Sausio 16-osios byla: „robokopai“ sakosi šaudę humaniškai, prokuratūra įtarinėja niekuo dėtus žmones
politika

robokopai saudo i minia        Kovo 4 d. buvo toliau nagrinėjama 2009-ųjų sausio 16-osios byla. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, vadinamieji „robokopai“, teisme aiškinosi, kiek kartų ir į ką pataikė guminėmis kulkomis. „Šoviau maždaug 30 kartų. Pataikiau į keturis agresyvius asmenis“, –teisme aiškino apklausiamas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas Edmundas Stelmokaitis.

 

E. Stelmokaitis tvirtino iš pradžių į orą paleidęs kelis įspėjamuosius šūvius, o vėliau taikėsi į žmones – į tuos, kurie buvo minios priekyje ir į pareigūnus mėtė įvairius daiktus. Nežino, kam kliuvo. E. Stelmokaitis teigė, kad žmonių, į kuriuos jis pataikė, guminės kulkos smarkiai nesužalojo: „Gal iš pradžių kiek sutraukė kojas, bet paskui visi grįžo atgal į minią“. Pareigūnas tikino netaikęs į pavojingas kūno vietas – galvą, krūtinę ir lyties organus.

 

„O kas tada gumine kulka man pataikė į galvą?“ – klausė vienas teisiamųjų Edgaras Švabauskas. Jis neatpažino šovusio pareigūno, nes tas buvo su šalmu. Pareigūnai teisinosi, kad guminės kulkos sunkiai sužaloti ir sukelti pavojų gyvybei gali tiktai tuomet, jei šaudoma iš 2-3 metrų. Per riaušes žmonių minia buvo maždaug 20 metrų nuo pareigūnų.

 

Kiti jo kolegos vengė nurodyti skaičius, kiek kartų šovė iš masiniams neramumams malšinti skiriamų ginklų „Winchester 1300“. Guminėmis kulkomis šaudančių ginklų praėjusių metų sausio 16-ąją Nepriklausomybės aikštėje turėjo aštuoni šios tarnybos pareigūnai.

 

Nemažai diskusijų kilo ir dėl dujų užtaisų. Vienas po kito apklausiami Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai guodėsi, kad jie vėmė, duso ir ašarojo nuo dujų, kurių užtaisai buvo mėtomi iš minios. Tačiau tarp šios bylos daiktinių įrodymų nėra nė vieno užtaiso, iš kurių galėjo sklisti dujos, liekanų. Pareigūnai tvirtino matę į petardas panašių pailgų užtaisų, bet jų neišsaugojo: „Mūsų darbas – palaikyti tvarką, o ne rinkti įrodymus“.

 

Prie Seimo dirbę Vilniaus policijos pareigūnai neabejojo, kad dujas naudojo ir viešojo saugumo pareigūnai. „Tai gal ne jie šaudė iš „Winchester?“ – salėje kilus šurmuliui, stebėjosi vienas konvojavimo tarnybos pareigūnas. Paaiškėjo, kad dalis šautuvų „Winchester“ pritaikyti šaudyti granatas primenančiais dujų užtaisais. Nukritę ant sniego, jie iš karto nesprogo. Policijos pareigūnai matė, kaip riaušių dalyviai čiupo šiuos užtaisus ir mėtė juos į pareigūnus, apsupusius Seimą.

 

Jonas kazlauskasVasario 28 d., sekmadienį, Anglijoje dirbantis 36 metų alytiškis Jonas Kazlauskas, keliaudamas į Lietuvą aplankyti tėvų, pašiurpo iš Lenkijos pasieniečių išgirdęs, kad paskelbta jo paieška. Rytojaus dieną į J. Kazlausko tėvų butą pasibeldė policininkai ir pareiškė įtarimus dėl dalyvavimo sausio 16-osios riaušėse prie Seimo. Antradienį vyrui teko praleisti laikino sulaikymo kameroje.

 

„Aš tą dieną su tėvais buvau namie. Apie tas riaušes išgirdau tik iš televizijos reportažo. Vilniuje pastarąjį kartą lankiausi 2008 metų rudenį koncerte. Nesuprantu, kaip galiu būti apkaltintas ar įtariamas nebūtais dalykais. Bet negaliu nesijaudinti, nes nežinau, kaip apsiginti“, – susijaudinęs aiškino J. Kazlauskas.

 

Praėjusių metų vasario pabaigoje alytiškis išvyko į Londoną. Prieš tai jis porą mėnesių apskritai retai išeidavo iš namų, nes negalėjo rasti jokio darbo ir dėl to jautėsi prislėgtas. Pernai balandį gavę policijos kvietimą į apklausą, jo tėvai, žinodami sūnaus nuotaikas, apie tai neužsiminė net telefonu. Tėvas paaiškino, kad nei jis, nei sūnus nedalyvavo riaušėse, ir tikėjosi, jog viskas aprims. Tačiau paštininkai toliau nešė raginimus atvykti į apklausą. Tėvai jų neėmė ir nepasirašė, nes sūnus buvo Anglijoje.

 

Po kiek laiko Kazlauskams iš prokuratūros telefonu buvo pranešta, kad sūnus tapo įtariamuoju ir bus skelbiama jo paieška. Sunerimę alytiškiai nusprendė paskambinti sūnui į Angliją ir viską papasakoti. „Tuomet liepiau motinai pasakyti mano telefono numerį. Juk negalėjau mesti darbo ir lėkti į Lietuvą nežinia dėl ko. Tačiau man jokie pareigūnai neskambino. Maniau, kad išsiaiškino šį nesusipratimą ir paliko mane ramybėje. Bet, pasirodo, be reikalo apsiraminau. Dabar išgyvenu tikrą stresą – ketinu eiti pas nervų gydytoją“, – kalbėjo alytiškis.

 

Antradienį J. Kazlauskas atėjo į Alytaus apskrities policijos komisariatą, tačiau to neužteko – teko vykti į apklausą Vilniaus apygardos prokuratūroje. „Pats nevažiavau, nes niekuo nenusikaltęs negaliu mėtyti kelionei sunkiai uždirbtų pinigų. Pustrečios valandos praleidau policijos komisariato vienutėje. Iš manęs paėmė visus daiktus. O kai atvyko automobilis iš Vilniaus, nujuosė diržą, uždėjo antrankius. Labai susijaudinau ir iki šiol jaučiu didelę įtampą“, – pasakojo J.Kazlauskas.

 

Vilniaus apygardos prokuratūroje jį apklausė prokuroras Giedrius Tarasevičius. Tada J. Kazlauskas ir sužinojo, kad yra įtariamas per riaušes prie Seimo mėtęs į pastatą ir pareigūnus ledo gabalus, akmenis, dujinius užtaisus. Be to, esą raginęs tai daryti ir kitus. „Tokie įtarimai mane pribloškė. Bet dar labiau sunerimau, kai prokuroras man parodė dvi nuotraukas ir pasakė, kad ten esu nufotografuotas aš. Pats patvirtinau, kad tas žmogus šiek tiek panašus į mane, bet tikrai ne aš. Praėjusiais metais svėriau 15 kilogramų daugiau, o nuotraukoje vyras daug smulkesnis už mane. Niekada nenešioju kepurės ir neapsiaučiau tokiais lyg klouno batais riestomis nosimis kaip jis“, – pasakojo J.Kazlauskas.

 

Jauną vyrą šiek tiek nuramino tik prokuroro patikinimas, kad specialistai palygins tas nuotraukas su jo paties atsiųstomis ir padarytomis per apklausą. Kol kas įtarimai dėl dalyvavimo riaušėse jam nepanaikinti. Alytiškiui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos.

 

Pagal „Lietuvos ryto“ pranešimus parengė N.K.

2010 03 05

 

Pridėti komentarą

Saugos kodas
Atnaujinti