Vilis Normanas. Kovo 11-osios katastrofa: pasityčiojimas iš laisvės
politika

Klounu armija        Kovo 11-oji buvo įsimintina diena – ne kaip laisvės atgavimo šventė. Ne kaip sentimentalus Didžiosios politikos triukas. Ne kaip patetiškas laisvės šventimo simbolis. Ne kaip pajuokos vertas politinis farsas. Ne kaip idiotiškas masinis pamišimas. Ne. Tai buvo katastrofa: diena, kai lietuviai galutinai įrodė – Prancūzijos prezidentas Francois Mitterand‘as buvo teisus, lygiai prieš dvidešimtmetį pasakęs: „Lietuviai viską sugadins. Jie beveik niekada nebuvo nepriklausomi. O kai buvo, gyveno diktatūroje. Apgailėtini žmonės“.

 

Apgailėtini žmonės patvirtino: taip, tu teisus, prancūzų pamišėli, taip, mes niekada nebuvome nepriklausomi. O kai buvome, gyvenome diktatūroje. Tokia yra mūsų laisvės samprata.

 

Prieš prasidedant šventei, tradiciškai, prostitucinė žiniasklaida suskubo kalbinti kiekvieną kekšiškai mąstantį intelektualą ir menininką, kuris, parsiduodamas nomenklatūrai, kiekviena proga turi ką pasakyti, ypač, kai nenutuokia apie ką kalba ir neturi su tuo nieko bendro.

 

Akademiniai filosofai ir istorikai, kultūrologai ir politologai, sukriošę menininkai ir buvę komunistai – visi turi ką pasakyti laisvės tema, visiškai nieko bendro neturinčia nei su jų pačių gyvenimo būdu, nei gyvenimo forma.

 

Tačiau be tokių „išminčių“ visai nebūtų įmanoma įtikinti paprastos liaudies, kad esame laisvi. Todėl jie būtini, kaip gamtai yra būtini viską ėdantys parazitai, kad vyktų nuolatinis, cikliškas puvimo - gimimo procesas. Tik priešingai nei gamtoje, Lietuvos sociopolitinėje terpėje dažniausiai taip ir neateina pavasaris. Nes parazitų čia tiek daug, kad joks originalus minties daigelis nesugeba prasiveržti į dienos šviesą ir yra uždusinamas vos gimęs. Dažniausiai – masine propaganda. Taip nutiko ir šį kartą.

 

Nes kalbėti apie laisvę gavo teisę visi, išskyrus tuos, kurie tikrai ją puoselėja ir gina. Nebuvo nė vieno tikrai originalaus, aštraus ir į bendrą kontekstą netelpančio pasisakymo. Visi kalbėjo tą patį: jei nori būti laisvas, turi paklusti daugumos reikalavimams.

 

Iš tiesų dėmesio verta mintis. Kaip ir kita: laisvė yra atsakomybė. Tokia nuomonė ne tik buvo populiariausia – ji buvo vienintelė, kurią gynė visos uzurpacinės visuomenės transformavimo priemonės.

 

Pramaišiui kritikuodami valdžią ir kalbėdami apie jos bėdas, visi „laisvės“ sampratos aiškintojai, vienbalsiai sutiko: kol visuomenės nebus sąmoninga ir laisvę naudos ne visuomenės, o savo asmeniniai paskirčiai, visi būsime sušiktai nelaisvi.

 

Tam rasta daug argumentų: kokia gi čia laisvė, jeigu nepadeda didinti BVP? Kokia gi čia laisvė, jeigu dedi skersą ant visų kitų gerovės ir vienas užsiiminėji egzistencine masturbacija? Kokia gi čia laisvė, jeigu kovoji prieš moralę ir dorovę? Ne – tai ne laisvė. Tai nieko bendro neturinčios bendrijos.

 

Kovo 11-oji

 

Tikroji laisvė – įsidėmėkit visi, bukagalviai, – tai meilė savo artimui, vaikų gaminimas, mokesčių mokėjimas, darbas „vardan tos arba to“, moralinis ir dorovinis „išsiauklėjimas“, atsakomybė prieš Viešpatį...ir taip galima vardinti kol pradės pykinti.

 

Ne juokai – taip kalba ne vienas profesorius, nacionalinės premijos laureatas ar dar koks nors visiškai nusenęs ir apgailėtinas senis, jau seniai turėjęs užsičiaupti. Ne juokai – publika sutinka, kad išsakomos pamatinės demokratijos, liberalizmo ir apskritai, viso Vakarų pasaulio pamatinės idėjos.

 

Laisvė – tai prostitucija! Nes, pasak visų protingųjų žmonių, laisvas esi tik tada, kai tenkini daugumos norus. Demokratija? Ne – pornografija! Tačiau vien tenkinti, kaip pornografijos atveju, neužtenka: reikia atsiduoti visu kūnu ir siela. Atsiduoti Tautai, Valdžiai, Visuomenei. Laisvė – tokiame kontekste – parodoma kaip tai, kas verčia tave paklusti, kaip kategorinis imperatyvas, prievartaujantis tavo vidinį „aš“, kuris visai netrokšta dėl kažko aukotis. O aukotis, pasak tų pačių idiotų, laisvam žmogui tiesiog būtina.

 

Tokia buvo visuotinė Lietuvos intelektualų nuomonė laisvės tema. Pamokanti nuomonė – jeigu nori patenkinti tautą, turi kartoti tai, ko ji trokšta. O lietuvių tauta visai netrokšta laisvės. Ir tą supranta visas pasaulis. Kaip suprato prieš dvidešimt metų.

 

Lietuviai bijo laisvės. Kaip ir prostitucijos. Šis laisvas savo kūno pardavinėjimas yra draudžiamas, kaip tai, kas pažeidžia „laisvę“. Lietuviai, jeigu žvelgsime į patį giliausią šios mirštančios tautos vidų, trokšta ne laisvės, o iliuzijos, kad yra laisvi ir tuo pačiu – labai aiškių ribų, visiškai aiškių moralės, dorovės ir gyvenimo elgesio normų. Lietuviai nenori patirti „visiško netikrumo“ ir „reliatyvumo“ būsenos, kuri yra apėmusi visas didžiąsias vakarų visuomenes. Tam reikia daug drąsos, o čia – bailių kraštas.

 

Būtent todėl niekam nejuokinga ir neatrodo absurdiška, kad apie laisvę kalbama taip debiliškai ir kvailai, jog net keiksmažodžiai nesugebėtų tinkamai perteikti situacijos apgailėtinumo.

 

Sakydamas, kad lietuviai buvo laisvi tik tada, kai gyveno diktatūroje, Prancūzijos prezidentas aiškiai parodė, kad laisvė Lietuvoje galima tik tokiu atveju, kai egzistuoja simbolinis Kitas, kuris pasako, kas gi ta laisvė yra.

 

Būtų baisu, o galbūt ir mirtinai pavojinga, pasakyti, jog laisvė yra kiekvieno žmogaus kūrinys. Kad būti laisvam – tai visų pirma neturėti jokios laisvės sampratos. Visiškai kvestionuoti ne tik anarchistinį, bet apskritai – bet kokį laisvės sąvokos apibrėžimą.

 

Velniop apibrėžimus! – tai galėtų tapti puikiu laisvo žmogaus šūkiu.

 

Ši situacija paradoksali, ir žymi tai, ką K. Marxas vadino „simptomu“ – įtrūkį sistemoje, kuri neįmanoma be to, kas yra jos viduje kaip tai, kas ją neigia. J. Lacanas, išplėtęs marksistinį simptomo aiškinimą, žengė dar toliau ir simptomą įvardijo kaip tai, kas kurią realybės plotmę, kuri parodo įsivaizduojamos ir simbolinės plotmės „trūkumus“ ir tuo pačių – jų egzistavimą.

 

Jei laisvę susiesime su šiais aiškinimais, bus akivaizdu, jog iš anksto bandydami „pagauti“ realybėje pasireiškiančia laisvę, mes vaikomės savo šešėlį. Nes ji, kaip ir šešėlis, gali pasirodyti tik ten, kur nėra mūsų žvilgsnio, - t.y. ten, kur mes „uždengiame“ realybę savimi, sukurdami pačią realybę. S. Žižekas tikriausiai pridėtų, jog realybė apskritai yra įmanoma tik tuo atveju, jeigu mes atsisakome fenomenologinės redukcijos jos atžvilgiu.

 

Dabar grįžkime į Absurdistaną – į Lietuvą. Iš karto galime pamiršti visus mąstytojus. Net jeigu tai pragmatikai, utilitaristai, visiški amerikiečiai ir kvailiai. Lietuvoje laisvės aiškinimas neprimena net elementaraus amerikietiško modelio: laisvė yra tai, kas įgalina mus tenkinti vienas kitą. Taip mąsto pragmatikai. Mes – vis dar baudžiauninkai.

 

Nesuklysiu pasakęs: Kovo 11-osios proga išsakytos mintys panardina mus giliai į Apšvietos epochą. Į tą žmonijos raidos etapą, kuomet buvo tikima, kad laisvė pirmiausia yra paklusnumas protui. Protas čia, žinoma, reiškia taisykles ir būtiną paklusimą joms, kaip nekvestionuojamoms ir net neabejojamoms vertybėms. Visiškai absurdiškoms taisyklėms. Tačiau mums, neišgyvenusiems laiku tokių svarbių žmonijos traumų, vis dar atrodo, kad Dievas, kurdamas pasaulį, skaitė J. Zamiatino „Mes“ ir suprato šią antiutopiją pažodžiui. Be to, Jam visai nebuvo juokinga.

 

Norint suvokti, kodėl gi mes, lietuviai, nuo pasaulio esame atsilikę keliais šimtmečiais, turėtume nebijodami pripažinti: mes iki šiol nebandėme atmesti visų mumyse įsiėdusių tradicijų, papročių ir kitų nesąmonių. Vadinu tai nesąmonėmis ne ta prasme, kad praeitis neverta pagarbos, bet ta, kad mes neįsivaizduojame savo gyvenimo be jos. Štai kodėl visuose kūrybingumo frontuose – visiškai nieko naujo. Mūsų literatūros „šedevrai“ – tai nevykėlių kronikos. Visuomet vėluojančios su pasaulinėmis literatūros tendencijomis tiek pat, kiek ir visuomenė.

 

Žmogus save atranda tik kituose, ir išmoksta gyventi tik „atkartojimo“ pagalba. Tai visiškai aišku. Tačiau tai yra kūdikystės stadija. Normalus individas auga toliau ir BŪTENT per savo laisvę imasi kurti savo unikalų gyvenimą. Štai šio momento, atrodo, mes vis dar nepriėjome.

 

Tarsi nesveikas kūdikis, užstrigęs vaikystėje, lietuvių tauta infantiliai laikosi įsikibusi jau sukurtų gyvenimo modelių. Taip pasmerkdama save konservatyviam neįgalumui, baimei ir kitų paniekai. Drąsa atsisakyti praeities – tai drąsa eiti į ateitį. Bet, kaip matome iš dvidešimtojo „laisvės“ minėjimo jubiliejaus, vyksta atvirkštinis procesas: nesugebėdami tapti laisvais, mes vis labiau žavimės tais, kurie sugeba nugramzdinti giliai į praeitį. Tai pasakytina apie visa gyvenimo sritis: nuo politikos iki pigios žiniasklaidos.

 

Kovo 11-oji Lietuva lietuviams

 

Visuose frontuose tauta labiausiai myli tuos, kurie gražina atgal. Kaip laiko mašinoje. Štai kodėl Kovo 11-oji tapo tikra katastrofa: ji ne tik nepasakė nieko naujo apie mūsų „postūmį“ į priekį, bet labai aiškiai išryškino trauminį santykį tarp tikrosios laisvės ir jos iliuzijos.

 

Iliuzija nuostabi: Lietuva – lietuviams! – yra laisvės šūkis. Konservatoriai valdo, – laisvos politikos pavyzdys. Uždrauskime prostituciją, – laisvės garantas. Religija – geriausia žmonių patarėja, – dieviškas laisvės patepimas. Mylėkime savo vadą, – galutinai įtvirtinta laisvė. Ir pats baisiausias faktas – intelektualinė prostitucija, – štai kas įrodo, kad visi kiti minėti faktai „nėra“ iliuzija.

 

Viena vertus, net prieš dvidešimt metų turėjome daug daugiau drąsių, protingų ir nebijančių kovoti už tikrąją laisvę žmonių, kita vertus, dažnai vergai sukyla tik dėl to, kad nori pakeisti šeimininką. Galbūt dėl to net tie, kurie inicijavo išsivadavimą iš SSRS, dabar nemato nieko blogo, kad kaimyninės šalies diktatorius tapo draugeliu Nr. 1.

 

O gal – ir tai būtų pats logiškiausias paaiškinimas – trumpai pajutę „situaciją, kuri ateina“, kaip tai vadina S. Žižekas (kalbėdamas apie istorinę situaciją, kai įvyksta revoliucija ir tauta trumpam tampa visiškai laisva, „atvira“), mes išsigandome, ir puolėme daryti viską, kad niekuomet daugiau nepajustume tokios „nesvarumo“ būsenos? Kas gali labiau svaiginti už šią „atvirą“ situaciją, kai neegzistuoja jokia valdžia? Ir vis dėlto – kas gali būti baisiau?

 

Kai tauta turi nuspręsti – o tai neišvengiama – kam patikėti savo kontrolę. Būtent šioje „revoliucijos pergalės“ stadijoje gimsta visos genialiausios žmonijos idėjos. Atrandamos naujos mąstymo ribos ir nauji sprendimai.

 

Tikri revoliucijų maniakai – prancūzai – originalumu stebina ne todėl, kad būtų iš prigimties genialūs, bet visų pirma dėl to, kad nebijo griauti ir statyti iš naujo. Nuolatos būti „įtarumo“ ir „nepasitikėjimo“ būsenoje. Prancūzai yra pavyzdys visam likusiam pasauliui, kuris bijo neramumų. Jeigu visi ir visais laikais būtų kovoję tik už ramų gyvenimą, mes vis dar nebūtume pasistūmėję iš akmens amžiaus stadijos. Į priekį žmoniją veda karas, o ne taika. Herakleitas tikrai žinojo, ką sako.

 

Tam tikra prasme, Lietuva nenori to pripažinti. Todėl ir bandoma laisvę slėpti po apgailėtinų sąvokų ir kvailų pasiaiškinimų lapais. Mes neturime ne tik lyderių, kurie drįstų spjauti į viską, kas yra, ir viską padegę pastatyti naują statinį. Mes neturime net tų, kurie apie tai galvotų. Lyg būtume tikrąja to žodžio prasme, visiškų idiotų tauta.

 

Tad apie kokią laisvę daugiau nei savaitę lojo visi nupirkti skalikai? Atsakymas: apie tokią, kokios reikėjo šeimininkui. Apie tokią, kokia buvo užsakyta. Apie tokią, kokios reikėjo, norint įtikinti neesamos laisvės realumu.

 

Laisvė, jeigu ją laikysime galimybe patiems nuspręsti, kas ji yra, neegzistuoja šiame paskutinių pagonių krašte. Nes paskutinieji pagonys patys nesprendžia, kas ji yra. Jie tik kartoja tai, ką jiems „pasufleruoja“ pigios ir neslepiančios savo profesijos intelektualinės prostitutės. Fuck them all!

 
2010 03 15

 

Komentarai  

 
+2 # NBpinčius Y-m-d H:i
Normano tekstų kažkodėl nemėgau, bet šitas kliudo pačią esmę - regresyvų bei konservatyvų mūsų visuomenės modelį: „Tarsi nesveikas kūdikis, užstrigęs vaikystėje, lietuvių tauta infantiliai laikosi įsikibusi jau sukurtų gyvenimo modelių. Taip pasmerkdama save konservatyviam neįgalumui, baimei ir kitų paniekai. Drąsa atsisakyti praeities – tai drąsa eiti į ateitį. Bet, kaip matome iš dvidešimtojo „laisvės“ minėjimo jubiliejaus, vyksta atvirkštinis procesas: nesugebėdami tapti laisvais, mes vis labiau žavimės tais, kurie sugeba nugramzdinti giliai į praeitį."

Geriau nepasakysi.
 
 
+1 # !!!slavik Y-m-d H:i
VIRAI!! aplynk vieny fashyztai! reike kovoty!!!
 
 
0 # bubaguga Y-m-d H:i
Jo, šitas yra geras, aistringas ir gyvas tekstas. Kelis kartus nusikeikiau skaitydamas, nes kabina. Normantas tobulėja.
 
 
+3 # ...hm Y-m-d H:i
pasąmonės srautas pykstant kad kiti ne tokie kaip autorius. manau kad 15-ečiai kaip "protestuoja prieš sistemą" hormonų audrų metu rašo panašiai. po to vieni tampa sistemos dalimi, o kiti nuveikia ką nors tikrai reikšmingo.
 
 
+1 # ,,,mhm Y-m-d H:i
Na bet jūs ir nevispročiai... Jei jums blogai viskas. Aplinkui vien fašistai, Lietuva atsilikėlių kraštas, tai ko jūs čia tada sėdit? Važiuokit į savo prancūzijas ar dar kur ir sėdėkit. Ar bijot kad nebeturėsit ką veikt gyvendami prie kompiuterio ekrano ir nieko aplinkui nematydami kaip tik "degradus", "fašistus" ir t.t.? Nes ten kitur "idealiam pasaulį" viskas nuostabu, puiku ir nėra prie ko prikibt? Ar jūs tik sugebat sėdėt prie kompiuterio ir rašinės nesąmones?
 
 
0 # zinomaKostia Y-m-d H:i
zinoma, jeigu suprasti, kad si kurpala V. Noramanas parase gilioje alkoholineje komoje, uzvalges stirpiu antidepresantu. ...galima ir nekreipti demesio. Aplamai, ismokau i absoliucia anarkyjos.lt sptraipsniu dali ziureti pro pirstus. beje, su Latvijos legionieriu diena !!!
 
 
0 # ...mx Y-m-d H:i
visi idiotai kurie neatitinka kazkokio tai tik vienam normantui suvokiamo laisves supratimo, beje kas uzmete aki i jo romanus, zino kokia tai apgailetina ir infantili rasliava, apie tai rase castor&pollux, gal jau uzmirso, kad talpina tokius pat kliedesius:-)
 
 
0 # taipc&p Y-m-d H:i
Tautinę dainuojančią Sąjūdžio revoliuciją laikau absoliučiai konservatyvia ir retrogradiška. Konservatorių vykdoma revoliucija, deja, visada yra tik kontrrevoliucij a. Sąjūdininkai, vėliau pasivadinę konservatoriais , klydo nuo pat pradžių, nes pasirinko ne tą kryptį. Jie žvelgė tik ATGAL. Regresyvų jų žvilgsnį liudija jau pati kertinių Sąjūdžio šūkių – ATgimimas, ATkūrimas, ATgavimas, REstitucija – etimologija. Sąjūdžio fiureriai įsakė: „Nieko naujo nekurkime – geriau atkurkime tai, ką turėjome.“ Jų parėdymu ir buvo absurdiškai atkurta viskas, kas tik įmanoma – nuo plotkelių ir vėliavyčių iki privačių ežerų ir kaimietiškos kultūros. Sąjūdžio laikotarpiu buvo ATgamintos ir REstauruotos visos visuomeninės struktūros, žmonių santykiai ir vertybės, gyvavusios prieš daugelį metų – „aksominio“ fašizmo laikais, kurie dar vadinami smetonmečiu.

Man apskritai juokingas perdėtas Sąjūdžio garbstymas ir valstybinės nepriklausomybė s fetišizavimas. Nepriklausomybė nėra vertybė pati savaime. Pasaulio istorija žino daugybę faktų, kaip laisvos ir nepriklausomos valstybės, tarkime, kokios nors Čilės valdžia išskersdavo pusę šalies gyventojų, o valstybė nuo to nepasidarydavo mažiau „laisva“ ir „nepriklausoma“ . Valstybė yra šuns pypas, o jos nepriklausomybė – to pypo spuogas, jeigu nėra atskiro žmogaus, t.y. asmens laisvės.
 
 
+2 # demagogijahrr Y-m-d H:i
Visas šitas straipsnis gryna demagogija - viskas blogai, visi kvaili, tik aš vienas protingas bet daugumos kvailių skriaudžiamas. Vėlgi kitaminčiai sux ant must die/change. jeez... nuobodu nuobodu...
O prieš dvidešimt metų ar buvai čia, kad su tokia nostalgija kalbi? Pisau tarybinius laikus - vien todėl, kad kalbėjau lietuviškai turėjau gintis kumščiais nuo kitaminčių. Dabar tokie patys ar panašūs kitaminčiai koneveikia turimą laisvę. Man vienodai kaip kas ją apibrėžia, kaip ją gromuliuoja, suvirškina ir atryja žiniasklaida. Faktas tas, kad man nereikia mojuoti kumščiais norint kalbėti tokia kalba kokia noriu, nereikia laukti valdžios malonės išvykti ar įsidarbinti ar whatever - darau ką noriu, kaip noriu ir kada noriu - viskas priklauso tik nuo manęs. Taip kad užteks demagogijų - eikit ką nors veikti...
 
 
0 # po velniųAnarchistai, gerbiamieji, Y-m-d H:i
nedarykite sau gėdos, nespausdinkite šito nemandagaus grafomano
 
 
+2 # po velnių!gera nuotaika Y-m-d H:i
ką tu Normanai čia dar veiki - lėk į savo išgirtąją Prancūzija?

Matau anarchistams labai patiko šis rašinėlis, dabar įsitikinau, ką apie Lietuvos žmones jūs manot - mes bailiai, kekšiškai mąstantys parazitai....

Gerai, kad yra dar aukštesnė "rasė" - anarchistai - jūs mūsų išganytojai...
 
 
+1 # ?gera nuotaika Y-m-d H:i
Tai jūs pasaulio piliečiai, ar Lietuvos? - nesuprasi jūsų...

o dėl anarchistų pritariu.

Bet kokiu atveju straipsnis yra kraupus - niekur nematau jame savikritikos - tik pagiežą ir pyktį.
 
 
0 # alkoholikas V.N. vėl apsireiškėneronoop Y-m-d H:i
A.lt tik gadinasi savo reputaciją spausdindama pigų šlamštą (apie patriotus-stude ntus, kurie nemoka rašyti// alkoholiko Vilio pasąmonės srautą). žodžiu, geriau rečiau talpinti straipsnius į A.lt, bet kokybiškiau... tikrai geresnis puslapis: http://kapitalizmoistorija.org
 
 
0 # yratoks Y-m-d H:i
šitam tipeliui akivaizdžiai reikalinga medikų pagalba :sad:
 
 
0 # .tomas Y-m-d H:i
man tai nepatiko sitas: "ar dar koks nors visiškai nusenęs ir apgailėtinas senis, jau seniai turėjęs užsičiaupti"
apeliacija i amziu turetu buti logine klaida. nors gal cia priskirt galima prie apeliacijos i asmeni?
 
 
0 # "gal cia priskirt galima prie apeliacijos i asmeni?"Heh Y-m-d H:i
Man panašiau, kad čia apeliaciją į senių diktatūrą ir autoritarizmą. Senas žmogus su savo patirtimi vertas pagarbos. Senas žmogus, manantis, kad jo patirtis jau suteikia jam teisę reguliuoti kitų, dažniausiai gerokai jaunesnių žmonių gyvenimus (dažniausiai prieš jų valią) yra apgailėtinas šunsnukis. Tokie dažniausiai ir atsiduria hierarchijų viršūnėse. Pradedant nesąmones vapančiais susenusiais bažnyčių hierarchais ir baigiant taukais aptekusiomis ir nebežinančiomis ko ir benorėti verslo viršūnėmis, ar susireikšminusi ais politikais.
 
 
+1 # sraipsnis blogaspo velnių Y-m-d H:i
nes nėra jokių tikslių argumentų, jokių citatų, taip ir nesuprantu, kas tie niekšai, kurie tokią Lietuvą padarė.
Nežinau, man tai šitas tekstas toks kaip ir visi normaniniai - nešvankus, neaiškus, visiškai nesupranti, ką žmogus norėjo pasakyti, tai kam tada rašyti? net diskutuoti negalima, nes viskas be argumentų - vienos deklaracijos.
 
 
0 # ...... Y-m-d H:i
isteriski klyksmai tyruose
 
 
0 # tai tikslių citatų, tiesogpo velnių Y-m-d H:i
atsibudo Normanas ir parašė, ar tai teisybė, ar neteisybė, dzin. nėra ne tik citatų, nėra argumentų, analizės, tekstas tarsi drebutis...
 
 
0 # gal biski ne i tema, bet...kaukas Y-m-d H:i
Ten apie pagonybe buvo uzsiminta, tai..., as pastebejau, kad LT nacionalistai ja naudojasi iki tol, kol pateikiu savo nuomone apie pagonybe. Ir zinot kas ima darytis? Jie pradeda kalbet apie Dieva. Nes jiems tai.. saugu? Prikiskit LT nacionalistams, kad lietuviai neteko galios del to, kad... pasidave tam, kas yra dabartinio nacionalistu kertinis akmuo!
 
 
0 # pridesiukaukas Y-m-d H:i
O straipsnis idomus. Drasus (jeigu ne ateinantis is desperacijos). O del lietuviu 'bukumo' tai nz - negi jus nepastebit to 'LIETUVA - SUDAS'? Tai, ko neimanoma issivaizduot pvz Prancuzijoj? Mums kazko truksta. Kazko l. fundamentalaus.
 
 
0 # trumpaikaukas Y-m-d H:i
Krc NIHILIZMAS MUS, KAIP VISUOMINE AR TAUTA, STUMIA I BARBARIZMA. LAZINUOS, KAD PAGRINDINIS SKIRTUMAS TAR PRANCUZU IR MUSU YRA TAS, KAD... PAS MUS - NIHILIZMAS JUODAS? O man Lietuva patinka labiau - cia maziau Dievo Karalystes. Ar as - mazochistas? Gal reiktu man pabegt? Beje, XXa niekas neispjove prancuzu 'burzuju'...
 
 
+1 # del 20mecio tautines psichozeskaukas Y-m-d H:i
Valstybe puna, tauta irsta + darosi baisus dalykas, tad jauciasi Apokalipse. Ko griebtis? 'Viena kalba, vienas dievas, vienas vadas' - tai paprasciausia priezastis, argi ne taip? Beje, ko linke griebtis v. europieciai, kai pvz jie pajunta, kad po 40m jie mazuma savo valstybeje? Nu krc MES VERTYBINEJ KRIZEJ. AR TAI MUS VISUS NUVARYS I BARBARIZMA?
 
 
0 # mjtwkaukas Y-m-d H:i
nu krc vsio. daugiau nebesiukslinu
 
 
0 # Tai labai geraiKrizinis Y-m-d H:i
Kuo didesne sikna ir didesnis nihilizmas tuo arciau laisvamanisko grupinio siekso, narkotiku, anarchijos, degradavimo ir savidestrukcijo s. Neapleiskim kovos pries kokias tai vertybes. Reik ir toliau plaut zmonem prota.
 
 
0 # KaukasKrizinis Y-m-d H:i
Ka man tau siulit? Gi viska surasiau pirmam poste. Perskaityk dar karta :DD nesupratau is kur atejo skaistuoles mergeles.. Jei jau i senove ziurint tai cia istvirkeliu kaip reikals krastas (pagal poslas kaimo dainas) tai kalbet apie nekaltas mergeles ner cia ko.
Ir prie ko ta krikscionybe? Nera dievo, nera. Nera ir pomirtinio gyvenimo. (Neteisingas tavo poziuris i religija.) As sakau reik drausti kitoki mastyma, reik visus vienodint ir verst progresyviais anarchistais.
Draust religija, draust tai kas man nepriimtina, but netolerantisku ir uzgauliot kitamincius. Reik atpratint zmones kazkuom dometis ir skaityt knygas. Skaityt yra visiskai nenutaralu, nes kiti gyvunai tada irgi skaitytu knygas, BET NESKAITO.
Reiskia knygu skaitymas veda prie susvetimejimo. Dar reik uzdraust rubus. Turim islaisvint inkstinktus. Zmones megina kazka pasiekt per gyvenima ir gauna koki medali uz nuopelnus. Taigi nesamone, kad gaut medali turi tiek susvetimet, skaityt knygu, kotroliuot savo darbo laika, mityba, atsisakyt visokiu isgertuviu ir linksmu apsivemimu. Laisvamanis, lebautojas, bevalis nihilistas ar siaip i savidestrukcija linkes tipas nieko nepasieks gyvenime, nes savo energija nukreips malonumams. Todel sakau naikinkim mastancius, neleiskim but kuremoms naujoms idejoms, i visa zvelkim pavirsutiniskai ir sunaikinkim nora buti ekspertu kurioje nors srityje.
 
 
0 # Klasikinė demagogijaZenonas Y-m-d H:i
Visas straipsnis, tai žaidimas žmonių emocijomis. O straipsnio autoriaus kvietimas nebijoti nežinia kur eiti pirmyn - tai iš viso nesusipratimas. Pats laikas bent jau mintyse sugrįžti į tą laikotarpį - kada Lietuvoje buvo aiški vertybių sistema. Tik tuomet bus galima pradėti kažkur judėti. Kaip dėl revoliucijų ir revoliucionieri ų - tai nederėtų pamiršti kad revoliucijų aukų skaičius visuomet nepalyginamai pranoksta revoliucijų metu nuverstų "tironų" aukų skaičių.
 
 
0 # Nobelio premijaVIII Y-m-d H:i
Turėčiau tokių stebuklingų galių, įteikčiau Nobelio premiją už šį straipsnį :D
 
 
0 # geras straipsnisMaikUniversum Y-m-d H:i
Patiko tekstas. Nėr čia ką ir pridurti
 
 
0 # tas pats per ta patigiedre Y-m-d H:i
straipsnyje daug keiksmu, bet daug ir blevyzgu - nematau didelio skirtumo minties skaidrume ir logikoje nuo tu paciu iskeiktu issilavinusiu menininku... Vel viskas suversta ant lietuviu kaip tautos, neatsizvelgiant i pasaulini konteksta.
Tam, kad suprasti, kas realiai vyksta su Lietuvos ekonomika ir politika, reikia ziureti i bendra pasaulini ekonomino-polit ini konteksta. Mes nesam kazkokios sventos karves, tiesiog musu valdzioj skirtingai nuo kitu saliu, sedi visiski ekonomikos neismaneliai, uztai jie prasidejus krizei su savo mokesciu ir PVM kaitaliojimais ne tik kad nepadejo pagrindo islipti is balos, bet tik pagilino krize ir suzlugde Lietuvos smulkuji versla. Nera darbo, nes nera kam sukurti darbo vietu. Buve verslininkai dabar patys darbo birzoj sedi ir ieskosi darbo! Ir situacija nepasikeis, nes dar pas mus niekada nebuvo taip, kad i seimus/parlamen tus butu renkami issilavine ekonomikoj zmones. Renkami tie, kurie garsiai pezda ir dalina pazadus, bet cia yra jau sociologija ir psichologija, masemis yra be galo lengva manipuliuoti. Uztai ir gaunam situacijas, kai pseudo intelektualai, profesoriai ir menininkai kliedi, nesuprasdami ka jie sneka, nes jie net nemato realaus gyvenimo, o kita zmoniu dalis sukasi ant islikimo ribos neturedami ko valgyti. Musu sistema ir klaidingi sprendimai suzlugde vidutine klase, beliko turtinguju virsunele, ir mases juodadarbiu vergu dirbanciu uz duonos kasni. Ir ne socializmas, ir ne diktatura, ir ne anarchizmas, ir ne riausiu kurstymas ar neonacizmas ka nors pakeis. Ka nors pakeisti gali tik visiskai taiki bet drastiska ekonomines sistemos reforma, kai butu isvaikyti bankai ir uzdrausta skolinti pinigus uz palukanas, ir kreditus, kad musu ekonomine sistema nebebutu pagrista BVP augimu bankams maitinti. Bet sitai negales buti igyvendinta, kol JAV nesubankrutuos, tai galim dar palaukti metelius kitus. O stai tada jau prasides tikrosios grozybes
 
 
0 # pabudimasjurgis Y-m-d H:i
geras straipsnis. sutalpinau daug savo zodziu, argumentu i keleta zodziu. taip pat giedre pataiko "tas pats per ta pati". sitas straipnis ir giedre ir dar tos "duotos trys laisves"...cheb ra, jus pasaket daugybe pasletu nuo "vergu"(nes tokiais mus sieka padaryti ispjaudami vidutine klase. reikia saujales valdanciojo elito ir mases juodadarbiu, paskendusiu skolose bankams ir neturintiems laiko kada ka galvoti ar veikti) dalyku.
pradedu save suvokti kaip anarchista.
taip pat: vergu, isdulkintom smegenim, zombiu, menkysta, bailiu, pasyviu, galu gale pavargusiu kas diena po darbo...tokio manes ir reikejo. fuck them all.
 
 
0 # skaitau narkotiku paveikto zmogo sapalioneaik aik Y-m-d H:i
Ryta vaistuku ir galiu sest prie masinkos ir svaigt apie archajiska buti. Kovo 11. Daug atsiliepimu sulauksianti tema, nesvarbu ar pozityviu, juk skaitys. Zmoguje striges komunisto ir nihilisto gemalas veikia kaip vezys. Kreipia demesi i juodadarbius, pats budamas bedarbis. Noreciau stipria necenzurine leksika iskeikt sita poeta, uz nesupratima laisvei uz tautos menkinima, uz senoliu nepagarba. Jei si sruta bent dalimi pasidometu istorija, suprastu bent dali musu, kaip individu tautos sudetinga kova iki siu laiku, ar bent paskutinio simtmecio, musu ainiu kovu prasme, gal nors mandagiai patyletu. Laisve iskovota tad rinkis varguoli ar buti laisvu ar svaigti apie bloga buti kuria pats kuriesi. Autoriau, ir toliau sedek gricioj, ir tikekis, kad is zvaigzdziu nusileis ufonautai, sukeldami fantastines utopijos vergyste.