Šių metų lapkričio 10 d. po straipsniu „Tarpukario kairieji prieš bolševikinę ir tautinę diktatūrą“ atsirado Bitininko komentaras, kuriame jis pareiškė skepticizmą bet kokio „teisingumo“ siekimo atžvilgiu ir pesimizmą dėl bet kokio bandymo kovoti prieš šiandien egzistuojantį legalų režimą, nes jis neva „prives prie naujos valdžios susidarymo“.
Aš labai skeptiškas bet kokio "teisingumo" siekimo atžvilgiu, nes niekada nėra aišku kas konkrečiai yra socialinis teisingumas, ar žmogaus teisės, aukštesnis gėris... Skirtingi žmonės turi skirtingus šių žodžių supratimus. Egzistuoja daug visokiausių perspektyvų iš kurių žmonės gali priešintis valdžios formoms, bet aš abejoju ir gal net netikiu, kad valdžią įmanoma sunaikinti. Ji yra visur, nepriklausomai nuo formaliai, ar faktiškai demokratiškų tvarkymosi principų.
Manau, kad bet koks bandymas kovoti prieš šiandien egzistuojantį legalų rėžimą pasitelkiant tas pačias humanizmo (normalaus subjekto konstravimo), žmogaus teisių ir teisingumo idėjas prives prie naujos valdžios susidarymo. Vienintelė išeitis yra begalinis kova iš skirtingų perspektyvų, demaskuojant disciplinarinių institucijų turimą galią. Kovojama ne tam, kad ateitų teisingumas, kovojama todėl, kad patiems įgauti galią. Šito dalyko suvokimas gali atskleisti daugiau galimybių šitoje veikloje. Lygybės siekį laikau pavojingu, nes man neaišku apie kokią lygybę kalbama. Manau, kad jos siekimas baigtųsi visų vergove visiems Nietzscheistine prasme, arba tomis pačiomis hierarchinėmis struktūromis.
Begalinė kova - tai faktas, bent jau kaip priemonė prieš ilgalaikius lėtai vykstančius procesus visuomenėje - dekadansas, stagnacija, t.t.
Bet, apie "Kovojama ne tam, kad ateitų teisingumas, kovojama todėl, kad patiems įgauti galią."
Visų pirma, galia – na, vien tas žodis, nereikia jo abstraktizuoti ir nesigilinti, ka jis reiškia.
Galima suformuluoti dar 10000 būdų - esmė tame, kad tu, Bitininke, supaprastinai ten, kur to negalima daryti.
Tiesiog, kiekvienas socialinis/ekonominis/politinis darinys sukuriamas su konkrečiu tikslu/planu/funkcija. Kaip taisyklė, geru/kilniu/visiems naudingu.
Kiekviena tokia įmonė/sąjunga/partija/taryba/korporacija, be tų tikslų gyvendinimo - turi palaikyti pati save, taip pat 90% atvejų nori tuos planus/tikslus/funkcijas ateityje vykdyti geriau/daugiau.
Problema: einant laikui tie daug žmonių veikiantys tą patį a.k.a. socdarinys, vis labiau persijungia i savęs palaikymą ir savo galios didinimą, kol lieka tik augimas bet kokia kaina(motyvuojamas tokių pat darinių). Arba GTA style būna "nuvaromas" (kaip taisyklė kitų išsigimusių socialinių struktūrų).
Tikslai užduodami ir suvokiami kaip viena visuma dažniausiai nedidelio procento bendruomenės/sąjungos/grupės narių.
Likę supranta tiktai tikslo elementus, t.y. suvokia tikslą iškreiptai. Kodėl - pvz. turi prieštaraujančių gyvenimo įpročių, tikslas per didelis :P t.t.
Tie "not tru" (: nariai, atvejais "o ką mes čia apskritai veikiame" pasakoja:
a) (geriausiu atveju) ką žino – jam svarbesnius suvoktus elementus, o ko nežino, kaip taisyklė prikuria iš savo gyvenimo patirties ir pasaulio sampratos.
b) (blogiausiu atveju) "Geriau pašnekam apie mergas ir krepšinį", t.y. užtenka abstraktaus žinojimo "aš dirbu gerą darbą".
O dabar kalba apie priežastis. Socdarinys išsigimsta, kai:
Tie kurie suvokia tikslus/užduotis kaip vieną visumą ir esant reikalui juos keičia. Tie, kurie nusprendžia, kada reikia.
Jei tai ne tie patys žmonės - tai ne socialinis darinys, o socialinis įrankis. Kažkur kitur esančio socialinio darinio įrankis (:
a) nesugeba sau užsiauginti/surasti lygiaverčių kolegų - lyderių. Nes neturi laiko, noro, priemonių ar sugebėjimų paaiškinti apie "kodėl", kad atsirastų bent tiek pat apie tai suprantančių žmonių.
b)Neturi pakankamai vidinės disciplinos išlaikyti tikslus fokuse arba didėjant/keičiantis tikslams/planams nespėja jų įsisavinti. Automatiškai patenka prie daugumos. Arba būna išstumiamas iš grupės. Kad prevent'inti daug visokių - assuming changes are beneficial.
Be lyderių - lieka tik įvairaus laipsnio vykdytojai, kurie arba traktuoja gautą valdžią kaip priemonę ir vykdo savo tikslus, t.y. vėl GTA (: Arba ateina visai kiti lyderiai. Arba kaip dabar 95% atvejų vykdytojai imituoja leadership'ą = vadyba vairuotojo nurodymu.
Būna tai vyksta palaipsniui, kartais per daug "kartų" - vykdytojai su laiku, dalimis - visiškai pakeičia tikslą į savo kūrinį, ir šventai tiki kad vykdo savo pirmtakų idėjas. Geriausiai žmogus moka apgaudinėti patį save :)
Vidinė disciplina, dėmesys smulkmenoms, kritinis mąstymas, sąves tobulinimas. 100k sakyta. Žinoti ir mokėti. 2 skirtingi dalykai.
Ir - visados prisiminti kodėl. Tai rekurentinis, dėl to labai universalus klausimas - kodėl? O kodėl? Ko reikia/trūksta/nežinai? Kodėl?
O kai atsakei sau į „kodėl“ – „kaip“ ir „kas“ gaunasi daug lengviau!
