Socialinis dialogas kaip išdavystės forma
politika

Nafik        Plečiasi A. Kubiliaus vyriausybės ir profsąjungų bendradarbiavimas, numatytas plačiai išreklamuotame „Nacionaliniame susitarime”. Šių metų sausio viduryje vyriausybė inicijavo „Darbo forumą”, o šiandien ji jau svarsto kai kuriuos šio forumo „pasiūlymus”. Tokiu farsu nepatenkinti net profsąjungų funkcionieriai.„Nors grupėse ir vyksta diskusijos, derinamos pozicijos, tačiau susitikimų protokoluose arba jau net parengtuose pasiūlymų projektuose atsiranda „savarankiški“ punktai, o profsąjungų pasiūlymų juose beveik nelieka”, – praneša Lietuvos profsąjungų portalas.

 

Profsąjungų bosai jaučiasi tiesiog viešai mulkinami, kai jų apsvarstyti susitarimai „kažkur dingsta“. LPSK pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius ir LPSK valdybos narė Gražina Gruzdienė teigė, jog tai, kas aptariama ir suderinama posėdžiuose, visiškai neatsispindi ministerijų parengtuose projektuose. Tokiu mulkinimu kaltinamas ir ūkio ministras Dainius Kreivys, pateikęs vyriausybei neva aprobuotą pasiūlymų paketą, kuriame „nėra nė užuominos apie profesinių sąjungų teiktus pasiūlymus“.

 

Įdomu, kad profsąjungų vadovai laiko save lygiaverčiais „derybų” partneriais su vyriausybės atstovais, kurie jau ne kartą parodė, kas profsąjungų nuomonė nėra svarbi. Profsąjungininkai piktinasi: „Jeigu viename posėdyje ne vieną valandą deramasi, ieškoma sąlyčio taškų ir randama išeitis, tai parengiamas su susitarimais nieko bendro neturintis įstatymo projektas. Profesinių sąjungų siūlymai dažnai nesulaukia pritarimo, tačiau toliau uoliai stumiama tam tikrų, valstybės atliekamų funkcijų, tame tarpe ir darbo biržos privatizavimo idėja.”

 

Štai koks gražus ir gana sodrus socialinio dialogo vaizdas. Apskritai sunku suvokti, kodėl profsąjungos ir jų atstovai dalyvauja šiame farse. Gal vyriausybės kanceliarija verda labai skanią kavą? Gal profsąjungų bosams patinka atrodyti reikšmingais derybininkais? Gal jie tęsia socialinė dialogą, nes už ištikimybę valdžiai jiems pažadėtos „dovanos”? Pačios profsąjungų viršūnės kol kas neatskleidžia tokio išdavikiško elgesio motyvų, taigi galime tik spėlioti.

 
Visiems Svetimas
2010 03 16

 

Komentarai  

 
0 # :)Bitininkas Y-m-d H:i
Profsąjungoms ir studentams reikėtų užsiimti įmonių ir universitetų okupacija. Darbininkai ir studentai turėtų kurti naujas savišvietos ir verslo, bei kooperacijos formas, kurios remtųsi tiesiogine demokratija darbo vietose. Visi šie valstybės bandymai konsoliduoti visą visuomenę ir korporacinį tinklą, kuris visus patenkintų yra niekalas. Proletariatas gali kurti visuomenę visuomenės viduje peržengdamas pačią valstybę ir kapitalizmą. Reikia griebtis laisviausios zonos, juodosios rinkos santykių. Įstatymus ten galima susikurti pagal savo nuožiūrą. Įstatymai prisitaikytų prie rinkos pokyčių, prie poreikių kuriuos turi teisingumo vartotojai.

Radikalesnio būdo kovoti su sistema nematau. Būtina kurti komunas, kooperatyvus, naikinti piniginius santykius, įvesti alternatyvias valiutas, arba darbas-už darbą apsikeitimų sistemą. Bet kokios ekonominės sistemos peržengimas reikalauja naujos ekonominės sistemos sukūrimo. Tam tinka dovanų ekonomika, tiesioginė demokratija ir tt. Čia jau viskas priklauso nuo to ką sukursime būnant už valstybės ribų.
 
 
0 # :)Ilythiiri Y-m-d H:i
jie turi idomiu budu slopinti psichologinius disonansus (: