziją visomis jėgomis užkirsti kelią Rusijos šarvuočių veržimuisi į Gruzija ir tikrai nebūtų siūlę pirmenybę skirti kariniu požiūriu kontraproduktyviam Cchinvalio apšaudymui. Atmesdama Gruzijos aiškinimus apie pirminį Rusijos puolimą, ES komisija aiškiai sako, kad jie buvo melagingi. […]
Konflikto pradžios dieną Gruzijos prezidentas Saakašvilis paprašė Prezidento Valdo Adamkaus pagalbos informuoti ES ir kitų Vakarų šalių vadovus apie padėtį Pietų Osetijoje, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių sustabdyti kraujo praliejimą. Tuo metu Saakašvilis jau buvo nutaręs pradėti karines operacijos, kurios neišvengiamai didina, o ne mažina kraujo praliejimą. Nuslėpdamas savo planus, jis apgavo Lietuvą, nors Lietuva buvo jo didžiausia šalininkė. Draugas taip nesielgia.“
Taigi K. Girnius atvirai pataria Lietuvos valdžiai atsisakyti draugystės su agresyviu Saakašvilio režimu. Tačiau toks žingsnis žymėtų ilagaikės proamerikietiškos Lietuvos užsienio politikos krachą, todėl mūsų valdžioje sėdintys Vakarų imperijos šalininkai jo niekada nežengs.
